Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei sutinkate, paspauskite mygtuką „Supratau“ arba naršykite toliau. Tuo atveju jei norėsite atšaukti savo duotą sutikimą, pakeiskite savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrinkite įrašytus slapukus. Plačiau »

Ugningasis Azerbaidžanas 8d.

  • Išsamus, gyvas ir kontrastingas kelionės maršrutas, padedantis visapusiškai pažinti šią unikalią šalį (gamta, istorija, kultūra, religija, menas, politika).
  • Patikimi ir patikrinti partneriai.
  • Kruopščiai atrinkti 4* viešbučiai, skanus nacionalinis maistas, puikaus vyno degustavimas, paslaugus ir dėmesingas vietos personalas.
  • Įskaičiuoti lankomi objektai.
  • Kvalifikuoti vietos gidai.
  • Kelionės vadovas iš Lietuvos.

Kelionės aukso fondas

  • Ičeri Šecheras – UNESCO saugomas Baku Senamiestis. Į jį įtraukia istorinės gatvelės ir įdomūs pastatai, pavyzdžiui, neįprastų architektūrinių formų Mergelės bokštas. Galbūt, vaikštinėdami po Ičeri Šecherą, atpažinsite vietas, jau regėtas sovietų kino klasikos filmuose.
  • Širvanšachų rūmai – prašmatnią Azerbaidžano kultūrą įkūnijantys buvusių valdovų rūmai. Jie  pastatyti XV amžiuje, kai šalies sostinė iš Šemakos buvo perkelta į Baku. Esti versija, kad rūmus sumanyta statyti kaip šventavietę prie Halvečių sufijų ordino šventojo Seido Jahjos Bakuvio kapo.
  • Gobustano petroglifai – neįkainojamas į UNESCO paveldą įtraukto Gobustano valstybinio rezervato istorinis palikimas – tūkstančiai raižinių ant uolų, kurių amžius – nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių metų.
  • Gobustano purvo vulkanai – gyva gamtos laboratorija, kurioje iš po žemių kunkuliuoja purvo purslai ir prasiveržia purvo fontanai. Tai itin retas, tačiau labai efektingas ir informatyvus gamtos reiškinys. Pasaulyje iš viso yra tik 700 ar 800 purvo vulkanų, ir pusė jų priklauso Azerbaidžanui.
  • Bibi Heibato mečetė – vaizdingą Baku įlanką puošianti, nuo XIII amžiaus ne vieną griūtį išgyvenusi ir vėl naują gyvenimą įgijusi mečetė, kuri pelnė ne tik vietos musulmonų pagarbą – sužavėjo ji ir prancūzų rašytoją Alexandrą Dumas.
  • Azerbaidžano kilimų muziejus – vien dėl susukto ornamentuoto kilimo formos vertas aplankyti pastatas. Jame eksponuojama iš viso 10 000 archeologinių radinių, senovinių vertybių, tarp jų – autentiški kilimai.
  • Atešgahas – buvusios zoroastrų šventovės vietoje statyta šventykla, viena garsiausių pasaulyje ugnies kulto vietų. Šimtmečiais ji klestėjo kaip įvairių tautų piligrimų dvasinis ir filosofijos centras. Dabar Atešgahas įgijęs antrąjį kvėpavimą. Tarp mistiškų jo sienų aukure rusena amžinoji ugnis.
  • Janardagas – liepsnojanti kalva. Ekstremalus reginys, kuriuo žongliruoja pati žemė. Iš jos gelmių, tarsi iš fakyro burnos, prasiveržia ugnies liežuviai.
  • Heydaro Aliyevo centras – vienos garsiausių šių laikų architekčių – Zahos Hadid kūrinys, šiuolaikiško, turtingo Baku bei nuo grubaus sovietinio monumentalizmo tolstančio viso Kaukazo pažiba. Šiame milžiniškame renginių salių ir parodų komplekse 2016 metais vyko „Eurovizijos“ konkursas.
  • Diri Babos mauzoliejus – ypatinga piligriminė vieta, iš XV amžiaus išlikusi kapavietė ir mečetė, skirta stebuklinėmis istorijomis tarsi nimbu apšviestam šachui Diri Babai. Ji stebina architektūriniais sprendimais.
  • Džumos mečetė Šemakoje – gražiausiu Rytų miestu vadintos Širvano valstybės sostinės pasididžiavimas, viena didžiausių islamo šventovių Kaukazo regione.
  • Lahidžas – vienas seniausių Azerbaidžane, įdomus savo istorija ir žmonėmis kalnų kaimas. Jame, greta azerų, gyvena ir iranėnų kilmės tati tautelės palikuonys. Čia Jūs iš arti pamatysite, kokius amatus vietiniai išvystė prieš šimtmečius, galėsite įsigyti jų rankų darbo grožybių.
  • Šeki chanų rūmai – XVIII amžiuje statyta unikali valdovų rezidencija. Tai tarsi rytietiška pasaka, kuri gundo nuostabiu dekoru ir keri žėrinčiomis mozaikomis.
     

Dauguma kelionių organizatorių siūlo savaitgalines išvykas į Azerbaidžano sostinę Baku. Mes siekiame, kad šią Kaukazo šalį pažintumėte ne epizodiškai, o gausiai, ir patys atrastumėte priežastis, dėl kurių ji vadinama Ugnies žeme. AZERBAIDŽANE Jūs iš krikščioniškosios aplinkos pereisite į islamo kultūrą, po kuria glūdi archainės religijos – zoroastrizmo – ženklai ir mįslės. Ne tik ištyrinėsite charizmatiškąjį, ant Kaspijos pakrantės įsikūrusį Baku miestą, bet ir aplankysite kitas istorines gyvenvietes, senus kaimus, pasakiškus, stiklo mozaikomis tviskančius šachų rūmus, nuošalias ugnies šventyklas, prabangius mauzoliejus ir mečetes, senąjį pakelės karavansarajų, taip pat – laukymes, kuriose gamta išdarinėja nesurežisuotus purvo ir liepsnų triukus, kokių šioje planetoje – reta. Azerbaidžanas Jus stebins ir užburs.

  • Kelionė patogiu automobiliu, mikroautobusu, autobusu (visi pervežimai pagal programą).
  • 7 nakvynės su pusryčiais 4* (pagal šalies kategoriją) viešbučiuose.
  • Vynų degustacija.
  • Tradicinių patiekalų gaminimo pamoka ir degustacija.
  • Ekskursinė – pramoginė programa.
  • Įėjimo bilietai į mokamus objektus pagal programą.
  • Rusakalbių vietos gidų paslaugos.
  • Kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos.
  • Kelionės dokumentų sutvarkymas.
  • Tarptautinio skrydžio Vilnius – Baku – Vilnius (su persėdimais) bilietas nuo 350 EUR (kaina priklauso nuo aviakompanijos vykdomų akcijų, bilieto pirkimo dienos, sezoniškumo).
  • Azerbaidžano viza (apie 35 EUR).
  • Medicininių išlaidų draudimas užsienyje (privalomas), nelaimingų atsitikimų, bagažo ir neįvykusios kelionės draudimas (pagal pageidavimą).
  • Asmeninės išlaidos, arbatpinigiai vietiniams gidams 2-3 EUR/asm. (dienai) ir vairuotojams 1-2 EUR/asm. (dienai), gėrimai, kitos nepaminėtos išlaidos.
  • P.S. už leidimą fotografuoti ir filmuoti tam tikruose objektuose mokama papildomai.

diena. Vilnius – Baku

Skrydis iš Vilniaus į Baku su persėdimu Stambule. Vakare nusileisite tarptautiniame oro uoste. Lydimi vietinio gido autobusu vyksite į viešbutį įsikurti. Nakvynė viešbutyje.

diena. Baku

Pusryčiai. Esate Azerbaidžano sostinėje Baku. Kaspijos jūros Apšerono pusiasalio pietiniame krante  išaugęs miestas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas VI amžiuje, nors gali būti, kad buvo įkurtas dar anksčiau. Sparčiai į ekonomines aukštumas kylantis ir besigražinantis uostas dar vadinamas Kaukazo Dubajumi. Aplink jį yra naftos gręžinių, negailima lėšų ir futuristinių idėjų miesto moderninimui ir blizginimui. Tačiau po stilingu stiklu ir betonu besidengiančio uosto paviršiumi glūdi dar brangesni – istoriniai – klodai.

Šiandien aplankysite patiems azerams ypač svarbią, jų XX amžiaus kovas už laisvę įprasminusią Kankinių alėją. Parke palaidota 15 000 žmonių. Nuo 1998-ųjų jame rusena amžinoji ugnis – vietinės dvasinės kultūros simbolis. Juo azerai išreiškia pagarbą senajai, iki islamo klestėjusiai religijai – zoroastrizmui. Viena pagrindinių zoroastrų tradicijų – šventos ugnies garbinimas ir puoselėjimas. Nenustebkite, jei, domėdamiesi jau beveik išnykusia zoroastrų pasaulėžiūra ir papročiais, nejučiomis prisiminsite ikikrikščionišką Lietuvos kultūrą, kai vaidilutės rūpindavosi, kad aukure deganti ugnis niekada neužgestų. Net jei nuklysite į tūkstančius kilometrų aprėpiančią tolimą praeitį, panoraminiai vaizdai, atsiveriantys nuo Kankinių alėjos, Jus grąžins į Baku čia ir dabar.

Pažintį su Azerbaidžano sostine tęsite, leisdamiesi į turą po ramiai alsuojantį „vidinį miestą“ –  Ičeri Šecherą. Gali būti, kad ir vėl Jus aplankys deja vu jausmas. Jau matytos vietos? Ne, Jums nesivaidena. Jūs ir toliau sekate kino klasikos pėdsakais. Juk būtent čia buvo filmuotos garsių filmų, tarp kurių – komedijos su Jurijumi Nikulinu „Briliantinė ranka“, taip pat filmo „Žmogus amfibija“, „Aiskauda-66”, scenos.

Senamiestis – ir puiki vieta tiesiog prasiblaškyti ir apsipirkti. Galėsite užsukti į jaukias Ičeri Šechero suvenyrų krautuvėles, galbūt pasiryšite kažką įsigyti, o gal tiesiog ilsėsitės, gainiodami akis po spalvingus prekystalius. Margi raštai, ryškūs aksesuarai, švelnūs audiniai, figūrėlės, jei netaps lauktuvėmis, tai bus nuotraukoms tinkamais eksponatais, o malonūs pardavėjai – Jūsų pašnekovais.

Nuo mažų, gražių daiktų vėl pereisite prie didelių istorinių objektų. Viešėdami senojoje Baku dalyje, pabuvosite prie XII amžiuje statyto Mergelės bokšto. Atkreipkite dėmesį į jo formas – jos kitokios nei daugumos Senamiesty matytų senovinių pastatų. Šis statinys savitas tuo, kad tai yra retas Irano bei Azerbaidžano zoroastrinės architektūros pavyzdys. Kad Mergelės bokštas – išskirtinis šalies simbolis, išduoda daug kur aptinkamas jo atvaizdas, taip pat – ant pinigų banknotų ir oficialių blankų. Dar vienas statinys, kuris paskatins vėl atsigręžti į ugnies kulto kultūrą – tai Džumos mečetė. Ji pastatyta XII amžiuje ugnies garbintojų šventyklos vietoje, o naujausią pavidalą įgijo XIX amžiuje.

Į Senamiesčio apžvalgą Jums įtraukėme ir masiškai lankomus, iš tikro didelio dėmesio vertus, prašmatnią Azerbaidžano kultūrą įkūnijančius Širvanšachų rūmus. Jie buvo pastatyti XV amžiuje, kai valdovas Ibrahimas I sostinę iš Šemakos perkėlė į Baku. Apžiūrinėdami gelsvus rūmų kupolus ir mečetės minaretą, Jūs ir vėl naujai pažvelgsite į skirtingų religinių tradicijų bei dinastijų išvagotą miesto veidą. Esti versija, kad rūmus sumanyta statyti kaip šventavietę prie Halvečių sufijų ordino šventojo Seido Jahjos Bakuvio kapo. Maždaug po šimtmečio, iranėnams Safavidams užkariavus Baku, sufijai mistikai buvo išvaryti, o rūmai ilgainiui apleisti. Tik dabar jų neapleidžia tyrinėtojai ir keliautojai.

Šį vakarą pažintį su ugninguoju Azerbaidžanu sustiprinsite šventiškai – Jūsų lauks vakarienė restorane su tradicinės azerų muzikos ir šokių programa (už papildomą mokestį). Nakvynė viešbutyje.

diena. Baku – Gobustano petroglifai – Gobustano purvo vulkanai – Bibi Heibato mečetė – Kilimų

Pusryčiai. Vyksite į Gobustano valstybinį rezervatą, apimantį UNESCO saugomą teritoriją Karadago rajone, vakariniame Kaspijos krante, apie 70 kilometrų į pietvakarius nuo Baku. Jau kelyje matysite, kaip keičiasi reljefo „dekoras“: mažėja žalumos, ji valdžią užleidžia dykumingam kraštovaizdžiui, kurį apaugę dygūs krūmokšniai ir pavieniai medžiai, o apstačiusios – smarkiai erozijų ir gilių griovų išbraukytos uolos. Pirma patyrinėsite archeologinį Gobustano palikimą. Čia rasta per 6000 paleolito ir jau kiek vėlesnių laikų petroglifų. Uolose palikti raižiniai vaizduoja dvikojes būtybes, jų medžioklės scenas, ritualinius šokius, kupranugarių karavanus, dangaus kūnus, kuriems gali būti nuo 5000 iki 20000, remiantis kitais šaltiniais – ir 40000 metų. O I mūsų eros amžiuje paliktas romėniškas įrašas byloja apie paskutinio Romos Flavijų dinastijos imperatoriaus Domiciano legiono žygius.

Į šios dienos programą įtraukėme ir ekskursiją į purvo vulkanus. Tokių mįslingų darinių Žemėje užfiksuota iš viso tik 700 ar 800, ir pusę jų savinasi Azerbaidžanas. Kai kurių aukštis siekia 400 metrų ir daugiau. Purvini vulkaniniai iškilimai tampa aktyvūs ir spjaudosi maždaug kas 20 metų – kai išsiveržia, purvo fontanai trykšta keliolika ar keliasdešimt metrų į šalis. Šie keisti, performansus rengiantys, o kai kada – ramiai snaudžiantys, purvo bokštai bei lopšiai – labai vertingi. Mat pati purvo masė pilna naudingų mikroelementų, o mokant šifruoti jos siunčiamius signalus, galima sužinoti apie dujų ir naftos atsargas, žemės gelmių struktūrą, artėjančius žemės drebėjimus. Ar galite patikėti, kad ir Jūs lankysitės šioje gyvoje gamtos laboratorijoje?

Grįždami į miestą, sustosite prie, regis, pačių legendų ant Baku įlankos XIII amžiuje pastatytos, bolševikų sugriautos ir 1990 metais atstatytos Bibi Heibato mečetės. Dalį jos sudarė septintojo šiitų imamo Musa al-Kazimo mauzoliejus. Kai prancūzų rašytojas Alexandras Dumas viešėjo Azerbaidžane, buvo taip sužavėtas ir įkvėptas šios musulmonų šventovės, kad pavadino ją „Fatimos mečete“. Ir Jūs jai neliksite abejingi. 

Vakare vyksite į „Mažąją Veneciją“ bei Azerbaidžano kilimų muziejų. Jau pats muziejaus pastatas – iškalbingas, yra susukto ornamentuoto kilimo formos. O turinys jame – dar įspūdingesnis. Muziejuje eksponuojama apie 10 000 keramikos, geležies dirbinių, senovinių drabužių bei, žinoma, kilimų. Jei tik išreikšite savo pageidavimą, Jums būtinai gidas smulkiau papasakos apie skirtingas kilimų audimo technikas ir raštų tradicijas. Nakvynė viešbutyje.

diena. Baku: Atešgaho šventykla – Janardagas – Heydaro Aliyevo centras

Pusryčiai. Šiandien tempas numatytas lėtesnis, bet programa ir vėl bus pilna intelektinių ir gamtiškų įdomybių, kad namo grįžtumėte su daugiausia neblėstančių įspūdžių,  kiek tik įmanoma per tą laiką jų prisemti iš Ugnies žemės. Taigi, važiuosite apie 30 kilometrų nuo Baku į Surakanio kaimą, vieną garsiausių visame pasaulyje ugnies šventyklų – Atešgahą.

Farsi kalba Ataš reiškia ugnį. Struktūra į pilį panaši Ugnies šventykla su milžiniška siena iškilo greičiausiai buvusios archainės zoroastrų šventovės vietoje per XVII ir XVIII amžius ir tapo svarbiu tarptautiniu piligrimystės centru. Tuo metu Baku buvo įsikūrę ir čia iš savo tėvynės atkeliaudavo nemažai indų. Atešgahe medituodavo skirtingų tautybių ir net tikėjimų ugnies maldininkai, kadangi šventykla įėjo į vieną seniausių ir ilgiausių Azijos prekybos maršrutų – stūkso Didžiajame magistraliniame kelyje, kuris šakojosi iki Kaspijos regiono (jo dalis gyvybinga ir šiomis dienomis). Prancūzų jėzuitas Vilotte, gyvenęs Azerbaidžane nuo XVII amžiaus galo, rašė, kad Atešgahe atnašauja ir zoroastrai, ir hinduistai, ir sikhai. XIX amžiuje Ugnies šventykla buvo apleista. 1969 metais ugnis nustojo rusenti, bet netrukus vėl buvo įžiebta ir saugoma aukure bei rituališkai prižiūrima dega ligi šiol. Norime, kad prie jos būdami, pajustumėte šimtametės ugnies filosofijos gyvybę.

Stipri ugnies jėga ir toliau neleis Jūsų potyriams snausti. Iš žmonių šventyklos vyksite į ekstremalių gamtos ritualų vietą – Janardago kalvą Abšerono pusiasalyje. Ten savo akimis išvysite, kaip pati žemė tarsi fakyras žongliruoja amžinąja ugnimi ir sukuria natūralius pavojingo šou efektus. Janardagas, kurio pavadinimas verčiamas kaip „Ugnies kalnas“, veikiamas retų požeminių procesų, pats liepsnoja. Ugnies liežuviai kai kada išsitęsia dešimtis metrų. Tad ten lankantis reikia įsidėmėti – verčiau nesurežisuotus Janardago spektaklius stebėti iš toliau.

Po pietų grįšite į šiuolaikinį žmonių pasaulį – ne mažiau stebinantį savo pajėgumais ir išmone. Šios dienos pažintį vainikuosite 2012 metais netoli miesto centro atverto Heydaro Aliyevo – buvusio šalies prezidento vardo – centro apžvalga. Nebūtina išmanyti šiuolaikinę architektūrą iki smulkmenų, nebūtina prieš kelionę domėtis, kaip šis prestižinių apdovanojimų pelnęs renginių ir parodų salių kompleksas atrodo, nebūtina prisiminti, kad būtent jame  2016 metais vyko „Eurovizija“ (galbūt įvyks dar kada nors), bet žinant, kad centrą projektavo Zaha Hadid, galima pagrįstai tikėtis pritrenkiančio reginio. Lengvos, šviesios ir elegantiškos plazos linijos atspindi urbanistinių Baku naujovių proveržį ir išsilaisvinimą iš buvusio sovietinio grubumo ir ideologinio monumentalumo. Jau iš tolo baltų „bangų“ ir stiklo derme dėmesį prikaustantis, vis kitokiu pavidalu iš skirtingų pusių atsiskleidžiantis pastatas sukuria neįtikėtinai plastiško liejinio įspūdį ir žadina vaizduotę: kas tai – gal kosminis laivas? Paspėliokite ir jūs. Nakvynė viešbutyje.

diena. Baku – Šemaka – Diri Babos mauzoliejus – Lahidžas – Gabala

Pusryčiai. Papusryčiavę ir išsiregistravę iš viešbučio vyksite į tiesiog privalomą aplankyti senovinį Azerbaidžano miestą – Šemaką. Per Kaukazą ir tuometę Širvano valstybę traukę pirkliai ir klajūnai apie minkšto klimato lepinamą, mineralinių vandenų apdovanotą Šemaką atsiliepdavo kaip apie gražiausią Rytų miestą. Jis savo turtinga aplinka ir puošmenomis tikrai galėjo konkuruoti su tokiais Azijos didžiūnais kaip Samarkandas ar Buchara.

Pakeliui aplankysite šacho Diri Babos mauzoliejų. Dviaukštis grakštus pastatas, kontrastuojantis su sunkiomis uolomis, baigtas statyti XV amžiuje. Architektas pasistengė, kad uoloje įkurtas kapas, žiūrint iš tam tikros perpsektyvos, atrodytų tarsi ore pakibęs. Asketiškos mečetės viduje ypatingą pojūtį teikia sferinis kupolas ir jo dekoras. Per porą šimtmečių nuo Diri Babos mauzoliejaus atsiradimo tiek prisikaupė stebuklinių pasakojimų, kad tai tapo patrauklia piligrimų vieta.

Atvykę į Šemaką, aplankysite jo pasididžiavimą – monumentalią Džumos mečetę, anot kai kurių šaltinių, didžiausią Kaukaze. Tai – VIII amžiuje iškilęs islamiškos architektūros šedevras, įspūdingas ir siluetu bei užburiančia puošyba, ir įdomiais statiniais, kulto objektais: vėlesniais amžiais sukurtais mauzoliejais, kurių vienas dedikuotas garsiajam Diri Babai, taip pat Gulistano citadele.

Toliau keliausite grožėdamiesi gyvu kalnų gamtos menu – griežtos plikos uolos ir žalios kalvos, nusileidžiančios į gėlėtas pievas. Šen ten slėniuose ir ant plačių iškilimų pūpso namų spiečiai. Jūs išsilaipinsite ir pavaikštinėsite po Lahidžą – mažą savo plotu, bet didelį savo istorija kaimą. Manoma, jog tai viena seniausių gyvenviečių Azerbaidžane. Jei lig tol mėginote įsiminti bent vieną kitą azerišką žodį, jei turite kalbos pajautą, išgirsite, kad Lahidžo čiabuviai tarpusavy bendrauja kitaip. Daugumos jų gimtoji kalba – ne azerų, o iranėnų kalboms priklausanti tati. Viduramžiais Lahidžo žmonės išvystė įvairiausius amatus, kurių kai kurie nenutrūksta net dabar ir turi ypač didelę vertę, kai pasaulyje visur aršiai į priekį lenda plastikinių ir sintetinių niekų prekyba.

Vaikštinėdami akmenimis grįstomis gatvelėmis, įkišę nosį į nedidukes dirbtuves, pamatysite, kokius dailius kilimus audžia, kokias šiltas vilnones kepures siuva, kokiais minkštais mezginiais nuotaiką margina čiabuviai. Mėgaukitės tomis akimirkomis, kai būsite toli nuo gigantiškos komercijos ir visai arti miniatiūrinio gyvenimo, kur žmonės vieni kitus pažįsta kaip gimines, kur kiekvieną atvykėlį pasitinka kaip svečią, o jų nuoširdžios šypsenos ir paprasta laime spindinčios akys dovanoja nepaprastą saugumo ir ramybės jausmą.

Atvyksite į Gabalos miestą – buvusią Kaukazo Albanijos sostinę – vieną iš svarbiausių Šilko kelio stotelių. Čia Jūs sudalyvausite vyno degustacijoje. Azerbaidžane vyndarystė pradėta puoselėti dar II tūkstantmetyje prieš mūsų erą, ragaudami vyną išgirsite vyno gamybos istoriją, susipažinsite su gamybos procesu. Nakvynė viešbutyje.

diena. Gabala – Šeki

Pusryčiai. Turėsite laisvo laiko kalnų apsuptoje Gabaloje. Grožėsitės laukine gamta Nochuro kalnų ežero pakrantėje, kilsite į aukštybes keltuvu šalimais esančiame slidinėjimo kurorte (esant galimybei už papildomą mokestį). Vėliau vyksite į Šekį – kalnų glėbyje gulintį, vieną seniausių Azerbaidžano miestų. Orios viršūnės ir alpinės pievos jį apdovanoja poetiškais ir visada fotogeniškais vaizdais, o per Kaukazą į Dagestaną vedęs Šilko kelias jame paliko savitą tautų gyvensenos ir prekybos kultūrą. Ji ir toliau skleidžiasi per vietinių nagingumą ir amatus: prekystalius užgulę įvairūs rankų darbo suvenyrai, juvelyrikos dirbiniai. Čiabuviai savo miestą dar vadina šiaurine sostine. Aplankysite neblėstančią jos įžymybę – XVIII amžiuje statytus Šeki chanų vasaros rūmus. Azerai sako, kad tokių antrų kaip šie rūmų niekur kitur pasaulyje nėra. Dviaukštis pastatas jau iš tolo tarytum rytietiška pasaka vilioja ryškiaspalviais ornamentais, o viduje pakeri žėrinčiomis ir raibuliuojančiomis mozaikomis, kurių kiekvienas klastingai žibantis lopinėlis vertas šedevro epiteto. Nepamačius gyvai, sunku įsivaizduoti, bet pamėginti galima: daugiaspalvėms lango mozaikoms viename kvadratiniame metre panaudota net iki 5000 stiklo gabaliukų!

Toliau Jūsų pasakiškas maršrutas drieksis per karavansarajų. Tai nakvynės namai, kuriuose poilsiui apsistodavo karavanai ir pavieniai perėjūnai, su pilnais rytietiškų gėrybių, brangenybių ir audinių nešuliais ant kupranugarių traukdavę per Azijos kalnus, dykumas, lygumas... Karavansarajai buvo kvadrato arba stačiakampio formos, uždari – į juos keliautojai patekdavo per didelius vartus. Centre – vidinis kiemas, aplink, arkinėse nišose, įrengtos įvairios paskirties patalpos – žmonėms apsigyventi, taip pat gyvuliams laikyti.

O dabar tegul pabunda Jūsų juslės. Metas įsmukti ir į azerų virtuvę. Pirma pasiūlysime ne sėsti už stalo, bet už jo atsistoti. Vietiniai žmonės Jus pamokys daryti kaukazietišką duonelę – lavašą arba gutabą su įdaru. Nakvynė viešbutyje.

diena. Šeki – Kišas – Baku – poilsis prie Kaspijos jūros

Papusryčiavę ir išsiregistravę iš viešbučio, vyksite į Kišo miestelį. Čia apžiūrėsite unikalų istorinį palikimą – albaniškąją bažnyčią. Ji pastatyta čia atvykusio pamokslautojo Eliziejaus iš Jeruzalės. Vėliau važiuosite į Didžiojo Kaukazo pietų pašlaitėje įsitaisiusį Oguzo regioną. Kita Jūsų stotelė bus ypač gaivi – Jums parodysime gražuolį Chalchalo krioklį, besiritantį tiesiai pas žuvų būrius stačios uolos takeliais. Po pietų grįšite į Baku.

 Jau apžiūrėjote ir apvaikščiojote ir senąjį, ir patį naujausią Baku, ištyrinėjote pačius įvairiausius Azerbaidžano istorijos ir gamtos reljefus bei išdaigas. Šiandien turėsite laisvo laiko, kurį pasiūlysime praleisti Kaspijos jūros pakrantėje (esant galimybei), mėgaujantis saulės spinduliais ir raminančiais vandens tolumų vaizdais. Nakvynė viešbutyje.

diena. Baku – Vilnius

Po pusryčių vyksite į tarptautinį Baku oro uostą. Atsisveikinsite su kontrastinguoju Azerbaidžanu ir skrisime į Vilnių su persėdimu Stambule.

KELIONĖS UŽSAKYMAS
Data
Keliautojų skaičius
Kaina