Saremos sala

Estija

Bendrinė informacija

Saremos sala – vėjo malūnų, kadagių, dolomitų ir orchidėjų kraštas

Su istorijos mokslų daktaru doc. Rūsčiu Kamuntavičiumi

Saremos sala – tai tikroji Estija. Izoliuota nuo likusio pasaulio, sovietų laikais ji net nelabai pajuto, kad buvo raudonoji okupacija. Sala stebina milžiniškų XIII-XIV a. bažnyčių gausa, nuostabia gamta (uolomis, parkais ir jūra) ir gausiais meteoritų krateriais, kurie tapę daugybės padavimų ir tautinio identiteto dalimi. Tik čia galima pajusti tikrąją mūsų kaimynų estų istoriją ir tautinį savitumą.

Saremos sala neprimena šiltųjų kraštų, bet maždaug 2700 km² plote yra ką pamatyti. Atšiaurus klimatas formavo ir savotišką saremo charakterį ir gyvenimo būdą. Beje, saremiečiai save laiko vikingų palikuonimis ir yra dar ramesni bei lėtesni nei žemyninės Estijos gyventojai.

Saremos simboliai – vėjo malūnai, dolomitas ir kadagiai. Saremoje tradiciškai gaminami įvairūs dirbiniai iš kadagio. Ši mediena yra patvari ir turi malonų kvapą. Kadagiai yra neatsiejama Saremos kultūros dalis. Be to, kadagiai auga tik labai švariame ore. Nuo seno buvo tikima ypatingomis šių gana atšiaurias klimato sąlygas pakeliančių augalų galiomis.

Pasakojama, jog anksčiau kiekvienas vėjuotosios salos kaimas ar didesnis ūkis turėjo nuosavą malūną. Dabar jų išlikę vos keletas, o prieš kelis šimtmečius saloje sukosi per 800 vėjo malūnų sparnai. Vėjo malūnai buvo naudoti grūdams malti. Saremos saloje kasamas dolomitas dar vadinamas „Saremos marmuru“.

Saremo sala garsėja ir orchidėjomis. Čia auga 34 iš 36 Estijoje aptinkamų orchidėjų rūšių. Tiesa, jos kiek kitokios nei mums labiau įprastos orchidėjos iš atogrąžų miškų.

Kelionės programa:

1 diena

Išvykimas iš Vilniaus (apie 6 val. ryto). Kėlimasis keltu į Saaremą ir nakvynė Kuresarėje.

Saremos sostinė yra vienintelis šios salos miestas Kuresarė, garsėjantis viduramžių pilimi. XIV a. vyskupų pilis-tvirtovė yra viena geriausiai išsilaikiusių tvirtovių Baltijos šalyse. Ją šimtmečiais saugojo „Aukštuoju germanu“ pramintas masyvus pilies bokštas, niekada neįveiktas priešų.

2 diena

Aplankysime Pangą su įspūdingu skardžiu į jūrą. Anglą, kurios simboliai yra malūnai. Karją – bažnyčią su pagoniškais simboliais. Valjalą – seniausią salos bažnyčią iš XIIIa. Kaali – meteorito kraterį, tapusį salos ir estų kultūros vienu iš kertinių simbolių. Jeigu liks laiko, lankysime Kuresarės miesto senamiestį ir muziejų.

Anglos vėjo malūnų kalva – vienintelė išlikusi Saremos saloje, anksčiau malūnus turėjo visi kaimai. Juos gyventojai už pagrindo galėjo pasukti pagal vėjo kryptį – tai gan retas malūno modelis. Kaali meteorito krateris – visame pasaulyje žinomas lankytinas Saremos salos objektas. Kraterio plotis – 110 m, o gylis – 22 m. Dėl jo amžiaus vis dar ginčijamasi, vienoje teorijų teigiama, kad krateris suformuotas maždaug prieš 2400-7500 m. Kaali ežeras – didžiausias iš kraterių bei vienintelis išlikęs tokio pobūdžio reiškinys Europoje. Pangos skardis – viena romantiškiausių Saremos salos vietų. Nuo 21 m aukščio virš Baltijos bangų iškilusios uolos galima palydėti į jūrą besileidžiančią saulę. Ant skardžio įrengtas dolomitinis saulės laikrodis. Ši mistinė vietovė populiari estų tarpe švenčiant Jonines.

3 diena

Nuvažiuosime į patį pietinį Saremos tašką, į tą vietą, kur jūra susiduria su Rygos įlanka (Saare). Įspūdingi vaizdai ir puikus kontekstas (būtent per šią vietą laivai įplaukia į Rygos įlanką). Akmenuotasis Saare pusiasalis nusidriekęs apie 30 km į jūrą pietvakarinėje salos dalyje. Sako, jog giedrą dieną nuo pusiasalio matosi Latvijos krantai. Pusiasalyje išlikę II Pasaulinio karo laikų militaristinių objektų. Grįžimas į Vilnių apie 21 val.

Kaina: 206 Eur / 1 asm.

Į kainą įskaičiuota:

Kelionė patogiu autobusu / mikroautobusu;

2 nakvynės viešbučiuose su pusryčiais;

Įžymaus istoriko – gido paslaugos;

Kelto paslauga.

Į kainą neįskaičiuota:

Maitinimas: pietūs ir vakarienės;

Medicininių išlaidų kelionės draudimas;

Priemoka už vienvietį kambarį 22 eur;

Asmeninės išlaidos;

Saugaus keliavimo informacija: