Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei sutinkate, paspauskite mygtuką „Supratau“ arba naršykite toliau. Tuo atveju jei norėsite atšaukti savo duotą sutikimą, pakeiskite savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrinkite įrašytus slapukus. Plačiau »

Temperamentingasis Kaukazo žiedas: vaizdingoji Armėnija, smarkusis Sakartvelas, ugningasis Azerbaidžanas 13d.

  • Išsamus, gyvas ir kontrastingas kelionės maršrutas, padedantis visapusiškai pažinti šį unikalų regioną (gamta, istorija, kultūra, religija, menas, politika).
  • Skanus nacionalinis maistas, puikaus vyno degustavimas, paslaugus ir dėmesingas vietos personalas.
  • Patikimi ir patikrinti partneriai Armėnijoje, Sakarvele ir Azerbaidžane.
  • Kvalifikuoti vietos gidai.
  • Profesionalus kvalifikuotas kelionės vadovas iš Lietuvos.

 

Kelionės aukso fondas

ARMĖNIJA

  • Jerevano Respublikos aikštė – centrinė sostinės aikštė, kurią XX amžiaus pirmoje pusėje suprojektavo architektas  A. Tamanianas, troškęs savo mylimą miestą paversti Armėnijos Paryžiumi.
  • Kaskados – tai žaismingas šiuolaikinio meno muziejus po atviru dangumi, iš kurio pakilus ant parko viršūnės, atsiveria plati Jerevano panorama, ją „piešia“ namų stogai ir tolumoje išryškėjančios kalnų linijos.
  • Ečmiadzinas - religinis Armėnijos centras. Miestas garsėja savo katedra - viena seniausių bažnyčių pasaulyje (UNESCO paveldas).
  • Zvartnoco katedra - Armėnijos viduramžių architektūros šedevras, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
  • Kor Virapo vienuolynas, paskęstantis Ararato kalno peizaže – šis vaizdas laikomas vienu gražiausiu visoje Armėnijoje.
  • Noravankas – Viduramžiais tarp raukšlėtų, rausvų uolų greta Amaghu upės suformuoto tarpeklio, išaugęs vienuolynas, kurio Šventos Motinos bažnyčia greičiausiai buvo paskutinis anų laikų skulptūros ir architektūros talento Momiko šedevras. Tarp kitų sakralių vertybių, vienuolyne įkurdinta unikali Dievo Tėvo skulptūra, bene tokia vienintelė pasaulyje.
  • Garni – nežemiškai gražioje vietoje, Garni tarpeklyje, iškilusi pagoniška šventovė – toks vienintelis Armėnijoje išlikęs ikikrikščioniškų kultų statinys. Įspūdinga šventykla galėjo būti skirta Saulės dievui Mitrai garbinti.
  • Gegardas – žmogaus tikėjimo ir senovinės architektūros didybės pavyzdys. Tai ant uolos skardžio, Azato upės Garni tarpeklyje stūksantis vienuolynas.
  • Sevano ežeras – Armėnijos gamtos turtas, atgaiva sielai ir kūnui. Kartu su aplink „banguojančiais“ kalnais ežeras išlieja ypač romantišką peizažą.
  • Sevanavankas – Sevano ežero pusiasalyje jau daugiau nei tūkstantį metų skaičiuojantis vienuolynas, kurio mūrai ir tolumoje raibuliuojantis vanduo sukuria neįtikėtiną harmonijos pojūtį.
     

SAKARTVELAS (GRUZIJA)

  • Sameba – naujas, iš tolo ryškiai šviečiantis Tbilisio simbolis, viena didžiausių katedrų ortodoksų pasaulyje.
  • Narikalos tvirtovė – tai jaudinanti aukštuma, kurioje išlikę šimtmečius atlaikę gynybiniai įtvirtinimai ir galinga citadelė išduoda pilną kovų ir užkariavimų praeitį bei dovanoja gausią Tbilisio panoramą.
  • Tbilisio Senamiestis – žavinga istorinės miesto srities dėlionė, kurioje gausu Viduramžių palikimo, senų cerkvių, teatrališkų architektūros detalių.
  • Džvari – dvasinės galybės aukštumos. VI amžiuje įkurtas vienuolynas-tvirtovė rymo ant stačio kalno, žvelgiančio į Mtkvari ir Aragvi upių santaką. Pasakojama, kad IV amžiuje gyvenusi Šv. Nino, iš Kapadokijos keliavusi į Kaukazą skleisti krikščionybės, šioje buvusioje pagoniškoje vietoje įstatė medinį kryžių, ir šis darė stebuklus.
  • Mccheta – jaukus ir simpatiškas UNESCO saugomas miestelis, buvusi Iberijos sostinė ir svarbus šalies religinis centras, kurio širdis – Sveticchoveli katedra. Ji išskirtinė tuo, kad tikima, jog joje paslėpta svarbi relikvija – Kristaus apdarai.
  • Sakartvelo karo kelias – istorinis kelias, vingiuojantis per Didžiojo Kaukazo kalnus. Jis demonstruoja pasiutusį Sakartvelo grožį: kvapą gniaužiančius tarpeklius, upes, kalnų keteras ir baltas viršūnes.  Kelionė šiuo keliu – tai smarkus, nesurežisuotas nuotykis.
  • Kryžiaus perėja – pakeliui į Kazbego kaimą įveikiama 2395 metrų aukštį siekianti perėja, kuri visada pateikia dangiškų staigmenų.
  • Gergeti Šv. Trejybės cerkvė – 2170 metrų aukštyje, stulbinančios kalnų amžinybės fone stūksanti senoji šventovė. Kai dangus skaistus, nuo jos visu savo grožiu atsiveria vienas didingiausių, trečias pagal aukštį Sakartvelo kalnas – ledynų sidabruojamas ir sniego balinamas Kazbekas (5047 metrų aukščio).
  • Uplistsichė – vienas įspūdingiausių urvų miestų Sakartvele, kuris buvo įkurtas prieš maždaug 3000 metų. Uolose išgrįsti praėjimai, aikštės, išskaptuoti koridoriai, angos ir nuo erozijų susidariusios kiaurymės tarnavo kasdieniam žmonių gyvenimui, buičiai, pagoniškoms apeigoms, kurias ilgainiui pakeitė krikščioniškieji kultai.
  • Bodbė vienuolynas – ypatinga piligrimų vieta, kurioje, kaip manoma, palaidota į kraštą krikščionybę atnešusi misionierė Šventoji Nino. Vienuolyną supa nuostabus sodas, o netoliese čiurlena šventas, tikima, gydomasis šaltinis.
  • Signagis – žavingas, kalnų supamas, senosios akmeninės gynybinės sienos juosiamas meilės miestelis, įsitaisęs geriausio vyno tradicijomis garsėjančiame Kachetijos regione.

 

AZERBAIDŽANAS

  • Šeki chanų rūmai – XVIII amžiuje statyta unikali valdovų rezidencija. Tai tarsi rytietiška pasaka, kuri gundo nuostabiu dekoru ir keri žėrinčiomis mozaikomis.
  • Lahidžas – vienas seniausių Azerbaidžane, įdomus savo istorija ir žmonėmis kalnų kaimas. Jame, greta azerų, gyvena ir iranėnų kilmės tati tautelės palikuonys. Čia Jūs iš arti pamatysite, kokius amatus vietiniai išvystė prieš šimtmečius, galėsite įsigyti jų rankų darbo grožybių.
  • Diri Babos mauzoliejus – ypatinga piligriminė vieta, iš XV amžiaus išlikusi kapavietė ir mečetė, skirta stebuklinėmis istorijomis tarsi nimbu apšviestam šachui Diri Babai. Ji stebina architektūriniais sprendimais.
  • Džumos mečetė Šemakoje – gražiausiu Rytų miestu vadintos Širvano valstybės sostinės pasididžiavimas, viena didžiausių islamo šventovių Kaukazo regione.
  • Septynios kapavietės – tai anapusinis sustingęs laikas, kurį ženklina Širvanų dinastijos valdovų kapai ir XVIII amžiaus chano Mustafos mauzoliejus. Vaizdai užburia, jausmas – nekasdienis.
  • Gobustano petroglifai – neįkainojamas į UNESCO paveldą įtraukto Gobustano valstybinio rezervato istorinis palikimas – tūkstančiai raižinių ant uolų, kurių amžius – nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių metų.
  • Gobustano purvo vulkanai – gyva gamtos laboratorija, kurioje iš po žemių kunkuliuoja purvo purslai ir prasiveržia purvo fontanai. Tai itin retas, tačiau labai efektingas ir informatyvus gamtos reiškinys. Pasaulyje iš viso yra tik 700 ar 800 purvo vulkanų, ir pusė jų priklauso Azerbaidžanui.
  • Bibi Heibato mečetė – vaizdingą Baku įlanką puošianti, nuo XIII amžiaus ne vieną griūtį išgyvenusi ir vėl naują gyvenimą įgijusi mečetė, kuri pelnė ne tik vietos musulmonų pagarbą – sužavėjo ji ir prancūzų rašytoją A. Dumas.
  • Azerbaidžano kilimų muziejus – vien dėl susukto ornamentuoto kilimo formos vertas aplankyti pastatas. Jame eksponuojama iš viso 10 000 archeologinių radinių, senovinių vertybių, tarp jų – autentiški kilimai.
  • Ičeri Šecheras – UNESCO saugomas Baku Senamiestis. Į jį įtraukia istorinės gatvelės ir įdomūs pastatai, pavyzdžiui, neįprastų architektūrinių formų Mergelės bokštas. Galbūt, vaikštinėdami po Ičeri Šecherą, atpažinsite vietas, jau regėtas sovietų kino klasikos filmuose.
  • Širvanšachų rūmai – prašmatnią Azerbaidžano kultūrą įkūnijantys buvusių valdovų rūmai. Jie  pastatyti XV amžiuje, kai šalies sostinė iš Šemakos buvo perkelta į Baku. Esti versija, kad rūmus sumanyta statyti kaip šventavietę prie Halvečių sufijų ordino šventojo Seido Jahjos Bakuvio kapo.
  • Atešgahas – buvusios zoroastrų šventovės vietoje statyta šventykla, viena garsiausių pasaulyje ugnies kulto vietų. Šimtmečiais ji klestėjo kaip įvairių tautų piligrimų dvasinis ir filosofijos centras. Dabar Atešgahas įgijęs antrąjį kvėpavimą. Tarp mistiškų jo sienų aukure rusena amžinoji ugnis.
  • Janardagas – liepsnojanti kalva. Ekstremalus reginys, kuriuo žongliruoja pati žemė. Iš jos gelmių, tarsi iš fakyro burnos, prasiveržia ugnies liežuviai.
  • Heydaro Aliyevo centras – vienos garsiausių šių laikų architekčių – Zahos Hadid kūrinys, šiuolaikiško, turtingo Baku bei nuo grubaus sovietinio monumentalizmo tolstančio viso Kaukazo pažiba. Šiame milžiniškame renginių salių ir parodų komplekse 2016 metais vyko „Eurovizijos“ konkursas.
  • Kelionė patogiu automobiliu, mikroautobusu, autobusu (visi pervežimai pagal programą).
  • 3 nakvynės 3* (pagal šalies kategoriją) viešbučiuose Jerevane.
  • 5 nakvynės 3* (pagal šalies kategoriją) viešbučiuose arba svečių namuose Sakartvele.
  • 4 nakvynės 3* (pagal šalies kategoriją) viešbučiuose Azerbaidžane.
  • 11 pusryčių, 5 pietūs, 2 vakarienės.
  • Kartveliškų vynų degustacija.
  • Chinkalių gaminimo pamokėlė.
  • Pervežimai iki/iš Gergečio Švč.Trejybės cerkvės Kazbegyje visureigiais.
  • Vynų degustacija Azerbaidžane.
  • Tradicinių patiekalų gaminimo pamoka ir degustacija Azerbaidžane.
  • Ekskursinė – pramoginė programa.
  • Įėjimo bilietai į mokamus objektus pagal programą.
  • Rusakalbių vietos gidų paslaugos (esant pageidavimui, galimos anglakalbių vietos gidų paslaugos).
  • Kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos.
  • Kelionės dokumentų sutvarkymas.
  • Tarptautinio skrydžio Vilnius – Jerevanas; Baku – Vilnius (su persėdimais) bilietas nuo 490 EUR (kaina priklauso nuo aviakompanijos vykdomų akcijų, bilieto pirkimo dienos, sezoniškumo).
  • Azerbaidžano viza (apie 35 EUR).
  • Medicininių išlaidų draudimas užsienyje (privalomas), nelaimingų atsitikimų, bagažo ir neįvykusios kelionės draudimas (pagal pageidavimą).
  • Asmeninės išlaidos, arbatpinigiai vietiniams gidams 2-3 EUR/asm. (dienai) ir vairuotojams 1-2 EUR/asm. (dienai), gėrimai, kitos nepaminėtos išlaidos.
  • P.S. už leidimą fotografuoti ir filmuoti tam tikruose objektuose mokama papildomai.

diena. Vilnius – Jerevanas.

Skrydis iš Vilniaus į Jerevaną. Nusileidę oro uoste ir sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, susitiksite su vietiniu gidu ir netrukus įsisuksite į pažintį su Armėnija ir jos sostine Jerevanu..

Jerevanas - didžiausias šalies miestas, išsidėstęs prie Razdano upės, Ararato kalno papėdėje, netoli sienos su Turkija. Armėnijos sostinė įkurta labai seniai, dar anksčiau nei Roma – 782 m. pr. m. e. Šalis pagal plotą yra maždaug du kartus mažesnė nei Lietuva, o didžiąją dalį jos užima kalnai. Teigiama, jog iš viso pasaulyje išsibarstę net penki milijonai armėnų, o šalyje įsikūrę tik apie tris, o iš jų – net apie milijoną gyvena sostinėje. Armėnijos nacionalinis simbolis ir pasididžiavimas – Ararato kalnas. Jo baltą viršūnę galima pamatyti iš daugelio šalies vietų, o giedrą dieną ji matoma ir Jerevane. Jei tik oras bus tinkamas, viešėdami Jerevane ir jo apylinkėse, Jūs tikrai pamatysite platų ir snieguotą vulkaną, kurio aukštis – daugiau nei 5000 metrų. Miega jis įsitaisęs Turkijoje, apie 40 kilometrų į pietus nuo Armėnijos, nors, regis, jis – visai čia pat.

Ararato kalno papėdėje kadaise rungėsi ir prasilenkinėjo skirtingos Azijos ir Europos tautos bei dinastijos. Antai garsiosios, Biblijoje minimos Urartu valstybės miestas Erebuni dabartinio Jerevano teritorijoje buvo jau VIII amžiuje prieš mūsų erą. Jį valdė ir romėnai, ir persai Sasanidai, ir arabai, o XIV amžiuje Jerevanas priklausė galingai Mogolų dinastijos pradininko Tamerlano, kitaip dar žinomo kaip Timūras Šlubasis, imperijai. Kalnų apsuptą ir Razdano upės dalijamą miestą XV amžiuje užėmė persai, vėlesniais šimtmečiais jį pakaitomis valdė Osmanų Turkija ir Persija, o XIX amžiuje Jerevanas atiteko carinei Rusijai. Net sovietai nesugebėjo iš Armėnijos atimti jos tradicinio veido su skirtingais – krikščioniškos ir islamiškos – kultūrų bei gyvenimų sluoksniais. Juos kelionės metu atidenginėsite po truputį.

Jerevanas svarbus pramonės ir kultūros centras, o lankytinos vietos žavios ir įdomios. Pilnas kontrastų miestas - europietiškos ir azijietiškos kultūros mišinys. Čia rasite daugybę parkų, muziejų, kelias dideles viešąsias bibliotekas, botanikos ir zoologijos sodus. Naktinis Jerevano gyvenimas taip pat įdomus ir įtraukiantis, galintis pasiūlyti daugybę pramogų net išrankiausiems turistams.

Pirmiausia vyksite į Jerevano centrąRespublikos aikštę, kurią XX amžiaus pirmoje pusėje suprojektavo neoklasikos architektas, A. Tamanianas, troškęs savo mylimą miestą paversti Armėnijos Paryžiumi. Tarp aikštę supančių pastatų yra Vyriausybės rūmai, Užsienio reikalų bei Transporto ir Komunikacijų ministerijos, Istorijos muziejus, 8-ajame dešimtmetyje iškilusi Nacionalinė galerija, „Marriott“ viešbutis. Patyrinėti šią moderniąją architektūrą bus tikrai įdomu. Iš anksto pasufleruojame, kodėl Jerevanas dar vadinamas Rausvuoju miestu - kai kurie pastatai sumūryti iš ryškaus klintinio (vulkaninio) tufo – tai miestui suteikia savitumo ir jaukumo

Stabtelėsite prie netoli aikštės esančio dar vieno didžio A. Tamaniano projekto – Nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro. Pirmoji opera jame pastatyta 1933 metais. Mums, lietuviams, armėnų opera sentimentus kelia ne tik dėl panašių išgyvenimų, kuriuos teko menui patirti sovietmečiu, bet ir dėl šviesaus atminimo tenoro Geghamo Grigoriano artumo su Lietuva – jo ir primadonos Irenos Milkevičiūtės dukra, gimusi ir augusi Vilniuje Asmik Grigorian seka tėvų pėdomis ir yra tarptautiniu lygiu pripažinta operos žvaigždė. Jei šios kelionės metu bendraudami su armėnais nukrypsite į pokalbį apie savo šalį, nustebsite, irgi kiek daug jie apie mus žino.

Šiandien taip pat aplankysite memorialą ir genocido muziejų*, nuo kurio stogo atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Ararato slėnį ir didingą Ararato kalną. Vėliau lankysite naują Jerevano muziejų po atviru dangumi – Kaskados, apstatytą žaismingomis šiuolaikinių menininkų skulptūromis. Šį kelių lygių kompleksą puošia fontanai, iš čia atsiveria nepamirštamas vaizdas į Jerevano centrą ir Ararato kalną. Laiptais arba eskalatoriumi pakilsite į Pergalės parką, kuriame stovi Motinos Armėnijos skulptūra. Iš čia taip pat atsiveria pribloškianti miesto panorama.

Vėliau, esant galimybei, lankysitės garsiojo „Ararat“ brendžio gamykloje, pastatytoje 1887 metais, kurioje ragausite šio žymaus armėniško gėrimo. Iš vietinių baltųjų vynuogių gaminamas populiarusis brendis buvo labai mėgstamas net paties V. Čerčilio! Gamykloje įkurtas muziejus, vyksta brendžio degustacijos.

Vakare pavaikštinėsite gyvybingoje, moderniais laikais atsiradusioje Aramo gatvėje. Šį pavadinimą ji įgijo A. Manukiano, vieno Pirmosios Armėnijos Respublikos įkūrėjų, garbei. Aplankysite vietinį kryžiadirbį (esant galimybei), stebėsite, kaip kantriose ir tvirtose talentingo meistro rankose po truputį gimsta khachkar – akmeninis kryžius, ir galėsite palyginti šį unikalų armėnų meną su lietuvių kryžiadirbyste, irgi įtraukta į UNESCO paveldą.

Prieš grįždami į viešbutį, užsuksite į vaisių turgų. Mes žinome, kad jau kraudamiesi lagaminą ar skrisdami į Jerevaną, varvinote seilę, išsiilgę šviežių, sultingų ar saulėje džiovintų, minkštų gėrybių.

Už papildomą mokestį (~ 25 Eur/asm.) pasiūlysime vakarienę su folkloro šou, kur ragausite aromatingų, išskirtinių armėnų virtuvės patiekalų, pagardintų prieskoninėmis žolelėmis. Nakvynė viešbutyje.

diena. Jerevanas – Zvartnocas – Ečmiadzinas – Raidžių parkas – Jerevanas.

Pusryčiai. Jau įsiliejote į miestišką Jerevano gyvenimą. Šiandien aplankysite laukines ir sakralias vietoves. Priminsime: Armėnija – pirmoji Europos šalis, priėmusi krikščionybę, ir pirmoji pasaulio šalis, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija. Armėnų apaštališkoji bažnyčia yra viena seniausių planetoje krikščionių bendruomenių. Patekę į jos buveines, pajusite kitokią atmosferą nei katalikų Dievo namuose, tačiau ir ne tokią pačią kaip pravoslavų cerkvėse. Armėnų šventovių aplinka – unikali. Ypatingos auros jai suteikia ir nuostabus kraštovaizdis.

Pirmiausia vyksite apie 20 kilometrų nuo Jerevano apžiūrėti bizantiškojo šedevro – Zvartnoco* – Dangiškųjų angelų – katedros (prie Vaharšapato miesto), kuri įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Simboliška, kad rafinuotų kolonų, sueinančių į arkas, įrėmintą šventovę stebi Araratas – kalnas, ant kurio, anot biblijinių pasakojimų, turėjo nutūpti Nojaus balandis. VII amžiuje katedra iškilo Armėniją apkrikštijusio Grigorijaus Švietėjo garbei. Nėra tiksliai žinoma, kodėl katedra sugriuvo, bet vyrauja nuomonė, kad ją įveikė žemės drebėjimas. Vis dėlto stichija ateities kartoms paliko romantiškus griuvėsius, kurie buvo rasti tik XX amžiaus pradžioje, o dar gilesniuose sluoksniuose aptikta Urartu laikų miesto užuominų. Zvartnoco katedros žavesys per amžius ne blėso, o tik stiprėjo.

Netrukus sustosite prie dar vieno reikšmingo religinio monumento ir dvasinio Armėnijos centro – Ečmiadzino katedros*, statytos IV amžiuje. Tai viena seniausių bažnyčių pasaulyje, įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Statybas inicijavo Jums jau žinomas misionierius Grigorijus, pakrikštijęs valdovą Tiridatą III Armėną ir jo dvariškius. Legenda byloja, kad bazilikai iškilti padėjo Šv. Grigorijaus vizija. Joje pasirodė besileidžiantis iš dangaus Kristus ir auksiniu kūju trenkiantis į žemę toje vietoje, kur turėtų atsirasti pirmieji krikščionių maldos namai... Laikui bėgant bažnyčia keitėsi, bet iki šiol joje jaučiama senųjų laikų energija.

Po pietų Jūsų pasirinkimui už papildomą mokestį pasiūlysime apsilankyti „Cross of Armenian Unity“ asociacijos būstinėje ir jos edukacinėje menų programoje. Kita galimybė – patiems sudalyvauti keramikos pamokoje ir lauktuvėms parsivežti savo pačių rankomis padarytą atsiminimą.

Paskutinė šios dienos ekskursija bus tikrai netikėta. Vietos kultūrą galima pažinti ir žaismingai, kai nuostabios gamtos glėbyje susilydo intelektinis turinys ir šiuolaikinio meno fantazija. Lankysitės Raidžių parke, įkurtame armėniško rašto 1600-ųjų metinių proga 2005-iais. Pasivaikščiosite tarp 39 milžiniškų akmens raidžių, įkurdintų netoli armėnų abėcėlės kūrėjo, gyvenusio V amžiuje M. Maštoco kapo. Sužinosite, kad Armėnijoje raidynas – unikalus, turi savitų bruožų,  kaip ir pati armėnų kultūra. Jo sistema paremta graikų rašto bizantiškąja ir aramėjų rašto pehleviškąja atmainomis. Ką tai reiškia, Jums plačiau paaiškins ir, jei tik norėsite, armėnų kalbos Jus pamokys vietinis gidas. Vakare grįšite į Jerevaną. Nakvynė viešbutyje.  

diena. Jerevanas – Kor Virapas – Areni – Noravankas – Jerevanas.

Pusryčiai. Važiuosite į ypatingą vietą – kur Araratas alsuoja į istorinio vienuolyno mūrus – tarsi gynybinę Armėnijos sieną. Jei bus saulėta, o dangus skaidrus, šį legendinį galiūną išvysite visu savo grožiu, tik prisidengusį balsva sniego ir ledo paklode. Jei bus debesuota, garsiosios viršukalnės fragmentus gaudysite tarp debesų. Jei bus apsiniaukę ar lis, Araratą slėps pilkšva rūko ir kritulių širma, kuri bet kada gali pasitraukti. Araratas stulbina visada! O jo plačioje, lygioje papėdėje, visai netoli Turkijos, Jus Pokr Vedi kaimelyje pasitiks įspūdingas Kor Virapo vienuolynas*. Tai dar vienas iškalbingas atvirukas Jūsų akims ir sielai, į kurį bent sykį verčiau patekti patiems nei visą gyvenimą derėtis vaizdais nuotraukose.

Tiksli Kor Virapo statybų data nugrimzdusi į praeities gelmes, bet virš jų iškilusios reikšmingų Armėnijos ir krikščionybės raidai įvykių versijos. Manoma, kad šiame vienuolyne buvo kalėjimas, kuriame keliolika metų kentėjo uždarytas Grigorijus Švietėjas, vėliau tapęs jį įkalinusio karaliaus religiniu mentoriumi ir pirmuoju armėnų apaštališkosios bažnyčios vadovu. Vienuolyno gyvybę šiandien palaiko piligrimai, traukiantys į mišias, rengiamas, kaip manoma, V amžiuje statytoje bažnyčioje.

Vėliau važiuosite į Areni kaimą Armėnijos pietuose, geriausiai žinomą dėl vyno gamybos ir Areni-1 urvų komplekso, kuriame rasta seniausia žinoma vyninė pasaulyje. Tai 6100 metų senumo vyno darykla, dėka kurios Armėniją drąsiai galima laikyti seniausiu vyno gamybos regionu pasaulyje. Vyno degustacija vietinėje vyninėje.

Šiandien aplankysite ir kitą energiškai galingą vienuolyną – Noravanką*. Viduramžiais jis išaugo tarp uolų greta Amaghu upės suformuoto tarpeklio. Patys įvertinsite, kuri architektūra stipresnė ir išraiškingesnė – gamtiškoji, tiksliau, rausvos, raukšlėtos uolos, kurios saugo senuosius maldos ir meditacijos namus, ar vis dėlto vienuolynas ir jo Šventos Motinos bažnyčia, išsiskirianti savo konstrukcija ir dekoru. Greičiausiai tai paskutinis anų laikų skulptūros ir architektūros talento Momiko gyvenimo šedevras. Tarp kitų sakralių vertybių, vienuolyne įkurdinta unikali, vienintelė tokia pasaulyje Dievo Tėvo skulptūra.

Grįšite į Jerevaną . Esant galimybei, vakare siūlysime pasigrožėti "dainuojančiais" fontanais. Nakvynė viešbutyje.

diena. Garni – Gegardas – Sevano ežeras – Sevanavankas – Sadakhlo – Tbilisis.

Pusryčiai. Išsiregistruosite iš viešbučio. Jūsų paskutinė diena Armėnijoje bus ypač turininga. Ją pradėsite nuo išvykos į Garni šventyklą. Apie 30 kilometrų į pietryčius nuo Jerevano, Garni tarpeklyje, skardžių apsuptoje vietoje stūkso romėnų ir helenistinio stiliaus šventovė – toks vienintelis Armėnijoje išlikęs ikikrikščioniškų kultų statinys. Dar I amžiuje istorikas Tacitas jį paminėjo savo raštuose. Įspūdinga šventykla, kurią iki Timūro įsiveržimo saugojo galinga tvirtovė, galėjo būti skirta dievui Mitrai garbinti. Griuvo ji per užpuolimus ir žemės drebėjimą, o atstatyta buvo XX amžiuje.

Kelionę tęsite aplankydami ir Gegardo vienuolyną*, įsikūrusį vos 10 kilometrų nuo Garni. Ne veltui ši didelę istorinę reikšmę turinti šventovė iš pradžių vadinta Airivank – „urvų vienuolynu“. Prie jo kūrybos prisidėjo ne tik gilus tikėjimas, bet ir talentingoji gamta. Prie uolos skardžio, Azato upės Garni tarpeklyje, šią Dievo ir maldų citadelę greičiausiai įkūrė Šv. Grigorijus. Pagrindinė koplyčia ir kitos įstabaus komplekso dalys išlikusios nuo XIII amžiaus. Dabartinis vienuolyno pavadinimas – Geghard siejamas su strėle: anot legendos, apaštalas Judas Tadas čia atgabenęs šventąją ietį, kuria buvo perdurta Jėzaus širdis. Tiesa, ieties kol kas dar niekam nepavyko rasti. Pasiūlysime atidžiai apžiūrėti masyviose senojo vienuolyno sienose išskaptuotus kryžius, kartu su gidu išsiaiškinti jose išlikusių mitinių būtybių bei raštų reikšmes, paieškoti šventojo šaltinio.

Tarp ekskursijų į istorines Armėnijos grožybes pasiūlysime Jums saldžią pertrauką (už papildomą mokestį). Jei esate smaližiai, jei Jus traukia gastronominiai išradimai ir atradimai, tai bus Jūsų valanda! Galėsite pasimokyti, kaip išsikepti tradicinį armėnų skanėstą – gatą. Sluoksniuotos tešlos pyragas su įdaru bei jo gamybos procesas pagal naminį receptą Jums leis iš naujo pajusti saldų Kaukazo svetingumą.

Nepaprastas, tyras Armėnijos grožis užplūs Jus prie Sevano ežero. Jis tyvuliuoja beveik 2 kilometrų aukštyje. Kartu su aplink „banguojančiais“ kalnais ežeras išlieja ypač romantišką peizažą.

Sevanas, taip pat žinomas kaip Geharkunikas, Gehamo jūra ir Gokčia – pats didžiausias ežeras Kaukazo kalnuose, Armėnijoje. Telkšo tektoninėje įduboje Armėnijos kalnyne. Ežerą supa kalnai. Artanišo ir Noratuso kyšuliai ežerą dalina į dvi dalis – gilesnį, raižytais krantais Šiaurės Sevaną šiaurės vakaruose ir seklesnį, lygiu dugnu ir krantais Didįjį Sevaną pietryčiuose. Šias dalis jungia platus sąsiauris. Giliausia ežero vieta siekia 83 m. Šiaurės vakarinėje dalyje seniau buvo Sevano sala, bet, sumažinus ežero vandens lygį, ji virto pusiasaliu. Ežeras gėlas, žydros spalvos. Į Sevaną suteka 28 upės, o išteka vienintelis Razdanas. Sevano ežere veisiasi endeminės sevaninės lašišos. Taip pat yra sykų, auksinių žuvelių, vėžių. Pakrantėse gyvena gausūs paukščių būriai – armėninės žuvėdros, mažosios gulbės, mažosios žąsys, rudės, šalminės antys, kirai kvatokliai. Ežeras ir jo apylinkės priklauso Sevano nacionaliniui parkui. Šiaurės vakarinėje ežero pakrantėje įsikūręs Sevano miestas, aplink išsidėstę keletas mažesnių gyvenviečių. Sevanas – populiarus turistinis ir rekreacinis šalies objektas. Pakrantėse išlikę daug senovinių armėnų vienuolynų, archeologinių radimviečių.

Vėliau lankysite viduramžių Noratus kapines - jose gausu akmeninių antkapių, vadinamų chačkarais, su juose iškaltais reljefiniais raštais ar kryžiais. Armėnai chačkarus statė siekdami paminėti svarbius istorinius įvykius, miestų, bažnyčių, kitų atmintinų objektų statybą, pagerbti iškilias asmenybes. 2010 m. chačkarai, jų simbolika ir raižybos meistrystė įtraukta į UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą. Daugiausiai chačkarų išliko būtent Noratus kapinėse.

O pažinties su Armėnija pabaigai Jums palikome viešnagę viename vaizdingiausių šalies vienuolynų kompleksų – Sevanavanke, kuris ežero pusiasalyje išaugo prieš daugiau nei tūkstantį metų. Nuo ten pajudėsite link pasienio miestelio – Sadakhlo. Atsisveikinsite su gidu iš Armėnijos. Kirtę sieną, pasilabinsite su nauju gidu ir Sakartvelu, dar visai neseniai vadintu Gruzija.

Nuo Sadakhlo iki Tbilisio – 75 kilometrai. Iš šalies pietryčių važiuosite labiau link centro. Pastebėsite, kaip peizažas keičiasi ir bus jau šiek tiek kitoks – švelnios Armėnijos reljefo linijos ir kalnų bangos po truputį pereis į griežtesnį ir šiurkštesnį Sakartvelo kraštovaizdį. Jis kiekvieną dieną Jus stebins kontrastais, kad vos spėsite visas staigmenas sugaudyti. O jei kelią pastos karvių ar avių banda, liks tik nevalingai nusišypsoti ir kantriai palaukti. Vėlų vakarą atvyksite į Tbilisį. Nakvynė viešbutyje.

diena. Tbilisis: turas po Senamiestį ir centrą.

Geografiškai Sakartvelas jau yra Azijoje, bet dėl krikščioniškos kultūros pelnė balkono į Europą epitetą. Pastaruoju metu ji bando save iš naujo apčiuopti netgi per kitą pavadinimą – Sakartvelo. Vis dėlto vienareikšmio ir tiesmuko atsakymo apie šios kalnuotosios šalies genus turbūt nėra. Verčiau mėgautis jų paieškomis, keliaujant plačiomis ir protarpiais – vingiuotomis istorijos kryžkelėmis. Jose nusėdo mesopotamiška kultūra, taip pat Romos imperijos palikimas. Iberija, buvusi dabartinio Sakartvelo teritorijoje, – viena pirmųjų pasaulio valstybių, priėmusių krikščionybę, tačiau joje buvo įsitvirtinę persai, be to, pietų Kaukazas patyrė arabų užkariavimus, dalis regiono buvo valdomas bizantų, pasiekė jį ir skvarbieji mongolai. XVIII ir XIX amžiais kraštas suartėjo su carine Rusija, kol tapo jos dalimi. XX amžiuje vyko sovietizacija, o nuo 1991-ųjų prasidėjo naujas, jau nepriklausomos valstybės etapas. Kokia ji įvairi ir turtinga dvasinio paveldo, Jūs įsitikinsite jau netrukus.

Pusryčiai. Turą pradėsite ant Šventojo (Mtacmindos) kalno. Iš viršaus apžvelgsite žalumoje skendintį, kalvotą ir pilną skirtingų architektūrinių formų miestą. Akis pakelsite į Mama Daviti cerkvę, statytą XVI amžiuje Šv. Davido iš Sirijos, kurio pastangomis Sakartvelas apsikrikštijo, garbei. Apžiūrėsite šalia jos snaudžiantį nekropolį – jame palaidota daug įtakingų intelektualų, poetų, visuomenės veikėjų. Tuomet vyksite į taip pat galingų vaizdų žadančią, vieną didžiausių katedrų ortodoksų pasaulyje – Samebą. Ant vaizdingos kalvos ji iškilo 2003 metais ir tapo ryškiu Tbilisio simboliu.

Keltuvu pakilsite į Narikalos tvirtovę. Dinamiškas miesto reljefas liks jums po kojomis. Ir vėl atsidursite jaudinančioje aukštumoje! Pirmi gynybiniai įtvirtinimai smailą viršūnę aplipo IV amžiuje. Išdidi citadelė tarnavo miesto užkariautojams iš įvairių pasaulio šalių. XIII amžiuje ant stačios kalvos iškilo ir Šv. Nikolo cerkvė. Ją pasiglemžė liepsnos, bet 1997 metais buvo pastatyta nauja ortodoksų šventovė. Kartu su akmeninės citadelės liekanomis ir supančiu svaiginančiu horizontu ji dovanoja neįkainojamą Tbilisio paveikslą. Šios ekskursijos metu jis Jums vis plėsis ir pasieks įspūdingąją Metechi uolą istoriniame Tbilisio centre. Čia stūkso XIII amžių menanti Metechi katedra ir paminklas Tbilisio įkūrėjui, karaliui V. Gorgasaliui. Nuo šios viršūnės Jums atsivers pietinė Tbilisio senamiesčio dalis, aprėpianti ir XVII amžiuje statytus sieros pirčių kupolus – juos netrukus pamatysite iš arti.

Įpulsite į žavingą senojo Tbilisio dėlionę. Po senamiestį, įkurtą Mtkvari upės slėnyje dar V amžiuje, daug kur vaikščiosite pėsčiomis. Visi gražiausi statiniai – netoli vieni kitų, o skiria juos siauri posūkiai ir nuokalnės, namai su pasakiškais balkonėliais ir kitomis teatrališkomis detalėmis. Praeisite viduramžišką senamiesčio rajoną – buvusį „figmedžių kanjoną“ Legvtachevį, sinagogą, nuostabią Sioni katedrą, kuri iškilo V ar VI šimtmetyje, panašaus amžiaus Šv. Marijos Ančischati baziliką. Priartėsite Draugystės tiltą, kurį dar neseniai matėte iš aukščiau.


Esame Jums paruošę staigmeną – nukrypsite nuo tradicinio maršruto ir pasieksite Vilniaus skverą, kuriame išradingai įamžinta abipusė Sakartvelo ir Lietuvos simpatija. 2009 metais skvero atidarymo iškilmėse dalyvavo abiejų šalių prezidentai, o 2012 metais jį papuošė keliolika lietuvių ir kartvelų menininkų keramikos kūrinių. Galbūt tarp jų rasite tikrą stebuklą?

Eisite į šiuolaikišką Rustavelio prospektą. Vakare galėsite atsikvėpti kavinėse ir baruose gyvybingoje Šardeni gatvėje. Už papildomą mokestį (~ 20 Eur/asm.) pasiūlysime vakarienę su folkloro šou, kuris Jums leis pajusti kartvelišką šventę bei dosnumą ir sieloje, ir ant stalo. Grįšite į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.

diena. Tbilisis – Mccheta – Ananuri – Kazbegis – Gergegi Trejybės cerkvė – Gudauri.

Papusryčiavę ir išsiregistravę iš viešbučio, pirmiausia vyksite į už Tbilisio įsikūrusį Džvari vienuolyną. Šiandien įveiksite apie 200 kilometrų. Tai – dvasinės galybės aukštumos. Maldos namai rymo ant stačio kalno, žvelgiančio į Mtkvari ir Aragvi upių santaką. Vienuolynas įkurtas VI amžiuje, bet jo istorija nuneša dar giliau. Pasakojama, kad IV amžiuje gyvenusi Šv. Nino iš Kapadokijos keliavo į Kaukazą skleisti krikščionybės, šioje buvusioje pagoniškoje vietoje įstatė medinį kryžių, ir šis darė stebuklus. Ant jo liekanų buvo pastatyta cerkvė. Ilgainiui čia pravoslavų maldininkus lyg magnetas ėmė traukti didžiulis vienuolynas-tvirtovė.

Pabuvoję prie jo, važiuosite į buvusią Iberijos sostinę ir svarbų šalies religinį centrą – Mcchetą. Nedidelio, bet labai jaukaus miestelio širdis – viduramžiška Sveticchoveli katedra. Tikima, kad joje paslėpta svarbi relikvija – Kristaus apdarai. O kad daugiau įkvėptumėte šio UNESCO saugomo miestelio autentikos, paliksime Jums laiko prasieiti jo gatvėmis bei užmesti akį ir į originalius suvenyrus.

Pradėsite naują, Jums stipriausių įspūdžių ir pakilių išgyvenimų pažersiantį kelionės etapą – važiuosite garsiuoju Sakartvelo karo keliu, jungiančiu Tbilisį ir Rusijos miestą – Vladikaukazą. Per Didžiojo Kaukazo kalnus vingiuojanti trasa žinoma jau nuo Antikos eros. Rusijos kariuomenė ja pirmą kartą pasinaudojo 1769 metais kare prieš Turkiją. Carinės imperijos laikais istorinis kelias buvo paverstas plentu. Jums jis demonstruos pasiutusį Sakartvelo grožį: kvapą gniaužiančius tarpeklius, šniokščiančias upes, kalnų keteras ir baltas viršūnes... Stabtelėsite prie XVII amžiaus išlikusios Ananuri pilies. Tai buvusi Argavi kunigaikštystės valdovų rezidencija, kuri prikaustys Jūsų dėmesį nuo žemės iki pat dangaus.

Tęsdami kelionę į šalies šiaurę, pajausite, kaip Jums užgula ausis, galbūt keičiasi savijauta, darosi vėsiau. Autobusas po truputį važiuos aukštyn, kol 2395 metrų aukštyje kirsite svaiginančią Kryžiaus perėją, po ja liks slėnį skrodžianti Tergi upė. Kryžiaus perėja visada pateikia dangiškų staigmenų – ir kai ją skaistina saulės spinduliai, ir kai slepia rūkas, ir kai balsvina sniegas. Bet tai – tik preliudija į šventų potyrių kulminaciją. Nusileidę į 1740 metrų aukštyje įsikūrusį Kazbegio (Stepancmindos) miestelį, visureigiais vėl kilsite aukštyn ir pasieksite 2170 metrų aukštį virš jūros lygio, kur stulbinančios kalnų amžinybės fone ant viršūnės stūkso vieniša Gergeti Šv. Trejybės cerkvė... Kai horizontas skaidrus, išryškėja ledynų sidabruojamas Kazbekas – trečias pagal aukštį Sakartvelo kalnas, išaugęs į debesis 5047 metrus. Priešais Jus – niekieno nenustelbiama ir niekaip nepergudraujama Didžiojo Kaukazo magija!

Nakvynei važiuosite į Gudauri – beveik 2200 metrų aukštyje įsikūrusį miestelį, kurio apylinkės garsėja kaip puikus slidinėjimo kurortas žiemą. Nakvynė viešbutyje.

diena. Gudauri – Gori – Uplistsichė – Tbilisis.

Pusryčiai. Išsiregistruosite iš viešbučio. Ir vėl kinematografišku keliu leisitės į pietų pusę ir grįšite į Tbilisį. Į šios dienos permainingą maršrutą, apimsiantį 300 kilometrų, įeis Gori miestelis ir šalia jo plytintis gyvenimo urvuose ir uolų architektūros stebuklas Uplistsichė.

Pirmoji Jūsų ilgesnio sustojimo stotelė gali sukelti prieštaringų reakcijų. Mes Jums ir nežadėjome grožio butaforijos ar užglaistytų istorijos dėmių. Šios kelionės programa – pilna realybės ir tikrumo. Gori – Stalino gimtinė. Joje tebestovi namelis, kuriame augo būsimas Sovietų Sąjungos lyderis. Miestelyje saugomas ir asmeninis diktatoriaus traukinio vagonas, pagal to meto standartus įrengtas prabangiai ir su patogumais, net su atskira tualeto būdele. Sustosite prie Stalino muziejaus*. Patikrinsite, ar tikrai vietiniai žmonės dar nenori paleisti sovietinės praeities, ar į ją jau žvelgia su sarkazmu.

 

Kita ekskursijos dalis Jus nukels į kur kas senesnius laikus ir pasieks net pirmą tūkstantmetį prieš mūsų erą. Kelionėje po Sakartvelą tai vienintelė tokia unikali vietovė, kurią lankysite. Uplistsichė buvo per uolas Kuros upės šlaite nusidriekusi pagonių gyvenvietė. Sakartvele įsitvirtinus krikščionybei, šventus pagonių kulto statinius Uplistsichėje pakeitė pravoslaviškos šventovės. Panirsite į amžių tankmę ir mėginsite ją atpažinti, vaikštinėdami ant su, regis, dangumi bandančio susilieti, vietomis – nelygaus uolėto grindinio ir landžiodami tarp urvuose išskaptuotų koridorių bei natūraliai nuo erozijų susidariusių kiaurymių. Žmonės milžiniškus riedulius, vėsius skliautus ir angas racionaliai ir išradingai išnaudojo kasdieniam gyvenimui, buičiai ir ritualams. Uplistsichė – tai vienas įspūdingiausių Sakartvelo urvų miestų.

Iki Tbilisio važiuosite apie 80 kilometrų. Vakare vėl atvyksite į sostinę, kad rytoj galėtumėte tęsti išsamų, į visas puses išsišakojantį turą po Kaukazo kraštus. Nakvynė viešbutyje.

diena. Tbilisis – Bodbė – Signagis – Cinandalis – Telavi.

Pusryčiai. Šios dienos tikslas – panaršyti geriausiu vynu garsėjantį rytinį šalies regioną Kachetiją ir pasiekti Telavi miestelį. Iki jo – 180 kilometrų.

Iš pradžių Jūsų grupės autobusas nuo Tbilisio suks pietryčių link – važiuosite į Bodbės vienuolyną, kuris tiesiogiai susijęs su Šv. Nino gyvenimu. Apie svarbią jos misiją ir nuopelnus krikštijant Sakartvelą sužinojote jau anksčiau. Tikima, kad nuostabaus sodo apsuptame vienuolyne yra šios misionierės kapas. Šalia vienuolyno čiurlena šaltinis, kurio gydomojo vandens pasisemti ar į jį panerti ir tokiu būdu išsigydyti ligas vyksta karštai tikintys maldininkai iš viso Sakartvelo.

Visai netoli šios šventavietės atsiveria platus vynuogynų ir vaismedžių išpuoštas slėnis ir simpatiškas Signagio miestelis. Jis pasitinka sena gynybine siena ir dailiu neaukštų namų stogų horizontu, kurį dabina vešli žaluma. Už juos visus žymiai aukščiau iškilęs tik vienas – Šv. Jurgio cerkvės – bokštas. Kai eisite gilyn į miestelį, pastebėsite, kad jį spalvina mediniai balkonai, grakščios terasos, ryškiaspalvės durys, it pasakų dekorui paruošti žibintai. Žiemą Signagį nuglosto švelnus sniegas, o pavasarį ir vasarą pažadina svaiginamai aromatingi žiedai. Pajusite, jog tai neeilinė vieta, kur simboliai ir epitetai virsta gražiausių jausmų išraiška. Signagis pelnytai vadinamas meilės miestu. Jame pasiperša ar tuokiasi ir vietiniai, ir svečiai iš kitų šalių, norintys pasidžiaugti gyvenimo švente subtiliai ir jaukiai. Galbūt ši kelionė ir Jums taps simbolinio meilės prisipažinimo ar sutvirtinimo paskata?

Bet jau patyrėte, kad Sakartvele pavyksta mylėti bei švęsti ir be ypatingų progų. Tad po dvasingos ir intelektualios ekskursijos Jūsų laukia gardi degustacija ir vaišės. Pakeliui į Telavi sustosite istoriniame Cinandalio kaime. Galbūt Jums jis jau girdėtas? Tai – ne deja vu, o baltojo vyno pavadinimas. Pakviesime Jus paragauti skirtingų Kachetijos vyno rūšių. Sužinosite ir jo gamybos technikos paslapčių. Vietiniai žmonės Jums parodys, kokias spaudykles naudoja bei kaip laiko didžiulius molinius indus kvevri.

Skaitydami išalkote? Keliaujant po Sakartvelą apetitas bus dar didesnis. Tai šalis, kurioje Jūs mėgausitės itin kokybišku, pilnu skonio įvairovės maistu, ir ne kartą Jums per smakrą varvės... koldūnų chinkalių sultinys. Spėjame, kad prisiragavę šių mėsa ar sūriu įdarytų „krepšelių“, norėsite įgusti patys jų pasigaminti. Todėl pasirūpinome, kad turėtumėte gyvą ir sočią kulinarinę pamoką.

Vakare pilni šviežių ir stiprių kaip Kaukazo prieskoniai įspūdžių atvyksite į Telavi miestelį. Nakvynė viešbutyje.

diena. Telavi – Lagodechi – Šeki – Kišas.

Pusryčiai. Apie 80 kilometrų važiuosite į pasienio miestelį – Lagodechi. Kirtę sieną, su nauju gidu bei Azerbaidžanu pirmiausia pasisveikinsite per skonį. Kaip peizaže, taip ir virtuvėje pajusite pirmuosius kaimyninių šalių skirtumus. Bene populiariausias azerų patiekalas – plovas. Jei ne šiandien, tai kitą dieną jį tikrai ragausite. Vietos žmonės įgudę labai gardžiai gaminti mėsą, kebabus, bet dėl musulmonų tikėjimo tradiciniame valgiaraštyje kiaulienos nėra, ją nurungia aviena. Pajusite ir kitokį šviežių žalumynų poskonį. Azerbaidžaną išragauti turėsite dar daug progų. Mes tik priminsime: nors šis kraštas irgi plyti Kaukaze, jo istorijos ir kultūros vingiai – kitokie nei Armėnijos ir Sakartvelo ir veda dar labiau gilyn į Aziją. Iki arabų užkariavimų Azerbaidžano teritorijoje gyveno iranėnų tautos ir klestėjo zoroastrizmas. XI amžiuje į Didįjį Iraną įsiveržus Seldžiukams, dalyje regiono iranėnus pakeitė tiurkai azerai. Gamtos turtų pertekusiam regionui nuo XVIII amžiaus didelę įtaką darė carinė Rusija, o po dar maždaug šimtmečio Azerbaidžane rasta nafta pastūmėjo smarkius ekonominius šuolius. Žlugus Sovietų Sąjungai, Azerbaidžanas pradėjo naują – prezidentinės respublikos – gyvenimą. Bet kol kas apsistosite gilesnėje praeityje.

Papietavę vyksite į Šeki – kalnų glėbyje gulintį, vieną seniausių Azerbaidžano miestų. Orios viršūnės ir alpinės pievos jį apdovanoja poetiškais ir visada fotogeniškais vaizdais, o per Kaukazą į Dagestaną vedęs Šilko kelias jame paliko savitą tautų gyvensenos ir prekybos kultūrą. Ji ir toliau skleidžiasi per vietinių nagingumą ir amatus: prekystalius užgulę įvairūs rankų darbo suvenyrai, juvelyrikos dirbiniai. Vietiniai savo miestą dar vadina šiaurine sostine. Aplankysite neblėstančią jos įžymybę – XVIII amžiuje statytus Šeki chanų vasaros rūmus.

Azerai sako, kad tokių antrų kaip šie rūmų niekur kitur pasaulyje nėra. Dviaukštis pastatas jau iš tolo tarytum rytietiška pasaka vilioja ryškiaspalviais ornamentais, o viduje pakeri žėrinčiomis ir raibuliuojančiomis mozaikomis, kurių kiekvienas klastingai žibantis lopinėlis vertas šedevro epiteto. Nepamačius gyvai, sunku įsivaizduoti, bet pamėginti galima: daugiaspalvėms lango mozaikoms viename kvadratiniame metre panaudota net iki 5000 stiklo gabaliukų!

Toliau Jūsų pasakiškas maršrutas drieksis per karavansarajų. Tai nakvynės namai, kuriuose poilsiui apsistodavo karavanai ir pavieniai perėjūnai, su pilnais rytietiškų gėrybių, brangenybių ir audinių nešuliais ant kupranugarių traukdavę per Azijos kalnus, dykumas, lygumas... Karavansarajai buvo kvadrato arba stačiakampio formos, uždari – į juos keliautojai patekdavo per didelius vartus. Centre – vidinis kiemas, aplink, arkinėse nišose, įrengtos įvairios paskirties patalpos – žmonėms apsigyventi, taip pat gyvuliams laikyti.

Nakvynei įsikursite sename Kišo miestelyje. Ramiai pasibūkite, gerai išsimiegokite, nes laukia aktyvi diena. Nakvynė viešbutyje.

diena. Kišas – Chalchalas – Gabala – Lahidžas – Diri Babos mauzoliejus – Šemaka – Baku.

Papusryčiavę ir išsiregistravę iš viešbučio, tęsite kelionę po Azerbaidžaną – tokį platų, kalnuotą ir vingiuotą kaip ir šios šalies istorija. Vyksite rytų kryptimi, kol pasieksite Didžiojo Kaukazo pietų pašlaitėje įsitaisiusį Oguzo regioną. Pirmoji Jūsų stotelė bus ypač gaivi – Jums parodysime gražuolį Chalchalo krioklį, besiritantį tiesiai pas žuvų būrius stačios uolos takeliais. Po pietų pakviesime Jus sudalyvauti vyno degustacijoje Gabalos mieste – buvusioje Kaukazo Albanijos sostinėje. Azerbaidžane vyndarystė pradėta puoselėti dar II tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Kadangi jau aplankėte Armėniją ir Sakartvelą, Jums liks malonumas palyginti šiose šalyse ir Azerbaidžane siūlomų gėrimų skonį, savybes, gaminimo paslaptis, per kurias atsiskleis ir kultūrų skirtumai.

Keliausite į Ismailio rajoną, irgi pilną gyvo kalnų gamtos meno – griežtų plikų uolų ir žalių kalvų, nusileidžiančių į gėlėtas pievas. Šen ten slėniuose ir ant plačių iškilimų pūpso namų spiečiai. Jūs išsilaipinsite ir pavaikštinėsite po Lahidžą – mažą savo plotu, bet didelį savo istorija kaimą. Manoma, jog tai viena seniausių gyvenviečių Azerbaidžane. Jei lig tol mėginote įsiminti bent vieną kitą azerišką žodį, jei turite kalbos pajautą, išgirsite, kad Lahidžo čiabuviai tarpusavy bendrauja kitaip. Daugumos jų gimtoji kalba – ne azerų, o iranėnų kalboms priklausanti tati.

Viduramžiais Lahidžo žmonės išvystė įvairiausius amatus, kurių kai kurie nenutrūksta net dabar ir turi ypač didelę vertę, kai pasaulyje visur aršiai į priekį lenda plastikinių ir sintetinių niekų prekyba. Vaikštinėdami akmenimis grįstomis gatvelėmis, įkišę nosį į nedidukes dirbtuves, pamatysite, kokius dailius kilimus audžia, kokias šiltas vilnones kepures siuva, kokiais minkštais mezginiais nuotaiką margina vietiniai. Mėgaukitės tomis akimirkomis, kai būsite toli nuo gigantiškos komercijos ir visai arti miniatiūrinio gyvenimo, kur žmonės vieni kitus pažįsta kaip gimines, kur kiekvieną atvykėlį pasitinka kaip svečią, o jų nuoširdžios šypsenos ir paprasta laime spindinčios akys dovanoja nepaprastą saugumo ir ramybės jausmą.

O dabar tegul vėl pabunda Jūsų juslės. Šios kelionės metu Jūs išragavote daugybę kartveliškų ir armėniškų patiekalų, turėjote galimybę gauti per kartas perduodamų receptų ir gyvai pasimokyti kepti kaukazietiškus skanėstus. Metas įsmukti ir į azerų virtuvę. Pirma pasiūlysime ne sėsti už stalo, bet už jo atsistoti. Vietiniai žmonės Jus pamokys daryti kaukazietišką duonelę – lavašą arba gutabą su įdaru.

Po gastronominio turo ir vėl turėsite intelektinę ekskursiją. Iš šiaurinės Azerbaidžano dalies po truputį leisitės žemyn, Gobustano (Marazo) link. Šiame miestelyje aplankysite šacho Diri Babos mauzoliejų. Dviaukštis grakštus pastatas, kontrastuojantis su sunkiomis uolomis, baigtas statyti XV amžiuje. Architektas pasistengė, kad uoloje įkurtas kapas, žiūrint iš tam tikros perpsektyvos, atrodytų tarsi ore pakibęs. Asketiškos mečetės viduje ypatingą pojūtį teikia sferinis kupolas ir jo dekoras. Per porą šimtmečių nuo Diri Babos mauzoliejaus atsiradimo tiek prisikaupė stebuklinių pasakojimų, kad tai tapo patrauklia piligrimų vieta.

Apžiūrėję ją, vyksite į tiesiog privalomą aplankyti senovinį Azerbaidžano miestą – Šemaką. Per Kaukazą ir tuometę Širvano valstybę traukę pirkliai ir klajūnai apie minkšto klimato lepinamą, mineralinių vandenų apdovanotą Šemaką atsiliepdavo kaip apie gražiausią Rytų miestą. Jis savo turtinga aplinka ir puošmenomis tikrai galėjo konkuruoti su tokiais Azijos didžiūnais kaip Samarkandas ar Buchara. Aplankysite Šemakos pasididžiavimą – monumentalią Džumos mečetę, anot kai kurių šaltinių, didžiausią Kaukaze. Tai – VIII amžiuje iškilęs islamiškos architektūros šedevras, įspūdingas ir siluetu bei užburiančia puošyba, ir įdomiais statiniais, kulto objektais: vėlesniais amžiais sukurtais mauzoliejais, kurių vienas dedikuotas garsiajam Diri Babai, taip pat Gulistano citadele.

Džumos mečetei iki smulkmenų ištyrinėti reikėtų laiko be ribų, bet mes norime, kad pakeliui į Baku dar aplankytumėte vadinamąsias Septynias kapavietes – Širvanų dinastijos kapus ir iš XVIII amžiaus išlikusį chano Mustafos mauzoliejų. Viešėdami valdovų amžino poilsio ir atminimo buveinėje po atviru dangumi, grožėsitės prieš Jus atsiveriančiais anapusiniais sustingusio laiko vaizdais.

Vakare pasieksite Azerbaidžano sostinę Baku. Nakvynė viešbutyje.

diena. Baku – Gobustano petroglifai – Gobustano purvo vulkanai – Bibi Heibato mečetė – Kilimų muziejus – Kankinių alėja – Baku Senamiestis.

Pusryčiai. Esate Azerbaidžano sostinėje Baku. Kaspijos jūros Apšenoro pusiasalio pietiniame krante  išaugęs miestas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas VI amžiuje, nors gali būti, kad buvo įkurtas dar anksčiau. Sparčiai į ekonomines aukštumas kylantis ir besigražinantis uostas dar vadinamas Kaukazo Dubajumi. Aplink jį yra naftos gręžinių, negailima lėšų ir futuristinių idėjų miesto moderninimui ir blizginimui. Tačiau po stilingu stiklu ir betonu besidengiančio uosto paviršiumi glūdi dar brangesni – istoriniai – klodai.

Pažintį su Azerbaidžano ištakomis pradėsite iš toliau. Vyksite į Gobustano valstybinį rezervatą, apimantį UNESCO sau

KELIONĖS UŽSAKYMAS
Data
Keliautojų skaičius
Kaina