Vilnius–Pažaislis–Kaunas

Vilnius–Pažaislis–Kaunas

Pamatysite ir sužinosite Vakarų civilizacijos meno ir architektūros šedevrus

Suprasite ir dekoduosite baroko, rokoko ir modernizmo šedevrus

Sužinosite, kodėl XVII-XVIII a. Vilnius pritraukė tiek daug žymių Vakarų menininkų

Pamatysite vienintelį buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse išlikusį pastatą, kuriame yra tiek daug marmuro

Kas iš viso yra modernizmas ir kuo jis svarbus Europos meno istorijoje?

Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į Kauno pastatų langus, duris, laiptus, turėklus ir freskas?

 –

Ekskursijoje Jus lydės VDU istorikas, mokslų daktaras Rūstis Kamuntavičius

–

Ekskursiją po Vilnių pradėsite nuo Aušros vartų, praeisite buvusius žydų, gudų, ukrainiečių, škotų ir kt. kvartalus, vėliau aplankysite šv. Petro ir Povilo  bažnyčią Vilniuje.

Kodėl šios trys Lietuvos vietovės laikomos Vakarų civilizacijos meno ir architektūros perlais? Kas juose atkeliavę iš Vakarų ir kas yra autentiškai lietuviško? Kaip suprasti ir dekoduoti šiuos baroko, rokoko ir modernizmo šedevrus, sukurtus XVII-XVIII ir XX a.?

Pirmasis didis Vilniaus architektas, kuris drąsiai galėtų būti laikomas tikru lietuviu, buvo Laurynas Stuoka-Gucevičius (pvz:. Vilniaus katedra, rotušė), gyvenęs XVIII a. antrojoje pusėje. Kadangi Vilnius laikomas baroko ir rokoko miestu t.y. pastatytas XVII-XVIII a., akivaizdu, kad absoliučią daugumą Vilniaus senamiesčio rūmų, bažnyčių ir vienuolynų pastatė ne lietuviai. Šiandienis Vilniaus senamiestis sukurtas tų, kurie kalbėjo vokiškai, itališkai, lenkiškai ir jidiš. Kodėl XVII-XVIII a. Vilnius pritraukė tiek daug žymių Vakarų menininkų? Kaip jie prisitaikė prie vietos meno rinkos ir kasdienio gyvenimo? Kaip jų darbai paveikė lietuvių kultūrą? Kaip Vilniaus panoramoje atskirti vokiškus architektūros bruožus nuo itališkų, provoslaviškus nuo katalikiškų? Kuriuos Vilniaus pastatus projektavo garsiausi nuo Lugano ežero pakrančių kilę šveicarų architektai? Kodėl perstatinėdamas Vilniaus Katedrą L. Stuoka-Gucevičius nugriovė visą senąjį pastatą, palikdamas tik vieną XVII a. pradžioje pastatytą kelių šveicarų architektų koplyčią, ir pagal ją priderino visą naująją šventovę?

Pažaislis. XVII a. pabaigos pasaulinio masto baroko šedevras, sukurtas italų meistrų nuo Lugano ežero pakrančių. Tai vienintelis buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse išlikęs pastatas, kuriame yra tiek daug marmuro. Kodėl jo fasadas įgaubtas į vidų ir kodėl tai svarbu Vakarų meno architektūros kontekste? Kodėl iš išorės centrinė bažnyčios dalis aštuoniakampė, o viduje šešiakampė ir ką tai reiškia? Kodėl italo dailininko nutapytų freskų figūrų proporcijos kinta, priklausomai nuo stebėtojo judėjimo? Galų gale, kodėl du geriausiai žinomi Pažaislio architektai savo gimtinėje, esančioje 10 km nuo Lugano, pasistatė didžiausius rūmus ir fundavo bažnyčias?

Kaunas. Architektūriniu požiūriu, – tai vienintelis tikras lietuviškas miestas, kontrastuojantis su itališkai-vokišku Vilniumi, vokiška Klaipėda ir ilgus amžius žydiškais krašto miesteliais. Kuo ypatinga Kauno tarpukario architektūra? Kas joje europietiško ir kas lietuviško? Kas iš viso yra modernizmas ir kuo jis svarbus Europos meno istorijoje?

Kodėl pasaulyje nėra kito miesto, kurio centrinėje dalyje būtų tiek daug modernizmo? Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į Kauno pastatų langus, duris, laiptus, turėklus ir freskas?

–

Kelionės kaina: 56 Eur / 1 asm.

–

Į kelionės kainą įskaičiuota:

Kelionė patogiu autobusu arba mikroautobusu Vilnius-Pažaislis-Kaunas-Vilnius;

Profesionalaus istorijos mokslų daktaro paskaita;

Bilietas į Pažaislio vienuolyną.

–

Papildomai:

Pietūs kavinėje.

–

*Programa yra UAB „Litaura“ autorinė, kopijuoti  draudžiama.

–

Kelionių organizatorius „Litaura“

Žalgirio 88-403, Vilnius

Mob. tel. 860184477

El. paštas: vilnius@litaura.lt