Telšiai – Vandžiogala

 Lietuvos provincija, kurią geriau žino užsienyje nei Lietuvoje: stulbinantys Telšiai ir neįtikėtina Vandžiogala

–

Kodėl Telšiai yra laikomas vienu konceptualiausių miestų vidurio-rytų Europoje? Kodėl mieste tiek daug Žemaitijos simbolių, keisčiausių meno kūrinių ir daugybės su Žemaitijos istorija susijusių ženklų? Kodėl daugelis viešų užrašų yra žemaitiški? Iš kur gauta lėšų šimtams skulptūrų gatvėse, aikštėse ir skveruose, ir kas visa tai organizavo? Kokiu būdu per pastaruosius kelis dešimtmečius miestas buvo pripildytas žemaičių kalbos, simbolių ir meno kūrinių, ir tapo tikra Žemaitijos sostine? Po miestą pavedžios, jo transformacijų istoriją papasakos ir simbolių reikšmes atskleis pagrindinis šios istorijos herojus – daugiametis Telšių architektas.

Iki šiol Nobelio premiją yra gavęs tik vienas lietuvis – rašytojas, poetas ir eseistas Česlovas Milošas (1911-2004). Iš kurios Lietuvos vietos jis kilo? Kas yra ta pakaunės Liaudė, aprašyta kritikų bene aukščiausiai įvertintame jo kūrinyje „Kur saulė pakyla ir kada leidžiasi“? Kodėl garsiausi jo tekstai, skirti gimtajam kraštui, iki šiol taip menkai žinomi gimtinėje, nors Vakarų pasaulį krečia jau daugiau pusę šimto metų? Kur yra ir kaip atrodo tie jo gimtieji Šeteniai ir Vandžiogala, daug geriau žinomi lenkų, prancūzų ar JAV skaitytojui nei lietuviui? Kodėl Česlovo Milošo gimtajame krašte, vos kelios dešimtys kilometrų į šiaurę nuo Kauno (t.y. pačiame Lietuvos centre), iki šiol gyvena lenkai? Kodėl šimtą metų neturėję savo mokyklų jie vis dar nori likti tais ypatingais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiais, kalbančiais ta pačia specifine lenkų kalba kaip Milošas, ir vienu metu švenčiančiais vasario 16 ir Lenkijos nepriklausomybės dieną?

–