Šakiai ir jo apylinkės – Žemosios Panemunės dvaras, Plokščiai, Gelgaudiškis ir Sudargas

Šakiai ir jo apylinkės – Žemosios Panemunės dvaras, Plokščiai, Gelgaudiškis ir Sudargas

Klasikinė Šakių programa

Su vietine gide Virginija

Ekskursija po Šakių miestą.

Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje, Marijampolės apskrityje, 65 km į vakarus nuo Kauno ir apie 50 km į šiaurę nuo Marijampolės, Šešupės žemumoje. Šakių rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 6 seniūnaitijos. Miestas įsikūręs abipus Šešupės intako Siesarties.

Šakių pavadinimo kilmė

Šakaičių kaimas pirmą kartą minimas 1599 m. brolių Oziemblovskių dalybų akte. Šiame akte užfiksuota ir Šakaičio pavardė (aptinkama miesto apylinkėse ir dabar), todėl beveik neabejojama, kad Šakių vardo kilmė yra asmenvardiška.

Žemosios Panemunės dvaras

Ilgus metus Žemosios Panemunės dvaras buvo nugrimzdęs į istorinės atminties užmarštį. Pastarųjų poros metų atliekamų tyrimų ir prie šio objekto dirbančių patyrusių specialistų dėka jo didinga istorija atgimsta naujam gyvenimui. Tyrimų eiga atskleidė nepaprastą šio dvaro praeitį bei istorinį ir architektūrinį reikšmingumą Lietuvos valstybės istorijai. Galima daryti prielaidą, kad dvaras įkurtas buvusios kryžiuočių pilies vietoje, archeologiniai radiniai datuojami XIV – XVII a., o nuo XVI a. Žemoji Panemunė priklausė Sapiegų giminei. Tai seniausias savo amžiumi dvaras Šakių rajone. Dvaro sodyba įsikūrusi ant aukšto Nemuno kranto šlaito, tarp dviejų Žemosios Panemunės piliakalnių. Dvaro rūmus supa didžiulis obelų sodas, pavasarį pražydus 650-imt senųjų vaismedžių, rūmai skendi baltų žiedų jūroje, rudenį akį  džiugina krentantys  obuoliai.

Šiuo metu Žemosios Panemunės dvaras nėra restauruotas, tačiau atviras istorija besidomintiems žmonėms.

Plokščiai: upė-gatvė ir Alpes primenanti gamta

Iš vienos pusės apsupti Suvalkijos miškų, iš kitos pusės nuo likusios Lietuvos dalies atskirti Nemuno ramiai gyvena Plokščių gyvenvietės gyventojai. Būdami toliau nuo pagrindinių miestų ir kelių Plokščiai atrodo nuo pasaulio atskirta vieta. Tačiau Lietuvos valstybingumui svarbiais momentais čia gyveno ir veikė Lietuvai nusipelnę žmonės. Vienas tokių buvo mokytojas ir visuomenės veikėjas Petras Kriaučiūnas. Pas jį į Plokščius atvykdavo tokie garsūs žmonės kaip Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Juozas Tumas-Vaižgantas ar Antanas Baranauskas. Lankydavosi ne tik lietuviai, tarp svečių buvo ir užsienio rašytojai bei mokslininkai.

Kaip sakė pats Vincas Kudirka, Plokščių apylinkių gamta jam buvo tarsi Alpės. Kalnus atstodavo Vaiguviškių piliakalnis ir aplinkinės kalvos, o kalnų upę priminė nuo kalno sruvenantis Vaiguvos upelis. Būtent jame gulėjo didžiulis akmuo, ant kurio rašytojas mėgdavo ilsėtis ir rašyti, o akylesni žmonės užmatydavo jo ir suomių rašytojos pasimatymus. Akmuo per Pirmąjį pasaulinį karą buvo susprogdintas ir vienas ūkininkas iš jo pasigamino girnas. Dabar girnapusė – tai kas liko iš didžiulio akmens, stovi pievelėje prie Plokščių mokyklos ir vadinama Kudirkos akmeniu.

Niekur nedingo ir Vaiguvos upelis. Dabar jis tapo kone didžiausia Plokščių įžymybe ir turistų traukos centru, nes Vaiguva yra vienintelė Lietuvoje upė-gatvė.

Gelgaudiškio dvaro sodyba

Ant vaizdingo Nemuno upės kranto šlaito įsikūrę, didingus laikus menantys ir naujam gyvenimui prieš dešimtmetį atgimę Gelgaudiškio dvaro rūmai. Tai XIX a. perlas Šakių rajono architektūrinio paveldo lobyne. Dvaro rūmuose išsaugota unikali interjero puošyba – secesija.

Sudargas

Niekur Lietuvoje nepamatysi tokios panoramos, kaip čia – nuo Vorpilio piliakalnio! Čia pat papėdėje – pilkai melsva Nemuno juosta. Jeigu diena giedri ir skaidri, o regėjimas geras, anapus Nemuno galima įsižiūrėti net už 30 kilometrų esančius Tauragės kaminus. O akyliausieji giriasi, vakaruose įmatą net Ragainės ir Tilžės bokštus.

Viduramžiais čia stovėjo viena svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais. Jų pulkai dažnai puldinėjo Sudargą, ir 1317 m. kryžiuočiams pavyko sudeginti Sudargo pilį, gynusią kelią į Lietuvą. Kautynėse didikas Sudargas žuvo, o jo šeimyna pateko į nelaisvę. Gyvenvietė buvo žvėriškai nusiaubta. Po šių įvykių pilis neatstatyta, tačiau pati gyvenvietė neišnyko. 1724 m. Jurbarko seniūnas Jonas Radvila išrūpino Sudargui miestelio teises. 1792 m. savivaldos – laisvojo miesto teises ir herbą. Sudargui suteikė Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Augustas.

Kelionės kaina: 66 Eur / 1 asm

Į kelionės kainą įskaičiuota:

Kelionė patogiu autobusu nurodytu maršrutu;

Gidės paslaugos;

Bilietas į Gelgaudiškio dvaro sodybą.

Papildomai:

Pietūs – apie 10-15 Eur /asm.

*Programa yra UAB „Litaura“ autorinė, kopijuoti  draudžiama.

Kelionių organizatorius „Litaura“

Žalgirio 88-403, Vilnius

Mob. tel. 860184477

El. paštas: vilnius@litaura.lt