Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei sutinkate, paspauskite mygtuką „Supratau“ arba naršykite toliau. Tuo atveju jei norėsite atšaukti savo duotą sutikimą, pakeiskite savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrinkite įrašytus slapukus. Plačiau »

Trys didžiosios Azijos paslaptys: dvasingasis Tibetas, mistiškasis Nepalas ir karališkasis Butanas 19d.

  • Išsamus, gyvas ir kontrastingas kelionės maršrutas, padedantis visapusiškai pažinti šias unikalias šalis (gamta, istorija, kultūra, religija, politika). Racionalus ir patikrintas kelionės grafikas.
  • Visi viešbučiai ir svečių namai kruopščiai atrinkti GRŪDOS kelionių ekspertų.
  • Paslaugus ir dėmesingas vietos personalas, skanus nacionalinis maistas.
  • Į kelionės kainą įskaičiuotas net dviejų kartų maitinimas Nepale ir Tibete ir trijų kartų maitinimas Butane, ekskursinė-pramoginė programa ir visi lankomi objektai.
  • Didelė GRŪDOS kelionių į Tibetą, Nepalą ir Butaną organizavimo patirtis. Patikimi ir patikrinti ilgamečiai partneriai šiose šalyse.
  • Kvalifikuoti angliškai kalbantys vietos gidai.
  • Profesionalus kelionės vadovas iš Lietuvos.

 

Kelionės aukso fondas

Tibetas

  • Potala – Lasoje ant Raudonosios kalvos nuo XVII amžiaus nepajudinamai stūksantys galingi rūmai, anksčiau buvę Dalai Lamų žiemos rezidencija.
  • Sera – Lasos pakrašty, pritrenkiančios kalnų rimties apsuptyje, XV amžiuje statytas vienuolynas, vienas iš trijų reikšmingiausių Geltonkepurių sektos gompų Tibete. Iki šiol jis garsėja stipria debatų mokykla.
  • Drak Jerpa – pirmojo Tibetą suvienijusio valdovo Songtseno Gampo laikų urvai, kuriuose medituodavo garsieji dvasiniai adeptai bei lamos. Manoma, kad šioje mistiškoje kalnų nuošalėje daug laiko atsiskyrime praleido ir pats Songtsenas Gampo, taip pat tantrinio budizmo pradininkas Padmasambava, įtakingas Vadžrajanos skleidėjas Atiša, daugybė kitų mokytojų bei jogų.
  • Drepungas – fantastišką kalnuotų Lasos apylinkių kraštovaizdį XV amžiuje papildęs vienas iš trijų svarbiausių Gelug sektos vienuolynų. Jis toks didelis ir painus, kad primena atskirą miestelį.
  • Džokangas – tai Lasos, tai viso Tibeto dvasinis centras. Ši bene seniausia ir dailiausia Tibete budistinė šventykla pastatyta VII amžiuje. Džokango prieangy stebėsite būrius piligrimų, atliekančių ritualinius nusilenkimus. Užlipę ant stogo, grožėsitės pasakišku šventovės dekoru ir nuo jos atsiveriančiais centrinės Lasos vaizdais. Išėję iš šventyklos, galėsite Barkore stebėti apie Džokangą šventus ratus sukančius tibetiečius bei įsilieti į maldininkų, prekeivių ir miesto svečių minią.
  • Kumbumo čortenas – Gjangdzės mieste, ekspresyvaus kalnų peizažo bei Pelkhoro (Palčo) vienuolyno fone, XV amžiuje iškilusi įspūdingų gabaritų laiptuota, 35 metrų aukščio stupa su daugybe paslapčių viduje.
  • Tašilumpas – pagrindinis Šigadzės miesto vienuolynas, labiausiai garsėjantis kaip Tibeto dvasinio vadovo – Pančen Lamos rezidencija.
  • Gijatso perėja – aukščiausias Draugystės automagistralės, jungiančios Tibetą ir Nepalą, taškas. Jį kirsdami, atsidursite 5220 metrų virš jūros lygio aukštyje. Jausite, jog ne tik stovite ant Pasaulio stogo, bet ir liečiate visatos skliautą.
  • Lalungla – dar viena rekordinė (5050 metrų aukščio) Draugystės automagistralės aukštuma pakeliui į Nepalą. Jei padangė bus skaidri, priešais Jus visu savo neįkainojamu grožiu atsivers aukščiausi planetos kalnai: Dordžė Lapka, Langtangas, Šišapangma (Gosaintanas), Lotsė, Everestas...

 

Nepalas

  • Durbaro aikštė – centrinė Nepalo sostinės Katmandu aikštė, apaugusi jaukiomis hinduistinėmis šventyklomis ir karalių rūmais.
  • Svajambunatas – tai 365 laipteliai aukštyn, verti Jūsų didžiausio atkaklumo ir prakaito. Ant Beždžionių kalvos suvešėjęs šventyklų „miškas“, kurio ypatingoji puošmena – į Jus išminties ir atjautos akimis žvelgsianti kosminės struktūros ir nežemiško grožio budistinė stupa.
  • Pašupačio šventykla – į UNESCO paveldą įtraukto milžiniško hinduistinių šventyklų komplekso pasididžiavimas. Ši viena pagrindinių Nepalo hindų šventaviečių skirta šalį globojančiai dievybei, Šivos inkarnacijai – Pašupačiui. Čia atsidūrę, pajusite itin stiprią religinę energiją ir archainių ritualų jėgą.
  • Baudanato stupa – UNESCO paveldo objektas, viena didžiausių pasaulyje stupų ir viena pagrindinių Nepalo budistų kulto vietų. Kadaise ši 36 metrų aukščio šventovė, kurios struktūra simbolizuoja žemės ir kosmoso elementus, iškilo svarbiame karavanų kelyje tarp Indijos ir Tibeto.
  • Patanas – tai daugybę pavadinimų ir epitetų pelnęs istorinis Nepalo miestas, įkurtas dar III amžiuje prieš mūsų erą. Šventus jausmus ir estetinę nuostabą žadina keliaaukščių senovinių šventyklų, apvalių stupų ir įmantrių iki mažiausių dekoro detalių bokštelių, karališkųjų rūmų, darniai išsibarsčiusių aplink centrinę aikštę, ansamblis.
  • Nagarkotas – tai žalių kalnų terasų globojamas miestelis, kuriame apsistosite tam, kad galėtumėte palydėti ir pasitikti saulę, magiškais, žvilgiais tonais dažančią baltas ir pasidabruotas Himalajų smailes, tarp jų – ir aukščiausią planetos viršūnę – Everestą.
  • Baktapuras – senasis „atsidavusiųjų miestas“, išlaikęs savo prabangioje, sakralioje ir karališkoje architektūroje (UNESCO paveldas) bei gatvių atmosferoje būtąjį laiką ir autentišką žavesį. Baktapure pasivaikščiosite po centrinę aikštę, apžiūrėsite garsiausias ją juosiančias šventyklas, Mallų dinastijos „Rūmus su 55 langais“, pasakiškus Auksinius vartus, o ekskursiją pabaigsite amatininkų dirbtuvėse.

 

Butanas

  • Rinpungo dzongas – XVII amžiuje statytas vienuolynas-tvirtovė, kuriame po trijų šimtmečių buvo nufilmuotos kai kurios Bernardo Bertolucci dramos „Mažasis Buda“ scenos.
  • Tseču festivalis – pats energingiausias, spalvingiausias ir triukšmingiausias Jūsų kelionės įvykis! Šios populiarios Butano šventės, kuri skirta pagerbti Tibeto budizmo pradininkui Padmasambavai, metu istorinis ir esamasis, mitinis ir realusis laikas susilydo į pačių fantastiškiausių formų, stebuklingų garsų ir ritualinių judesių dermę. Išraiškingiausia festivalio dalis – kaukėtų personažų čam šokiai.
  • Ar galite įsivaizduoti, kad pagrindinis šalies valdymo organų pastatas stūkso ne judriame, asfaltuotame miesto centre tarp daugiaaukščių betoninių ar stiklinių gargarų, o grynu oru kvėpuojančiame žaliame, ramiame lauke, priešais kalnus, ant laukinio upės kranto? Timpu dzongas – pirmasis, dar XIII amžiuje Griaustinio drakono žemėje pastatytas dzongas, dabar – Butano vyriausybės būstinė. Greta įkurta karališkosios šeimos rezidencija, daugybė šventyklų.
  • Nacionalinis tradicinės medicinos institutas – tai tradicinės Butano medicinos studijų centras. Turėsite pačią geriausią progą be Vakaruose paplitusių gandų ir šarlataniškų teorijų daugiau sužinoti apie Azijoje taikomų natūralių gydymo būdų ir gėrybių įvairovę.
  • Dočula – perėja  3050 metrų aukštyje virš jūros lygio pušynų ir kedrų miškų glostomame kelyje tarp Timpu ir Punakos. Saulės šviesoje prieš akis atsiskleidžia kalnų girliandomis, spindulių karoliais, debesų pūkais ir medžių skaromis pasidabinęs Butanas.
  • Punakos dzongas – vienas seniausių ir galingiausių Butano fortų-vienuolynų, kuriame saugomos šventosios relikvijos (įtrauktas į bandomąjį UNESCO vertybių sąrašą). Pateksite į palaimingą Punakos-Vangduje slėnio ir dviejų upių santakos glėbį. Šešiaaukštę istorinę valdžios ir budizmo mokymų buveinę puošia gyvos dekoracijos –  mėlynųjų palisandramedžių žiedai. Pabuvosite ten pat, kur 2011 metų spalio 13 dieną įvyko dabartinio Butano karaliaus Jigme Khesaro Namgyelo Wangchucko ir Jetsun Pemos vestuvių ceremonija.
  • Khamsum Yulley Namgyal čortenas – grakščioji laiptuotoji stupa, ant kalvos virš Punakos slėnio statyta su tikslu pritraukti taiką bei harmoniją visoms gyvoms būtybėms. Jei Butanas yra laimė, jei jo šilkinė gamta – poezija, tai nuo čorteno regimi horizontai yra eilės apie laimę.
  • Čimė Lakangas, kitaip – Išprotėjusio šventojo vienuolynas, tokį pavadinimą pelnęs dėl XV amžiuje jame gyvenusio nestandartinių pažiūrų ir keisto būdo lamos Kunlėjaus istorijų. Į šventyklą prie falo skulptūros, kaip vaisingumo simbolio, plūsta vietos budistai, trokštantys susilaukti vaikų.
  • Pasisvečiavimas butaniečių namuose, neformalioje aplinkoje – galimybė tiesiogiai pabendrauti su vietiniais ir iš vidaus pamatyti jų gyenimą.
  • Taktsangas, arba Tigro lizdas – ikoninis, bene pats vaizdingiausias Butano fragmentas. Tai ant svaiginamai stačios uolos krašto pakibęs vienuolynas, kurio apylinkių urvuose, kaip vietos budistai tiki, kadaise meditavo „lotoso karalius“ Padmasambava. Žygis į Taksangą laukiniu taku ir akmeniniais laiptais pro ant kalno keteros įsikūrusią kavinukę – tai nepamirštama, romantiškai ekstremali patirtis.
  • Kijiču Lakangas – vienas seniausių Butano vienuolynų, iškilęs VII amžiuje Tibeto valdovo Songtseno Gampo pastangomis. Jo stilius ir aplinka skiriasi nuo tradicinių butanietiškų dzongų.

 

  "GRŪDOS" kelionės į TIBETĄ - NEPALĄ - BUTANĄ nuotraukų albumas.

Dinamiška, ekstremali, pilna mistinių ir sakralių įspūdžių kelionė, aprėpianti net tris atokius, kvapą gniaužiančios gamtos, aukščiausių planetos viršūnių ir autentiškos kultūros turtingus Azijos kraštus – Tibetą, Nepalą ir Butaną (su galimybe paskutinę kelionės dieną praleisti Delyje).

 

Patekti ant pasaulio stogo ir pabūti ant jo krašto. Liesti dangų. Visatos skliautą. Užkopti į ant uolos pakibusį tigro lizdą. Prakalbinti dievybes ir demonus. Nusilenkti budoms, Dharmos karaliams ir... falui. Įveikti aukščiausias istorines ir kultūrų perėjas. Pasiekti savuosius pažinimo everestus.

GRŪDOS sukurtoje trilypėje, trijų savaičių trukmės kelionėje po Tibetą, Nepalą ir Butaną įmanoma viskas, kas ekstremalu, nežemiška ir karališka! Keliausite Tibeto budizmo istorijos serpantinais, seksite Vadžrajanos Budos – Padmasambavos ir kitų garsių jogų pėdsakais milžiniškuose vienuolynuose ir legendiniuose meditacijų urvuose. Pakeliui į juos semsite aukščiausių planetos viršūnių tankmės ir nostalgiškų slėnių horizontus, grožėsitės magiškas formas įgijusia įstabia Tibeto plokščiakalnio, Himalajų ir žmonių sukurta architektūra. Vienuolių gyvenimas, maldininkų ritualai ir šnabždesys, turgaus prekeivių šūksmai, aitrūs rytietiški kvapai, kaukėtų siaubūnų ir mistinių būtybių šokiai bei daugybė kitų įvairiausių Azijos tautų būties fragmentų – iš arti ir gyvai.

Tibete ištyrinėsite išdidųjį Dievų miestą – Lasą bei jos ekstatiškai vaizdingas apylinkes, pažinsite prabangią Geltonkepurių sektos ir šalį valdžiusių Dalai Lamų aplinką. Gjangdzės mieste aplankysite didžiulį Pelkhoro vienuolyną ir įspūdingų formų Kumbumo čorteną. Šigadzėje apžiūrėsite buvusią Pančen Lamos buveinę – Tašilumpo gompą. Važiuodami kalnų ir debesų keliu – Kinijos ir Nepalo draugystės automagistrale, įveiksite svaiginančias, vienas aukščiausių Himalajų perėjų – Gijatso, taip pat Lalungą, nuo kurios visa savo rekordine didybe atsiveria sniego bei ledo nubalintos ir pasidabruotos planetos kepurės, tarp jų – ir Džomolungma (Everestas).

Nepalas Jums atsiskleis kaip senasis karavanų kelias, kaip sakralus kultūrų koridorius, tauriaisiais Himalajais besidriekiantis tarp Tibeto ir Indijos. Čia palaimingus įspūdžius rinksite budistų bei hindų šventyklose ir istoriniuose miestuose. Viešėsite sostinėje Katmandu, estetinę nuostabą ir šventus jausmus žadinančiame Patane bei praeities aurą išlaikiusiame Baktapure. Kopsite 365 laiptus aukštyn į Svajambunato Beždžionių kalvą, kurioje pasitiks užburiantis šventyklų „miškas“ ir atjautos bei išminties akimis į Jus žvelgsianti stupa. Nagarkote palydėsite ir sutiksite iškiliausias Himalajų viršūnes auksinančią saulę.

Griaustinio drakono žemė – Butanas parodys Jums laimę pačiais įvairiausiais egzotiniais pavidalais. Tai šilkinis, visiškai natūralus aukštumų kraštovaizdis. Tai senieji dzongai ir vienuolynai. Tai jaunas karalius ir jo gražioji žmona. Tai triukšmingas, spalvingas, kaukėtas, rituališkas, prašmatniausiam sapnui prilygstantis festivalis Tseču. Kad ši kelionė Jums taptų laimės sinonimu, ir Jūs, viešėdami Butano sostinėje Timpu, dalyvausite šioje įspūdingoje šventėje. Punakoje viešėsite Tradicinio meno centre ir matysite, kaip gimsta originalios Butano grožybės, taip pat lankysitės Tradicinės medicinos institute ir pažinsite šimtametę gydymo išmintį. O iš Paro vyksite į du nepaprastus vienuolynus, į kuriuos veda tiesiog pasakiški pėsčiųjų takai. Falais grįstu keliu pasieksite Išprotėjusio šventojo vienuolyną. Istorijas, kaip išsišokėlis lama Drukpa Kunlėjus savu laiku demones atbaidė peniu, mena šventovėje įkurdinta falo skulptūra – vaisingumo simbolis, didžioji viltis trokštantiems susilaukti vaikų. Pažinimo adrenalinas Jus nuves ir iki ikoninės Griaustinio drakono šalies uolos, ant kurios pavojingai pakibęs Taksango vienuolynas, kitaip dar vadinamas Tigro lizdu.

Pažadame – šios grandiozinės, kosmiškai vaizdingos ir jaudinančios kelionės metu džiūgaus Jūsų akys, sielos akys.

 

Besiruošiantiems į kelionę – GRŪDOS Azijos ekspertų rekomenduojamos perskaityti knygos lietuvių kalba:

  • Heinrichas Hareris „Septyneri metai Tibete“;
  • Jurga Ivanauskaitė „Tibeto mandala“;
  • Goda Juocevičiūtė, Raimondas Dikčius „Drakono alsavimas: Honkongas, Kinija, Tibetas“. 
  • Kelionė patogiu mikroautobusu/autobusu (visi pervežimai pagal programą).
  • Skrydžių Katmandu – Paro; Paro – Delis bilietai.
  • Visi viešbučiai ir svečių namai kruopščiai atrinkti GRŪDOS kelionių ekspertų: 16 nakvynių 3-4* viešbučiuose arba svečių namuose (pagal šalies kategoriją) su pusryčiais.
  • Dviejų kartų maitinimas Nepale ir Tibete.
  • Trijų kartų maitinimas Butane.
  • Ekskursijos pagal programą ir įėjimo mokesčiai į programoje nurodytus objektus.
  • Kvalifikuotų vietinių angliškai kalbančių gidų paslaugos.
  • Profesionalaus kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos.
  • Valstybės mokesčiai Butane.
  • Kelionės dokumentų sutvarkymas.
  • Tarptautinio skrydžio Vilnius/Ryga/Varšuva - Europos miestas – Čongčingas; Delis – Europos miestas - Varšuva/Ryga/Vilnius bilietai su oro uostų mokesčiais, kurių kaina vidutiniškai svyruoja apie 550 EUR – 690 EUR (kaina priklauso nuo aviakompanijos vykdomų akcijų, bilieto pirkimo dienos, sezoniškumo).
  • Skrydžio bilietas Čongčingas – Lasa su oro uostų mokesčiais. Kaina nuo 300 Eur/asm (skrydžių kainos gali kilti ir bus patikslintos rezervuojant kelionę).
  • Kinijos viza ~ 80 Eur.
  • Nepalo viza ~ 25 Eur.
  • Butano viza ~ 40 Eur.
  • Nakvynė tranzitinėje zonoje Delio oro uoste (nuo 60 Eur) arba Delio mieste nuo 100 Eur, reikalinga Indijos viza (užsakoma Lietuvoje).
  • Medicininių išlaidų draudimas užsienyje (privalomas), nelaimingų atsitikimų, bagažo ir neįvykusios kelionės draudimas (pagal pageidavimą).
  • Asmeninės išlaidos, arbatpinigiai (privalomi!) vietiniams gidams 2-3 EUR asm. (dienai) ir vairuotojams 1-2 EUR asm. (dienai), gėrimai pietų ir vakarienių metu, kitos nepaminėtos išlaidos.

diena. Vilnius/Ryga/Varšuva – Čongčingas

Skrydis iš Vilniaus arba kaimyninės šalies sostinės į Kiniją, Čongčingą, per vieną iš Europos miestų (galimi ir kiti skrydžio variantai).

diena. Skrydis: Čongčingas – Lasa

Iš Čongčingo oro uosto skrisite į Lasą – vieną arčiausiai padebesių įsikūrusių sostinių pasaulyje.

Vos išlipsite iš lėktuvo, Jus pasitiks gigantiškos kalnų piramidės. Religijos, dievų ir sniegynų žemėje – tokie populiariausi Tibeto epitetai – pirmus žingsnius žengsite apie 3600 metrų virš jūros lygio. Nesistebėkite, jei tie žingsniai bus sunkūs. Šios kelionės programa – ypač turtinga ir stipri, bet subalansuota taip, kad atskridę turėtumėte galimybę pailsėti ir adaptuotumėtės prie gyvenimo kitoje laiko bei klimato juostoje. Aukštikalnėse, stingant deguonies ore, gali jaustis nuovargis, silpnumas. Bet jau kitą rytą atsibusite žvalesni. Tuomet būsite pasirengę pažinti šį atokų Azijos kraštą – natūralų, apdovanotą nenuspėjamos laukinės didybės, tačiau jos nelepinamą, išvargintą pastarojo šimtmečio politikos, tačiau atlaikiusį net sunkiausius išbandymus, išgyvenantį XXI amžiaus civilizacijos permainas, tačiau užkonservavusį neįkainojamas vertybes. Juk Pasaulio stogu vadinamo regiono kultūros pagrindinė gyvasties arterija – budizmas. Atjautos religija čia pradėjo tvirtintis VII amžiuje. Ilgainiui tantrinis budizmas išstūmė dar senesnę, dabar jau į gilią praeitį beprasmengančią bon religiją.

Tibeto autonominiame rajone (TAR) akistata su netolimos praeities politinių įvykių pasekmėmis – irgi neišvengiama. Kinai pasauliui formuoja įvaizdį, kad Tibetas visada buvo Padangių imperijos dalis ar tik jos dėka civilizavosi. Iš tikro iki XX amžiaus pirmos pusės, kol į šį atšiaurų regioną nenusitaikė britai, rusai ir kinai, Bod – taip tibetiečiai vadina savo šalį – ilgą laiką buvo savarankiška galinga valstybė. Tik kai kuriais laikotarpiais Tibetą su Kinija siejo vasaliniai santykiai. Tačiau XX amžiaus viduryje jau komunistinė Kinija aneksavo kalnuotąjį vakarinį regioną, kurį vadina „Vakarų lobynu“ (Xizang), ir jame iš esmės pakeitė santvarką. Vėliau, Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) politikai išlaisvėjus, ir Tibetas atgavo kultūrinės laisvės, tačiau tibetiečiai išlaikė tikslą įgyti realią autonomiją, kuri netgi buvo užtikrinta XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje tarp Lasos ir Pekino pasirašytoje sutartyje. Iki šiol Tibetui tai yra pati jautriausia tema. Kaip šiandien gyvena Sniegynų šalis, netrukus pamatysite patys. Kol kas atsikvėpkite. Jau rytoj prieš Jus išnirs dalelė išdidžiojo Tibeto. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje/svečių namuose.

diena. Lasa: Potala, Norbulinka, Seros vienuolynas

Pusryčiai. Kol aklimatizuojatės, šią dieną Jums suplanavome lengvą – savo dėmesį skirsite Lasai. Plačiame, palyginti dažnai saulės lankomame slėnyje, pro kurį teka Kijiču (Lasos) upė, tvenkėsi mistiniai įvykiai. Antai garsusis valdovas Songtsenas Gampo VII amžiuje suvienijo Tibetą, o sostinę perkėlė į Lasą. Originalo kalba ji vadinama Lhasa – „Dievų žeme“. Savo buveinę jis įkūrė ant Raudonosios kalvos – Marpo ri. Įdomu, ar to meto orakulai išpranašavo, kad dar po dešimties amžių čia iškils religijos ir vienuolių šalies dvasingumo bei galybės simbolis – Potalos rūmai? Iki pat 1959 metų, kai Tibetas galutinai atiteko komunistinei KLR, tai buvo pagrindinė Dalai Lamų gyvenamoji vieta. Čia iki pabėgimo į Indiją daug laiko praleido ir Dalai Lama XIV. Jei Jus kirbina klausimai apie tai, kaip atsirado ir įsitvirtino šis dvasinio ir politinio Tibeto vadovo autoritetas, priminsime: Dalai Lamos titulas perduodamas vadinamajam tiulku – atgimėliui. Tibetiečiai tiki, kad kiekvienas Dalai Lama yra jų pirmtako Geduno Drupo reinkarnacija: mirus vienam Dalai Lamai, jis persikūnija į kitą. Ši absoliutaus religijos šalies monarcho institucija atsirado daug vėliau nei susiformavo Tibeto budizmas. 1578 metais mongolų valdovas Altan Chanas vienam iš Tibeto Gelug ordino atgimėlių Sonamui Gyatso suteikė Dalai Lamos titulą, ir šis tapo Dalai Lama III. Pirmi du atgimėliai, jo pirmtakai, irgi paeiliui buvo paskelbti Dalai Lamomis. XVII amžiaus viduryje Dalai Lama V Tibete įgijo pasaulietinę valdžią, kuri iki tol ji priklausė Kagyu ordino vadovams. Dalai Lama V pasiskelbė Tibeto globėjo Čenrezi (Avalokitešvaros) įsikūnijimu ir tapo politiniu bei dvasiniu Bod valdovu. Vėliau, kai lankysitės Šigadzėje ir Tašilumpo vienuolyne, Jums papasakosime ir apie kitus atgimėlius – Pančen Lamas. O dabar įsižiūrėkite į baltus ir ochros spalvos Potalos masyvus, kone tobulai derančius prie rūstaus ir oraus Tibeto plokščiakalnio kraštovaizdžio. Pasakojama, esą rūmų sienų ertmės buvo užpildytos lydytu variu ir sutvirtintos taip, kad atlaikytų net žemės drebėjimus. Galingame pastatų komplekse buvo įkurta iš viso apie tūkstantis kambarių. Vaikštinėdami po Potalos vidų, aptiksite iš kartos į kartą perduodamų prabangių Vidurio Azijos vertybių, pamatysite palaidotiems Dalai Lamoms skirtus paminklus – čortenus. Nuo terasinio rūmų stogo apžvelgsite dievų gamtą ir miestą vienijančią Lasos panoramą. Jei tik oras bus skaidrus, Tibeto sostinė iš visų pusių Jums atsivers nuo gilios senovės iki šių dienų ir vaizdingai įprasmins Jūsų visapusiškos pažinties su kalnuotuoju kraštu įžangą. 

Vėliau vyksite į Norbulinką – XVIII amžiaus gale statytą Dalai Lamų vasaros rezidenciją su nuostabiu užmiesčio parku. Apžiūrėsite patalpas, kuriose laiką leido Dalai Lama XIV. Norbulinkos istorija nutrūko kartu su Jo Šventenybės pasitraukimu į Daramsalą. 1959 metų kovo 17 dieną, po numalšinto tibetiečių sukilimo prieš kinų valdžią, 24 metų jaunuolis Dalai Lama XIV (Tenzinas Gyatso), persirengęs kaip paprastas tibetietis ir apsuptas ištikimų vienuolių ir pavaldinių, ant arklio patraukė į vakarų Himalajų pusę. Tuo metu oras buvo neramus. Audros, galima sakyti, Jo Šventenybę gelbėjo. Iš Pekino pasiųsta valdžia tik po dviejų dienų pasigedo Dalai Lamos, tačiau jau buvo per vėlu. Jo Šventenybė iki šiol gyvena Daramsaloje, daug keliauja po pasaulį, skaito viešas paskaitas, dalyvauja diskusijose su kitų religijų išpažinėjais bei mokslininkais. 1989 metais jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Dalai Lama atstovauja Gelug mokymo linijai. Tai vėliausiai susiformavusi Tibeto budizmo mokykla. Jos pasekėjai dar vadinami „dorybingaisiais”. Mat Gelupkos įkūrėjas Tsonkapa (1357–1419) sugriežtino gompų gyventojų režimą ir discipliną: priešingai nei kitų mokyklų vienuoliai, šie negali kurti šeimos, jų gyvenimo sąlygos asketiškesnės. Dėl didelių geltonos spalvos skiauterėtų galvos dangalų Gelug mokiniai dar vadinami Geltonkepuriais. Šiuo metu jų sekta – įtakingiausia ir gausiausia Tibete. Šiandien lankysite vieną trijų didžiųjų Geltonkepurių vienuolynų TAR – Serą. 1419 metais iškilęs gompa iš aukšto žvelgia į Tatipu kalvos papėdėje pasilikusį Lasos priemiestį. Pakilę į viršų, atsidursite tarsi atskirame miestelyje, sulipdytame iš skirtingų pastatų, kiemų ir aukštų sienų. Daug kur Azijoje išliko tokia pati gompos paskirtis – pasauliečiams tai yra svarbiausia ritualų ir švenčių buveinė, o vienuoliams – dvasinės saviugdos namai bei internatas ar koledžas, kuriame jie gyvena ir nuosekliai studijuoja ir pasaulietines sritis, ir budizmą, ypač daug laiko skiria dvasinėms praktikoms. Nuo senų laikų didieji Tibeto budizmo vienuolynai yra mokslo centrai: juose vienuoliai mokosi ir įgyja vidurinįjį arba aukštąjį išsilavinimą, mokslo laipsnius. Sera garsėja unikalia debatų mokykla. Mokiniai periodiškai renkasi į vienuolyno kiemus, buriasi į ratus, pasiskirsto poromis ir neria į griežtų taisyklių apibrėžtas žodžio bei minties kovas. Bendraudami jie naudoja specialius gestus ir frazes. Nors iš šalies šie Seros debatai atrodo kaip linksmas spektaklis, iš tikro tai įprastos vienuolių pratybos. Užeikite į prietemoje skendinčias vienuolyno sales, kur įkurdintos sudievintų budizmo veikėjų statulos, žmonių aprengtos ir maitinamos paliktomis aukomis, apšviestos sviesto lempučių... Semkite sakraliąją egzotiką po truputį. Rytoj Jūsų laukia dar vienas jos pliūpsnis. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje/svečių namuose.

diena. Lasa: Drak Jerpa, Drepungo vienuolynas, Džokango šventykla, Barkoras

Pusryčiai. Tęsiate pažintį su vienu vaizdingiausių Tibeto miestų – Lasa. Šiandien Jūsų kelionės horizontas išsitęs apie 20 kilometrų nuo sostinės į šiaurės rytus. Vyksite į Drak Jerpos urvus. Pakeliui Jus lydės vietomis dantytas, kai kur – švelniai banguotas ar giliai išlenktas reljefas, kurį kelionių romantikai dažniausiai lygina su Mėnulio ar kurio nors kito dangaus kūno paviršiumi. Tačiau nepamirškite – Jūs esate Žemėje, vingiuojate 3000–4000 metrų virš jūros lygio aukštyje. Tolstant nuo Dievų miesto, daugėja plačių laukymių. Netrukus pasieksite tiesių ir kuprotų kalvų šlaituose esančias uolas. Urvų jose rasta apie 80, bet gali būti, kad kadaise meditacijoms ir ilgiems atsiskyrimo metams buvo naudojamos iš viso 108 ertmės. Jei anksčiau domėjotės budizmu, jau žinote, jog šis skaičius – šventas ir daug kur rituališkai naudojamas. Karolių vėrinį – malą, kuri sukama kartojant mantras, sudaro 108 rutuliukai. Tiek pastatų ar tiek stupų sudarydavo šventyklų kompleksus. Kai kur Azijoje ir būtent tiek laiptų veda į vienuolynus ir pan.

Tamsiuose Drak Jerpos urvuose palikti laiko rėžiai leidžia kelti prielaidą, kad ši šventavietė įkurta dar Songtseno Gampo laikais. Atsidūrę po vėsiais ir tamsiais olų gaubtais, pajusite į Jus alsuojančią maždaug pusantro tūkstančio metų amžiaus jogų dvasią. Štai urve, kuriame įkurdinta tūkstantarankio Čenrezi statula, manoma, meditavo pats garsusis valdovas. Viename iš urvų net septynerius metus galėjo praleisti ir Tibeto budizmo pradininku laikomas Padmasambava. Legendose Drak Jerpa netgi nurodoma kaip jo laidojimo vieta. Visiškos Tibeto budizmo laisvės laikais čia galėjo gyventi maždaug 300 vienuolių. Po drastiškų politinių permainų, kai Tibetas atiteko KLR, Drak Jerpos vienuoliai buvo išvaikyti. Praėjus žiauraus komunistų siausmo periodui, Drak Jerpos urvai ir šventykla atgijo naujam gyvenimui. Vietos budistai čia vyksta pasisemti švento vandens, nusilenkti iškilių Tibeto budizmo veikėjų statuloms.

Iš urvų vėl išlindę į dienos šviesą, iš naujo galėsite įvertinti ekstatinius Tibeto plokščiakalnio vaizdus: Jums stovint 4000 metrų aukštyje, priešaky atsivers kalnų nasrai ir tarsi iltys atsikišusios jų viršūnės. Šios kelionės metu pastebėsite, kad lyg ir tas pats aukštumų peizažas niekada nebūna vienodas ir skirtingose vietose sužadina vis kitokius pojūčius bei asociacijas. Ypatingas jausmas Jus pervers ir viešint XV amžiuje pastatytame Drepunge – viename iš trijų didžiųjų Geltonkepurių gompų (kiti – tai Sera, kuriame jau lankėtės, ir Gandenas). Dar XX amžiaus pradžioje, iki kritinių permainų, jame skirtingais laikotarpiais gyveno nuo 7000 iki 10 000 vienuolių. Jūs ir vėl pateksite į prašmatniais kontrastais užburiančią erdvę, kurioje darniai susilieja dvasinio ir materialiojo pasaulio ribos: vienuolyno salėse Jus lydės spengianti tyla arba ją pertraukiančios vienuolių giesmės, mantros, taip pat tamsa, persimaišiusi su sodriomis spalvomis, užtvindžiusiomis sienas, kolonas, tankas, kilimus, Budos altorių...

Šiandien pabuvosite ir pačioje Lasos bei viso Tibeto širdyje – šventame Barkoro žiede ir jo centre – Džokango šventykloje. Tibetiečiai siekia Džokangą aplankyti bent kartą gyvenime. Bene seniausia budistinė šventovė Dievų mieste pastatyta Songtseno Gampo laikais. Ar žinojote, kad anskčiau Tibeto sostinė vadinta Rasa – „ožių žeme“? Ši reikšmė kilo iš legendos apie tai, kad Džokangas buvo pastatytas iš akmenų ar žemės, kurią padėjo sunešti tūkstančiai ožių. O istorija pasakoja, kad čia pirmiausia budistines statulas įkurdino Songtseno Gampo žmonos – kinų princesė Wencheng ir Nepalo princesė Bhrikuti. Pamatysite, kaip priešais pagrindinę šventyklos sieną žmonės atlieka šventus nusilenkimus. Taip pat daugybė žmonių eina į vidų nusilenkti ir paaukoti dvylikamečio Budos statulai – Jowo. Išeisite apsižvalgyti į vidinį šventyklos kiemą. Iš visų pusių apžiūrėkite pastatą, koks jis grakštus, koks meniškas jo dekoras. Pakelkite galvą aukštyn – pamatysite Dharmos, t. y. Mokymo, ratą bei jį saugančius du elnius, kurie mena pirmąjį Budos pamokslą Elnių giraitėje (dabartinėje Indijoje, Sarnate). Užlipę ant atviro stogo, į Lasos padanges pažvelgsite visiškai naujai – pasijusite esantys daug arčiau dievybių, kurios dar neseniai Jums buvo svetimos ir atrodė sunkiai pasiekiamos.

Nusileidę ant žemės, šią mistiškų atradimų kupiną dieną galėsite pabaigti spalvingoje, tirštoje žmonių minioje. Barkoro gatvė Džokangą juosia ratu ir sudaro šventą žiedą, todėl maldininkai juo plaukia viena – laikrodžio kryptimi. Palei namų sienas ir alėjos šonuose prekiaujama įvairiausiais suvenyrais, gėrybėmis. Pamatysite, kad čia apsipirkti ateina ne tik smalsieji turistai, bet ir patys Lasos gyventojai ir svečiai iš kitų Tibeto regionų. Patyrinėkite jų išvaizdą. Tarp šiuolaikiškai apsirengusių jaunuolių ir migrantų iš Kinijos Jūs pamatysite tradiciniais savo krašto rūbais apsirėdžiusius tibetiečius. Atkreipkite dėmesį į jų ryškiaspalves skaras, masyvius papuošalus, seges. O gal ir Jūs norėsite įsigyti kokį nors rytietišką aksesuarą? Net jei nieko nesiruošiate pirkti, apžiūrinėkite prekes kaip eksponatus muziejuje, ir Jums dar iki tol neregėtomis smulkmenomis atsiskleis gyvi kitų Azijos kraštų – Nepalo, Kinijos, Mongolijos – kultūros persisėmusios Tibeto praeities ir dabarties klodai. Rytoj Jūs trauksite gilyn į TAR, tad leiskite sau į Lasą visapusiškai įsižiūrėti iš įvairių kampų ir ją iščiupinėti. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje/svečių namuose.

diena. Lasa – Gjangdzė

Pusryčiai. Metas judėti toliau į Tibeto vakarus. Šiandien pasieksite Gjangdzės miestą, plytintį prie Lasos-Katmandu magistralinio kelio. Nusimato 6 valandos kelionės. Ji gali trukti dar ilgiau, priklausomai nuo oro ir kelionės sąlygų. Tačiau vaikiškas smalsumas ir kantrybė Jus skatins džiaugtis dieviškų aukštybių epizodais. Vingiuodami serpantinais, Jūs įveiksite net dvi fantastinio aukščio kalnų perėjas. Kirsdami Karo La, pakilsite iki 5010 metrų virš jūros lygio. Jei horizontas bus skaidrus ir šviesus, jaudinančių savo didybe viršūnių tankmėje išvysite boluojančias Nozing Kangsą, kuri siekia net 7223 metrus, bei Ralungą, pasistiebusią 6236 metrus virš jūros lygio. Sotinsitės efektinga kalnų begalybe ir beveik 5000 metrų aukštyje kirsdami Kamba La perėją. Žvelgsite į jausmingą Tibeto plokščiakalnio paveikslą, kokį galėjo nutapyti nebent talentingasis Rytų mistikos gerbėjas Nikolajus Rerichas.

Kai nuo sostinės būsite nutolę maždaug 100 kilometrų, pralenksite ir vieną iš trijų didžiausių šventų Tibeto ežerų – Jamdroką. Saulės žvilginama ir vėjo šiurpinama, ledynų maitinama gėlo vandens mėlynė telkšo 4440 metrų aukštyje. Visas jos plotas – virš 600 kvadratinių kilometrų. Ilgiausia ežero pakrantė driekiasi apie 70 kilometrų. Nors vakariniame Jamdroko gale pastatyta galingiausia Tibete elektrinė, tibetiečiai jį puoselėja ir gerbia. Mituose šis ežeras yra persikūnijusi dievybė. Patys išvysite jos nepaprastą grožį, kuriamą žalių slėnių, galingų kalnų ir su jais susiliejančio dangaus žydrynės bei kamuolinių debesų. Važiuodami į Gjangdzę, išvysite, ir kaip jie taikosi į vietomis neramiai šniokščiančius, vietomis – surimtėjančius Jarlungo upės vandenis. Bet keliaudami Tibeto kalnynu, niekada negalite iki galo žinoti, ką pravažiuodami dar regėsite ar, trumpai pertraukai išlipę prasimankštinti ir apsižvalgyti, sutiksite – gal pralekiantį retos rūšies laukinį gyvį, gal raguočių kaimenę, o gal į slėnį išėjusius papietauti piemenis. Dar visai neseniai daugybė tibetiečių buvo klajokliai, jie užsiimdavo gyvulininkyste. Ir šiandien žmonės Tibete daugiausia augina jakus. Šie ramiai sau žolę rupšnojantys ir po pievas bindzinėjantys lėtapėdžiai – didieji Azijos kalniečių bei stepių gyventojų pagalbininkai, jėgų ir pragyvenimo šaltinis. Kai jakų „masuotė“ automobiliui pastoja kelią, reikia palaukti, kol šie užsispyrę ir išdidūs raguočiai išsisklaido. Jei ne šiandien, tai kurią nors kitą kelionės dieną sutiksite ir ant arklių jojančius kaimiečius, o gal – dešimtis kilometrų į kokią nors šventą vietą ar vienuolyną traukiantį piligrimą. Tačiau Tibete įprasta, kad į ilgesingai tuščią priekalnių peizažą dažniau už žmogų ar namą įsiterpia vieniša stupa, stataus kalno sienoje ar ant didžiulio akmens išpaišytas Buda arba budistinės mantros skiemenys.

Sekdami abipus kelio sava vaga tekantį laukinį gyvenimą, nė nepastebėsite, kaip net ir išsitęsęs kelionės laikas greitai prabėgs. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje/svečių namuose.

diena. Gjangdzė – Šigadzė

Po pusryčių vyksite į didžiulį Pelkoro (Palčo) vienuolyną. Apžiūrėsite Gjangdzės simboliu tapusį Kumbumo čorteną, dar vadinamą Bodhi Dagoba. Ten, kur yra gompa, ten išdygsta stupa arba čortenas. Šis statinys skirtas saugoti sakraliosioms relikvijoms ar šventoms vertybėms arba lamų, didžių mokytojų palaikams. Prie Pelkoro įspūdingų gabaritų čortenas iškilo 1427 metais. Jis turi devynis aukštus, yra 35 metrų aukščio, tarsi sumažinta saule puošiasi auksiniu disku. Stupos vidus – tai įspūdinga garsių budistinių veikėjų ir dievybių saugykla. Per visus aukštus yra net 76 koplyčios ir šventyklėlės, bet praeityje jų galėjo būti iš viso 108. Nišose pūpso įvairūs budos, dievybės globėjos, niršiosios dievybės... Kaip tik dabar turite unikalią progą išsiaiškinti ir įsigilinti į visų čia apgyvendintų personažų ir mokytojų prasmes, simboliką, istorijas. Įsitikinsite, kokia turtinga, įvairialypė, mitus ir tikrus istorinius faktus, gamtos ir žmogaus energiją į vieną magišką gumulą jungianti Tibeto budizmo kultūra. Reikšminga jos buveinė – pats Pelkoro vienuolynas. Jo fasadas vienija kinišką, tibetietišką ir nepalietišką stilius, o prietemoje skendinčios salės pribloškia budistinio meno gausa ir čia susigyvenusių net trijų mokyklų – Sakjapos, Kadampos ir Gelugpos – ženklų bei tradicijų sinteze.

Toliau važiuosite gilyn į Tibeto vakarus. Aukščiausia planetos viršūnė Džomolungma (Everestas), dar neseniai buvusi taip toli, – jau vos už 300 kilometrų! Bet kol kas siekite savo pažinimo everestų. Atvyksite į Šigadzę. Būtis beveik 4000 metrų aukštyje Jūsų jau neglumina. Viešite antrame pagal dydį Tibeto mieste, išsibarsčiusiame prie gyvastingos Jarlungo ir Nijangču upių santakos. Šigadzė, pažodžiui „derlinga žemė“ (Xigatse), bene aukščiausią pakilimą išgyveno, kai Tašilumpo vienuolynas tapo Pančen Lamos būstine. Prie jo ir stabtelėsite. Vienas įtakingiausių ir gražiausių Tibeto gompų turi nutylėtų ir nuo pasaulio nuslėptų įvykių. Pamenate, pasakojome, kad XVII amžiaus viduryje Dalai Lama V Tibete įgijo pasaulietinę valdžią? Pridursime: kai jis pasiskelbė Tibeto globėjo Čenrezi įsikūnijimu ir tapo absoliučiu šalies monarchu, savo mokytoją, Tašilumpo vienuolyno vyriausiąjį lamą Lobsangą Chhokyi Gyentseną paskelbė Budos Odpagmedo avataru. Taip jis tapo Pančen Lama I. Dalai Lama ir Pančen Lama tiesiogiai nekonkuravo ir kuris nors iš jų nebuvo laikomas aukštesnis ar svarbesnis, tik Pančen Lama politiniame gyvenime nedalyvavo. Šios atgimėlių institucijos pamatai subraškėjo komunistinei KLR prisijungus „Vakarų lobyną“. Pančen Lamą X Pekino valdžia įkalino, o paleistas į laisvę dvasinis Tibeto vadovas greitai mirė. Kaip susiklostė Pančen Lamos XI gyvenimas, lieka atvira mįslė. Tibetiečiai sako, kad dar būdamas šešerių, berniukas dingo, o į jo vietą kinai pastatė komunistinei ideologijai artimesnį Gyaincainą Norbu.

Po dvasingo turo galėsite atsipalaiduoti Šigadzės turguje. Gal eilėmis išdėstyti ir iškabinti meno dirbiniai, buities ir religiniai atributai sužadins Jūsų norą ką nors įsigyti lauktuvėms. Gal Lasoje tik atsargiai dairėtės ir dvejojote, o čia jau žinosite, ko tiksliai norite. O gal ir vėl tiesiog mėgausitės proga stebėti vietos žmones. Nepabijokite miestiečių pakalbinti. Tibetiečiai nėra drovūs, jie draugiški ir paprastai mielai fotografuojasi. Jei tik mėgstate bendrauti, jei norite pasižmonėti, šį vakarą tam ir išnaudokite, nes Jūsų laukia dvi laukinės dienos, kai žmonių būrius ir vėl pakeis nebylių, bet iškalbingų kalnų draugija. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje/svečių namuose.

diena. Šigadzė – Šelkaras

Pusryčiai. Šigadzę paliekate ir toliau važiuojate vakarų link, į Šelkarą (New Tingri), vadinamuoju Kinijos ir Nepalo draugystės plentu. Savo piliečių migracija ir prekyba suinteresuota KLR 7-ajame dešimtmetyje tarp aukščiausių planetos kalnų nutiesė 806 kilometrų ilgio kelią, jungiantį Lasą ir Katmandu. Jau nuo senų laikų šie aukštikalnių miestai bendravo, per juos traukė piligrimai ir pirkliai. Asfaltuota automagistralė labai palengvino ir paspartino žmonių judėjimą tarp kaimyninių kraštų.

Taigi, Jūs ir vėl – kalnų ir dangaus kelyje. Tibeto plokščiakalnis išraiškingai pereina į Himalajų grandinę. Į padanges besiveržiančio kraštovaizdžio spalvos ir formos keičiasi ir dera, priklausomai nuo saulės ir debesų flirto, sniego ir ledo triukų. Nereikalingi jokie filtrai, jokios redagavimo programos nuotraukoms, kuriose bus įamžintas Jūsų Tibetas. Čia stichija tokia stipri, kad pati modeliuoja ir ryškina tankų aukštumų reljefą.

Pasistengsime, kad šiandien spėtumėte apžiūrėti garsųjį Sakjos vienuolyną. Nutolus nuo Šigadzės į vakarus 127 kilometrus, jis pasiekiamas išsukus iš pagrindinio plento ir pavažiavus dar 26 kilometrus. Jei laiko iš Jūsų nepaverš netikėtos kliūtys, Jūs būtinai užsuksite į Sakją. Kitaip nei dauguma į šios kelionės maršrutą įtrauktų vienuolynų, jis buvo įkurtas Sakjos ordinui 1073 metais, kai Gelug mokyklos dar nebuvo. Pats jo pavadinimas reiškia „pilkšvą, balsvą žemę“, kokia iš tikro būdinga centriniam Tibetui. Sakjos gompa iš kitų tibetietiškų dvasinių buveinių išsiskiria ir architektūra – jos stilius mongoliškas.

Kelionę į Šelkarą tęsite iš visų pusių apsupti kalnų smailių ir keterų, uolų kuprų ir vagų. Jūsų įspūdžiai stiprės ir didės sulig aplink matomomis Himalajų viršūnėmis ir skardžiais. Kai Šigadzės miestas bus likęs už 240 kilometrų, Jūsų autobusas kils aukštyn, kol pasieksite aukščiausią Draugystės automagistralės ir vieną aukščiausių, o gal ir patį aukščiausią Jūsų gyvenime geografinį tašką – Gijatso perėją, 5220 metrų virš jūros lygio. Ją žymi simboliniai vartai, apkaišyti tarsi laukinio arklio karčiai besidraikančiomis maldos vėliavų juostomis. Vėjo gainomos, jos vis atsimuša į dangaus žydrynę ar rūko širmą ir taip primena, jog jau ne tik stovite ant pasaulio stogo, bet ir liečiate visatos skliautą. Atokvėpiui pasiūlysime užsukti į vietos užeigą, kur galima bus užkąsti, atsigaivinti. Kada nors tik dūsausite prisiminę tas akimirkas, kai su bendrakeleiviais gurkšnojote arbatą ant vienos aukščiausių Himalajų perėjų... Tiesa, dėl deguonies stygiaus ore Jūsų kūnas gali apsunkti. Todėl patarsime čia ilgai neužsibūti. Po truputį leisitės žemyn ir pasieksite Šelkaro miestelį, įsikūrusį 4330 metrų aukštyje. Jūsų laukia kiti galingi reginiai ir išskirtiniai pojūčiai. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje/svečių namuose.

diena. Šelkaras – Žangmu

Pusryčiai. Šiandien vyksite į pasienio miestelį – Žangmu. Artėdami link Nepalo, visą dieną grožėsitės pietų Tibeto aukštikalnių efektais.

Per šią kelionę į viršūnių išbraižytus tolius žvelgdami nuo paauksuotų vienuolynų stogų ar stačių kelio atbrailų, jau turbūt pasijutote maža visos kūrinijos dalele. Jei dar nedaug urbanizuotą Tibetą galima būtų palyginti su beamžių dievybių ir dvasių sukurtu audeklu, tai jame, tarp stangrių uolų, aštrianosių, ilgasnapių ir bukų kalnų bei plačiarankių slėnių būtumėte tik vos įmatomi taškeliai, kutenami pasiutėlių vėjų, gairinami užsispyrėlės saulės, po savimi paliekančios ryškias spindulių juostas ar šešėlių teatrą. Didelės Jūsų nuostabos bus verta Lalunglos perėja, kurią kirsite 5050 metrų aukštyje. Pasiruoškite topiniam savo kelionių ar net viso gyvenimo reginiui! Jei tik natūralios vitrinos nedengs debesys ar krituliai, prieš Jus visu savo neįkanojamu grožiu atsivers pasaulio didžiūnai: Dordžė Lapka kalnas, iškilęs į 6980 metrų aukštį, 7245 metrų aukščio Langtangas, 8000 metrų į dangų pasistiebusi Šišapangma (Gosaitanas), Lotsė – 8615 metrų aukščio ir aukščiausia planetos viršūnė – Everestas (Džomolungma), išaugusi 8848 metrai virš jūros lygio.

Jei tik kelionės sąlygos bus palankios, vakarop pasieksite Žangmu miestelį, žinomą ir Kasos arba Dramo pavadinimu. Ši pačiame pietų Tibeto pakraštyje ant kalno šlaito ir jo papėdėje išsimėčiusi gyvenvietė bus Jūsų atspirties taškas į Nepalą. Abi šalis jungia Draugystės tiltas, nutiestas aukštai virš Bote Košio upės. Nesistebėkite, jei išgirsite tarp vietinių skambant kitokius nei iki tol girdėtos kalbos dialektus. Kadaise į Tibeto sostinę ir atgal sudėtingu prekybos keliu per Dramą traukdavo nevarų pirkliai. Būtent iš šios tautos, manoma, ir kilo Nepalo pavadinimas. Taigi, kieno kultūra ribinėje Himalajų kraštų vietovėje persveria – tibetiečių ar nepaliečių? O galbūt jų susitikimą šiandien nustelbia net į nuošaliausius Žemės plotelius besiskverbianti globalizacija? Vakarienė ir nakvynė viešbutyje/svečių namuose.

diena. Žangmu – Katmandu (Nepalas)

Pusryčiai. Prasideda naujas Jūsų Himalajų regiono pažinimo etapas. Paliekate Tibetą, kirsdami Draugystės tiltą. Pervažiavę jį, Jūs jau – Nepale. Pasienio miestelyje Kodaryje Jums padėsime sutvarkyti imigracinius ir muitinės formalumus.

Katmandu – už 114 kilometrų. Kadangi kelias nėra tiesus, o važiavimo tempas priklausys nuo oro bei vairavimo sąlygų, kelionės laiką galime tik atsargiai prognozuoti. Kelyje užtruksite apie 4 valandas. Jūs, kitų pasaulių atradėjai, jau žinote, kad kai kada į kelias valandas gali subėgti daugiau jaudinančių patirčių nei į kelias savaites ar net mėnesių mėnesius, leidžiamus kasdienėje rutinoje. Emociškai Jūs – vis toliau nuo namuose paliktos buities monotonijos ir rūpesčių ir vis arčiau Nepalo sostinės Katmandu. Turite unikalią galimybę fiksuoti ryškius jau šiek tiek kitokios, švelnesnės nei Tibete Nepalo gamtos potėpius. Ši šalis pietų Azijos žemėlapyje ištįsusi kaip ilgas takas tarp Indijos ir Tibeto. Dažniausiai turistams ji yra tik kaip pereinamasis koridorius. Mes sumodeliavome tokią kelionės programą, kad Nepale ilgiau paviešėtumėte. Ši šalis verta aplankyti dėl tokios pat įvairialypės kaip ir jos kalnuota aplinka kultūros bei istorijos. Čia savo įspaudų paliko skirtingos karalystės. XVIII amžiuje šalį suvienijo Gurkos valdovas Prithivis Narayanas. Kolonijiniais laikais kraštas buvo pavaldus britams. 1923 metais Nepalas paskelbė nepriklausomybę. Nuo antros XX amžiaus pusės į monarchų valdytos šalies politiką vis kišosi maoistai. 1996 metais Nepale prasidėjo pilietinis karas, kuris truko dešimt metų. Visai neseniai, 2008-iais, monarchija buvo pakeista į federalinę respubliką.

Nepale priskaičiuojama kelios dešimtys gerokai besiskiriančių etninių grupių. Žinoma, didelės įtakos žmonių papročiams, gyvenimo tvarkai Azijoje turi religija. Dauguma nepaliečių išpažįsta Indijoje gimusį ir smarkiai išvešėjusį hinduizmą. Bet stiprios ir budizmo tradicijos. Manoma, jog būtent Nepale, Lumbinio vietovėje, VI amžiuje prieš mūsų erą gimė princas Sidharta Gautama. Budos mokymai skirtinguose regionuose prisitaikė prie vietos kultūrų ir išsišakojo į atskiras filosofijos linijas bei mokyklas. Tibete Jūs geriau pažinote vėliausiai susiformavusį, itin sudėtingą Vadžrajanos – Deimantinės Važiuoklės budizmą ir Geltonkepurių sektos aplinką. Nepale praktikuojamas ir teravadinis, ir tantrinis budizmas, ir unikali jo atmaina, praktikuojama tik šioje šalyje, – nevarų budizmas.

Ar jutote, kaip, toldami nuo Tibeto, pamažu leidotės? Katmandu atsidursite 1360 metrų aukštyje virš jūros lygio. Atvažiavę į miestą, vyksite į restoraną ir dalyvausite tradicinėje nepaliečių vakarienėje. Tikra šventė smaguriauti šalyje, kuri turtinga kultūrų! Turės ko paragauti ir mėsavalgiai, ir vegetarai. Nepalietiškame skonyje, priklausomai nuo to, kuriame šalies regione ir kokios tautybės žmogaus restorane lankotės, galite aptikti ir kario ar kitokio indiško aitrumo bei daržovių, – nes dauguma išpažįsta hinduizmą, kuris formaliai draudžia valgyti mėsą, –  ir savitų, aštrokų ožkos, šerno ar buivolo patiekalų – juos mėgsta nevarai, mat jie išpažįsta budizmą ir jų racionas ne taip suvaržytas kaip tų, kurie sąžiningai paiso hinduizmo atneštų nuostatų apie mitybą, – ir visai paprastų kalniečių patiekalų iš makaronų ir bulvių. Tradicinis nepaliečių patiekalas – daal bhaat, tai ryžiai ir lęšiai su marinuotomis daržovėmis. Vietiniai įpratę atsigaivinti šviežiais vaisiais ir jų kokteiliais. Skanaus! Nakvynė viešbutyje/svečių namuose.

Pastaba: nesant galimybei kirsti Tibeto–Nepalo sienos automobiliu ar autobusu, 2-8 kelionės dienas keliausite po Tibetą, maršrutas bus patikslintas, o 9-tą kelionės dieną iš Lasos skrisite į Katmandu. 

diena. Katmandu: Durbaras, Svajambunatas, Pašupati šventykla, Baudanato stupa

Pusryčiai. Visą dieną skirsite aktyviai pažinčiai su Katmandu. Šis Himalajų tarpukalnės miestas, turintis pasakiško grožio dievų buveinių ir stipriai juntamą skirtingų tikėjimų aureolę, nusipelno būti palyginamas su šventykla. Jūs tuo įsitikinsite apsilankę centrinėje – Durbaro aikštėje. Ji neatsiejama nuo aplink tarsi medžiai skirtingais karalysčių laikotarpiais išaugusių hinduistinių šventyklų. Po truputį gyvai įsiliekite į užburiančią Katmandu atmosferą. Ją sudrumstė, tačiau jos iki galo neišsklaidė nei 1934 metais, nei 2015 metų pavasarį Nepalą sukrėtęs žemės drebėjimas. Jis driokstelėjo ir karalių rūmams Narayanhiti, bet neatėmė iš jų monarchinės dvasios, kurios Jūs ten irgi ieškosite.

Taip pat vyksite į vakarinį Katmandu Svajambunato (Swayambhunath) priemiestį. Ši piligriminė ir mitinė vietovė ypatinga tuo, kad ji svarbi ir budistams, ir hindams. Be to, tai vienas seniausių religinių statinių Nepale, kurio pradžia nuveda į V amžių, nors esti spėjimų, kad pirmoji šventykla, kuri vėliau buvo sugriauta, galėjo iškilti dar III amžiuje prieš mūsų erą, garsiojo Indijos imperatoriaus Ašokos laikais. Kopsite 365 laiptelius į savo didžiausio atkaklumo ir žingeidumo, netgi savo pačių prakaito vertą Beždžionių kalvą. Čia į Jus žvelgs – žvelgs iš tikro – nežemiško grožio stupa tarsi išsipusčiusi būtybė baltame apsiauste, ant galvos užsidėjusi auksinę karūną. Stupos kupolas atitinka visą pasaulį ar kosmosą, o atmerktos akys reiškia išmintį ir atjautą, kuri pasiekiama po nušvitimo. Kodėl virš akių poros vaizduojamas ir taškas, būdingas hindų kultūroje, budistai paprastai aiškina taip: esą Budai pamokslaujant, kosminiai spinduliai šviečia iš šios trečiosios akies, kad jie galėtų paveikti viršuje, dangaus platybėse, esančias būtybes ir šios nusileistų į Žemę pasiklausyti didžiojo mokytojo. Stilizuota nosis, kuri, kaip pamatysite iš arti, primena klaustuką, gali būti suprantama kaip kelias į nušvitimą... Atsidursite daugybės šventyklėlių ir stupų „miške“, kurio viena didžiausių puošmenų – vienuolynas.

Toliau suksite į rytinį Katmandu pakraštį. Ten, prie Bagmatės upės, puikuojasi viena svarbiausių Nepale, daugybe legendų gyva hindų šventyklų, skirta dievo Šivos inkarnacijai – Pašupačiui, vietinių vadinamam Pashupatinath. Šis gyvulių viešpatis yra pagrindinė Nepalo dievybė. Ji savo įmantrumu gali drąsiai rungtis su Tibeto budizmo veikėjais ir nunešti į dar painesnę, dar gausesnę, dar senesnę hindų mitologiją. Šivos garbintojų pilna ir ritualų sklidina Pašupačio šventykla, statyta XV amžiuje, traukia tūkstančius maldininkų. O iki šiurpų magiškos laidojimo ir apsiprausimo apeigos upėje, kurių fragmentų matėte tik svetimose nuotraukose arba viešėdami Indijoje, čia Jums taps artima realybe.

Tik palikite savo jėgų ir nuostabos dar vienam UNESCO objektui, vienai didžiausių pasaulio stupų ir svarbiausių budistinių centrų Nepale – Baudanatui. 36 metrų aukščio bokštas su didžiuliu gaubtu, manoma, buvo pastatytas V arba VI amžiuje. Turbūt neatsitiktinai ši taip pat veidą turinti šventovė iškilo svarbiame kelyje tarp Indijos ir Tibeto. Gidas Jums atskleis vietos legendų, kuriose minimas ir Padmasambava. O pradžiai verta žinoti, jog stupa išdėstyta mandalos pavidalo erdvėje. Apskritas pagrindas simbolizuoja žemę, stupos puskupolis – vandenį, bokštelis su 13 laiptelių link nirvanos – ugnį, skėtis – orą, o smailė – dangų. Pamatytsite, kad žemės ir kosmoso elementus apjungianti stupa iš viršaus žemyn leidžiasi terasomis, o ant šių – įrengtos dar mažesnės stupos. Virš jų plevėsuoja maldos vėliavos. Stupą palei sieną juosia maldos būgnai. Susikaupę ratus suka maldininkai. Toliau – budistiniai vienuolynai... Ne, visa tai – ne pasaka, o kerinti Himalajų tikrovė, į kurią pateksite ir Jūs. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje/svečių namuose.

diena. Katmandu – Patanas – Nagarkotas

Pusryčiai. Šiandien Jūs ir vėl patirsite tą mįslingą jausmą, kai sienos tarp istorijos ir mitų, tarp kasdienės rutinos ir ritualų ištirpsta. Pirmiausia aplankysite vieną didžiausių Nepalo miestų – Pataną, kurį nuo Katmandu skiria tik Bagmatės upė. Patano išskirtinumas – nuo žemės grindinio iki padangės, į kurią stiebiasi gražiausios šalies šventovės, ore plevenanti senovė. Dabar Patanas vadinamas miestu muziejumi, Nepalo festivalių ir švenčių sostine, tradicinių amatų bei meno centru. Jis buvo įkurtas, kaip istorikai atseka, greičiausiai III amžiuje prieš mūsų erą, Kiratų dinastijos valdymo metu. Ilgainiui miestas plėtėsi, ypač suklestėjo Mallasų, regioną užvaldžiusių XIII amžiuje, laikais. Tiek daug pasakojimų apie dievus paskui Pataną seka, kad, atrodo, jį pastatė ne žmonės, o pačios sakmės! Ir įdomių, prasmingų pavadinimų jis turi. Vienas jų – sanskritiškas – Lalitpuras, „grožio miestas“. Nevarai jį vadina Jala. Bet užteks žodžių, metas – tyriausioms emocijoms, švenčiausiams potyriams, kuriuos Jumyse pabudins rusvų, rausvų, pilkšvų keliaaukščių šventyklų, apvalių stupų ir įmantrių iki mažiausių dekoro smulkmenų bokštelių, karališkųjų rūmų, darniai išsibarsčiusių aplink centrinę

KELIONĖS UŽSAKYMAS
Data
Keliautojų skaičius
Kaina