Sakartvelas ir magiškasis Kaukazo kalnų regionas – Tušetija 8d.

Naujiena! Kelionės metu aplankomas bene labiausiai izoliuotas Sakartvelo regionas - Tušetija.
Labai išsami Tušetijos regiono pažintinė programa.
Išsamus, gyvas ir kontrastingas kelionės maršrutas, padedantis visapusiškai pažinti šią unikalią šalį (gamta, istorija, kultūra, religija, menas, politika).
Jūsų patogumui Tbilisyje miegosite tame pačiame viešbutyje net tris naktis. Patyrę keliautojai žino, kaip smagu keltis, kai ryte nereikia krautis lagamino.
Skanus nacionalinis maistas, tradicinio maisto gaminimo pamokos, puikaus vyno degustavimas, paslaugus ir dėmesingas vietos personalas.
Patikimi ir patikrinti partneriai Sakartvele.
Kvalifikuoti vietos gidai.
Kelionių vadovas iš Lietuvos.
GRŪDOS kelionės į GRUZIJĄ nuotraukų albumas (nuotraukos K.Igno).
GRŪDOS kelionės į GRUZIJĄ nuotraukų albumas (nuotraukos P.Natalijos).
GRŪDOS kelionės į GRUZIJĄ nuotraukų albumas (nuotraukos D.Rimos).
GRŪDOS kelionės į GRUZIJĄ nuotraukų albumas (nuotraukos B. Ievos).

Kelionės aukso fondas

Uplistsichė uolų miestas – tvirtovė ant aukšto uolėto Mtkvari upės kranto.
Tbilisis – Sakartvelo sostinė ir viduramžiško žavesio nepraradęs „šiltojo pavasario miestas“.
Mtscheta (UNESCO kultūros paveldas) – vienas seniausių miestų Sakartvele, ankstyvosios Sakartvelo Iberijos karalystės sostinė su garsiąja Sveticchovelio katedra, Sakartvelo karalių panteonu.
Kvapą gniaužianti kelionė gilyn į kalnus istoriniu, legendiniu, senuoju, rūsčiuoju Sakartvelo karo keliu.
Kunigaikščių rezidencija – Ananurio tvirtovė ir 17a. pastatyta Uspenskio cerkvė ant turkio mėlynumo Žinvalio ežero kranto.
Gražiausias Sakartvelo objektas – Gergečio Švč.Trejybės cerkvė, pastatyta 14a. 2170m aukštyje Kazbeko kalno papėdėje. Įspūdingoje vietoje, ant stataus kalno, nuostabios gamtos apsuptyje rymanti šventovė yra tapusi neoficialiu Sakartvelo simboliu, jos vizitine kortele.
Kachetija – vyndarystės tradicijomis garsėjantis, istorinis Sakartvelo regionas. Jeigu kalnai yra Sakartvelo nuostabaus kraštovaizdžio karūna, tai Kachetija yra jos žėrinti širdis...
Granatmedžių sodų apsuptas spalvingasis Signagis – vienas gražiausių Kachetijos miestelių, dar vadinamas „meilės miestu“.
Alaverdžio katedros ansamblis įkurtas pačioje Kachetijos širdyje Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio fone.
Tušetija – istorinė Sakartvelo sritis, esanti Kachetijos regiono šiaurėje. Tai vietovė, kuri beveik nepaliesta žmogaus rankų. Čia žavi laukinės gamtos grožis – kalnai, žaliuojantys slėniai ir miškai.
Šenako miestelis – vienas gražiausių Tušetijos apylinkių miestelių, ypatingas sudėtinga ir trapia architektūra. Čia stovi ir viena iš dviejų Tušetijoje išlikusių cerkvių.
Neatsiejama Sakartvelo kultūros dalis – vyno degustacijos, nacionalinių patiekalų ragavimas ir jų gaminimas, šokiai, dainos, tostai...
Galimybė prasitęsti kelionę poilsiui prie jūros.

Sakartvelas - meile mano...

Gal penkiolika kartų čia buvau. Gal daugiau. Nebesuskaičiuoju. Juk praėjo keli dešimtmečiai. Kaip kaleidoskope lekia vaizdai – šuolis katamaranu siautulingoje Kuros upėje, plukdančioje pavasarinio potvynio vandenis, sūriu prakaitu aplaistytos Kaukazo kalnų perėjos, burnoje tirpstanti jauno ėriuko mėsytė, paruošta rūstaus ir iki dantų ginkluoto piemens, vakarai prie laužo, maudynės lediniuose kalnų upokšniuose. Ir, aišku, beribis kartvelų svetingumas. Jokia ant upės kranto iškylaujanti kompanija neleisdavo praplaukti pro šalį. Džiūstant „sužvejotiems“ mūsų katamaranams, liejosi vynas ir skambėjo tostai apie tautų draugystę...

Tokį aš mačiau SAKARTVELĄ – įspūdingos gamtos ir svetingų žmonių šalį. O kokia gi ji dabar?

Jau keleri metai keliauti į Sakartvelą yra madinga – lietuviai vėl iš naujo ją atranda. O aš vis laukiau. Neskubėjau. Gal bijojau, kad pirmoji meilė išblėso. Gal, apkeliavusi beveik visą pasaulį, nusivilsiu. O gal tiesiog dar nebuvo atėjęs laikas, kol vieną dieną pajutau, kad SAKARTVELAS šaukia, jis kviečia grįžti. Tad kviečiu į daug iškentusią, tolimą ir kartu tokią artimą išdidžių kalniečių šalį grįžti kartu. Nebijokite, į katamaraną nesodinsiu ir sunkios kuprinės nekrausiu ant pečių, keliausime patogiai, bet, aišku, stengsimės pajusti rūsčių Kaukazo kalnų artumą, pasimėgauti puikiu vynu, išskirtinės įvairovės ir skonio maistu, aksomine jūra, amžius skaičiuojančiu kultūros paveldu. Tai bene gurmaniškiausia ir kupina nostalgijos GRŪDOS kelionė. Laukiu savo „senosios gvardijos“ – tų, kurie ilgisi puikiosios kalnų šalies, ir tų, kurie svajoja ją pamatyti pirmąjį kartą.

B.Kalkienė

Keliautoja, išskirtinių kelionių ekspertė.

Kelionė patogiu automobiliu, mikroautobusu, autobusu (visi pervežimai pagal programą).
5 nakvynės 3* viešbučiuose.
2 nakvynės Tušetijoje tradiciniuose kartvelų svečių namuose su bendrais patogumais.
7 pusryčių (esant ankstyvam išvykimui gali būti duodami pusryčių paketai), 4 pietūs (gali būti pietų paketas), 4 vakarienės.
Kartveliškų vynų degustacija.
Chačiapurių ir chinkalių gaminimo pamokėlė.
Pakėlėjas Tbilisyje.
Pervežimai Tušetijos regione džipais.
Ekskursinė – pramoginė programa.
Įėjimo bilietai į mokamus objektus pagal programą.
Rusakalbių vietos gidų paslaugos.
Kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos.
Kelionės dokumentų sutvarkymas.

Tarptautinio skrydžio Vilnius – Kutaisis bilietas nuo 390 EUR arba Vilnius – tarpinis miestas – Tbilisis bilietas nuo 350 EUR (kaina priklauso nuo aviakompanijos vykdomų akcijų, bilieto pirkimo dienos, sezoniškumo).
Medicininių išlaidų draudimas užsienyje (privalomas), nelaimingų atsitikimų, bagažo ir neįvykusios kelionės draudimas (pagal pageidavimą).
Asmeninės išlaidos, arbatpinigiai vietiniams gidams 2-3 EUR/asm. (dienai) ir vairuotojams 1-2 EUR/asm. (dienai), gėrimai, kitos nepaminėtos išlaidos.
P.S. už leidimą fotografuoti ir filmuoti tam tikruose objektuose mokama papildomai.

diena. Skrydis: Vilnius – Kutaisis.

Atvykimas į tarptautinį Kutaisio oro uostą. Sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus vyksite į viešbutį. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje arba svečių namuose.

diena. Kutaisis – Uplistsichė – Tbilisis.

Po pusryčių pradėsite išsamią pažintį su broliška Kaukazo belaisvės šalimi – Sakartvelu. Kartu su kvalifikuotu vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos važiuosite į unikalų urvų miestą – tvirtovę Uplistsichę, dar vadinamą „Dieviškąja tvirtove“, išskaptuotą uoloje, stūksančioje ant aukšto Mtkvari (Kuros) upės šlaito.

Viena seniausių gyvenviečių Sakartvele iškilo maždaug 10a.pr.Kr. prieš Sakartvelui tampant krikščioniška valstybe, ši gyvenvietė buvo svarbi pagoniškų ritualų vieta. Pagrindinis karavanų kelias, jungiantis Aziją ir Europą, ėjo šiaurine Uplistsichės dalimi, 2 km nuo miesto, todėl ji tapo labai svarbiu prekybos centru. Archeologinių kasinėjimų metu buvo rasta išskirtinių radinių, priklausančių skirtingoms epochoms – nuostabių aukso, sidabro ir bronzos juvelyrikos dirbinių, puikių keramikos ir skulptūros pavyzdžių. Uplistsichės gyvenimas prislopo po arabų antpuolių 8-9 a., o, įsiveržus į regioną mongolams, 14a. miestas ištuštėjo ir toliau tarnavo tik kaip laikini nakvynės namai perėjūnams ir įsibrovėliams iš kitų kraštų. Aštuonių hektarų plotą apimančio urvų miesto, kuriame daugiausia gyveno pasauliečiai, viršūnėje stūkso bazilika, pastatyta, kaip spėjama, 10 ar 11a. Lipant plokščiais laiptais aukštyn, miestas atsiveria palaipsniui. Apžiūrėsite uoloje išskaptuotas gatveles, namus, bažnyčias, slaptus tunelius, vandens kanalus (iš čia buvusių daugiau kaip 700 įtvirtintų urvų lankytojams prieinami tik 150), vyno saugyklą, turgų... Vėliau kelionę tęsite į Tbilisį. Nakvynė viešbutyje.

P.S. užsakius skrydžius Vilnius-tarpinis miestas -Tbilisis, Uplistsichė nelankoma.

diena. Tbilisis.

Pusryčiai. Po pusryčių su kvalifikuotu vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos pradėsite pažintį su Sakartvelo sostine ir didžiausiu šalies miestu – Tbilisiu, kurio pavadinimas išvertus reiškia „šiltas pavasaris“. Įkurtas 5a. karaliaus Vachtango 1-ojo Gorgasalio, strateginėje istorinio Šilko kelio maršrutų kryžkelėje tarp Europos ir Azijos, jis dažnai būdavo nesutarimų objektas tarp įvairių konkuruojančių galių ir imperijų. Dabar visa miesto istorija atsispindi jo architektūroje. Tad atverskite Tbilisio istorijos metraštį ir leiskitės į kelionę po viduramžiško žavesio nepraradusį ir senųjų laikų didybę menantį miestą, vieną gyviausių ir kosmopolitiškiausių Kaukaze.

Pirmiausia apžiūrėsite svarbiausią sakralinę vietą – pagrindinį Sakartvelo pravoslavų Švč. Trejybės soborą (Sameba), didžiausią stačiatikių šventovę Sakartvele ir visame Kaukaze, pastatytą 2004 m. ant Mtkvari (Kuros) upės kranto. Pastatas žavi savo didybe, subtiliomis interjero detalėmis ir religinės tematikos meno kūriniais. Senamiestyje grožėsitės unikalia pastatų architektūra, kurios skiriamasis bruožas – maži, jaukūs ir gausiai bizantiškais raižiniais puošti balkonėliai, istorijos dvasią galėsite pajusti vaikščiodami jaukiomis senamiesčio gatvelėmis, kurios jums papasakos ne vieną užburiančią istoriją iš daugiataučio Tbilisio praeities, menančios arabus, kurie įkūrė musulmoniškąjį Tbilisio emyratą, atėjūnus iš Persijos, Turkmėnijos, Mongolijos ir carinės Rusijos. Aplankysite Metechi Švč. Mergelės Dangun Ėmimo bažnyčią, 12 a. pastatytą Sakartvelo karaliaus Šv.Demetrijaus 2-ojo. Joje ilsisi šventosios kartvelų kankinės Šušanikos palaikai. Keltuvu pakilsite ant Sololakio kalvos, kur virš miesto iškyla didinga Narikalos („neįveikiama“) tvirtovė, pastatyta 4a. Šį labiausiai žinomą Tbilisio senovės paminklą, žvelgiantį į Mtkvari (Kuros) upę, miestelėnai vadina miesto širdimi ir jo siela. Viename iš išlikusių tvirtovės kiemų apžiūrėsite rekonstruotą Šv.Mykolo bažnyčią. Nuo citadelės sienų atsiveria nuostabus vaizdas į senąjį ir naująjį miestą. Regėsite Sakartvelo Motinos skulptūrą, pačių kartvelų laikomą šalies simboliu, ji vaizduoja tautiniais kartvelų drabužiais vilkinčią moterį, kairėje rankoje laikančią pialą su vynu svečiams pavaišinti, dešinėje – kardą apsiginti nuo priešų. Svetingi ir karingi – taip galima apibūdinti kartvelų tautą. Nusileidę nuo tvirtovės, apžiūrėsite vieną iš naujausių lankytinų objektų – metalo ir stiklo konstrukcijos futuristinį Taikos tiltą, pastatytą 2010 m. Tilto dizainą sukūrė italų architektas Michel De Lucchi ir prancūzų apšvietimo profesionalas Philippe Martinaud. Taikos tiltas ypač gražus leidžiantis saulei ir temstant, kai išryškėja jo unikali apšvietimo sistema, romantiškai apšviečianti Mtkvari upę. Struktūra buvo sukurta Italijoje ir 200–ais sunkvežimių transportuota į Tbilisį. 156 metų ilgio tiltas pateko į 13-os neįprasčiausios struktūros tiltų pasaulyje sąrašą ir dažnai dėl savo struktūros sudėtingumo yra prilyginamas Paryžiaus Eifelio bokštui. Taikos tiltas garsus ne tik unikalia, modernia struktūra, bet ir tuo, kad nuo jo atsiveria fantastiški vaizdai į kitus svarbius Tbilisio lankytinus objektus – Metechi bažnyčią, miesto įkūrėjo Vachtango Gorgasalio skulptūrą bei Baratašvilio tiltą ir Sakartvelo prezidento rezidenciją kitoje pusėje.

Pasigrožėję miesto panorama nuo pėsčiųjų tilto, lankysite stebuklingomis ikonomis garsėjančią Siono katedrą, pastatytą 6-7a. Mtkvari upės krante. Vėliau, esant galimybei, patyrinėsite lietuviškuosius pėdsakus Tbilisyje – lankysitės Vilniaus skvere, kuriame kartvelų kalba paskelbta Užupio Respublikos konstitucija.

Gidas parodys viename seniausių Tbilisio rajonų – Abanotubanio – įsikūrusį senųjų požeminių sieros pirčių kompleksą, vanduo į kurį trykšta iš terminių požeminių šaltinių. Pirčių teikiamais malonumais kadaise mėgavosi literatūros klasikai A. Diuma ir A. Puškinas, vėliau rašęs, „kad geresnėje pirtyje dar niekada nėra buvęs“. Nors šių pirčių garas pasižymi specifiniu ir nelabai maloniu sieros kvapu, dėl unikalių gydomųjų savybių čia vežami garbingiausi miesto svečiai. Miestiečių nuomone, jeigu neaplankėte Tbilisio pirčių, reiškia nebuvote pačiame Tbilisyje...

Esant galimybei, sieros pirčių komplekso lankymas už papildomą mokestį (15-80 EUR už pirties kambarį vienai valandai, kambaryje gali tilpti nuo 4 iki 10 asmenų).

Laisvas laikas Tbilisio „Monmartru“ vadinamoje Šardeni gatvelėje, kur gausu kavinių, barų ir restoranų.

Vakare siūlome apsilankyti vietiniame restorane ir susipažinti su nacionalinės virtuvės subtilybėmis. “Kiekvienas kartveliškas patiekalas yra poema.” /Aleksandras Puškinas/. Kartveliška virtuvė yra viena seniausių ir žinomiausių virtuvių pasaulyje. Tai ne tik stulbinama maisto įvairovė ir patiekalų gausybė, tai, visų pirma – kultūrinė patirtis. Sakoma, jog kiekviename kartveliškame patiekale slypi kokia nors tenykštė tradicija, užkoduota senųjų laikų legendose ir padavimuose.

Chačiapuriu kvepianti šalis – taip dažnai pavadinamas sakartvelas. Daugybė pačių gražiausių epitetų lydi unikalius kartvelų virtuvės patiekalus, apie kuriuos pradėjus kalbėti burnoje nejučiomis renkasi seilės.

Kartveliška virtuvė – ant stalo gausybė šviežių žalumynų, žolelių, daržovių (dažnas keliautojas sako, kad skanesnių pomidorų ir agurkų, svogūnų laiškų, petražolių, krapų, peletrūnų nevalgęs), troškinta ir įvairiai ruošta mėsa, tirštos ir riebios sriubos (vien charčio ko verta!), sūriai. Patiekalų turi būti daug, kuo daugiau lėkščių – tuo stalas turtingesnis. Visi įsideda ir ragauja patiekalus patys.

Sunku atsispirti žymiesiems chačiapuriams – į picą panašiems minkštiems sūrio paplotėliams, senoviniam kartvelų valgiui – didžiuliems chinkaliams – koldūnams su mėsa ir sultiniu viduje. Būtinai naudojama riebi kapota mėsa, įdedama įvairių žolelių ir prieskonių. Valgoma rankomis laikant už galiuko. Prakandus išgeriamas sultinys, o galiukas, suvalgius chinkalį, paliekamas lėkštėje. Puikus užkandis badridžani nigvzit – keptų baklažanų juostelės su riešutų padažu, papuoštos granatų sėklomis. Lobio paprastai ruošiamas žiemą. Troškintos pupelės su prieskoniais – skanu ir maistinga. Sacivi – Sakartvelo virtuvės viršūnė: Kalakuto ar vištos krūtinėlės gabaliukai, troškinti graikiškų riešutų padaže. Šis, daug darbo reikalaujantis patiekalas, paprastai ruošiamas per šventes. Kaip gražiausia muzika gurmano ausims skamba tirpstantys burnoje patiekalų pavadinimai – čachochbili, odžachuri, čakapuli, džondžoli, chakapuli, borani, guruli... O padažai, padažai! Tkemali – populiariausias kartveliškas padažas iš geltonųjų arba raudonųjų slyvukių, pagardintas įvairiais prieskoniais, baže – padažas iš maltų graikiškų riešutų, česnako ir prieskonių, ir daugybė kitų. Sakartvele dažnai galima pamatyti kaip vietos žmonės padažus valgo tik su duona. Apie tradicinius saldumynus baklavą, čiurčelą, gozinaki, ir sultingus, kvapnius, tarsi visą Sakartvelą saulės šilumą sugėrusius vaisius, būtų galima prirašyti dar ne vieną puslapį. Tad keliaukime į skanųjį Sakartvelą, mėgaukimės maistu, užgerdami baltuoju vynu, o gal užsigeisite limonado „Tarchun“, „Diušes“ (nostalgija...) Ar garsiojo „Boržomio“ mineralinio vandens? Ar dar abejojate, kad verta važiuoti į Sakartvelą? Skanaus!

Stebėdami folkloro programą, skanausite aromatingų, išskirtinių kartveliškų virtuvės patiekalų, pagardintų prieskoninėmis žolelėmis, mėgausitės kartvelišku vynu (už papildomą mokestį ~20 EUR/asm). Nakvynė viešbutyje.

diena. Tbilisis – Mtscheta – Sakartvelo karo kelias – Ananuris – Stepancminda (Kazbegi) – Tbilisis.

Pusryčiai. Vyksite į vieną seniausių Sakartvelo miestų, kultūros ir religijos centrą Mtschetą, pakeliui aplankysite Džvario (kryžiaus) vienuolyną ir bažnyčią (6–7a.) – tikrą ankstyvųjų viduramžių architektūros šedevrą, pastatytą kalno viršūnėje. Pasak legendos, ant šios uolos meldėsi kryžiaus kultą į Sakartvelą atnešusi Šv.Nina, buvusios pagonių šventyklos vietoje pastačiusi medinį kryžių. Jis gebėdavęs daryti stebuklus, todėl čia plūsdavo minios piligrimų iš viso Kaukazo. Nuo Džvario vienuolyno atsiveria viena įspūdingiausių Sakartvelo gamtos panoramų – ties kalnu susijungiančios dvi upės Mktvari (Kura) ir Aragvi: viena – žalsva, kita – melsva, kurių grožį savo poemoje „Mcyri“ apdainavo M.Lermontovas.

Nusileidę nuo kalno, lankysite apsuptą kalnų Mtschetą, vieną seniausių iki šiol apgyvendintų pasaulio miestų. 3a.pr.Kr. – 5m.e.a. Mtscheta buvo Iberijos – ankstyvosios Sakartvelo karalystės – sostinė. Čia 337 metais krikščionybė buvo paskelbta valstybine religija. Vėliau, 6a. pradžioje sostinė buvo perkelta į lengviau apginamą Tbilisį. Nepaisant to, Mtscheta neprarado savo svarbos – čia iki pat Sakartvelo karalystės egzistavimo pabaigos 19a. ir toliau buvo karūnuojami ir laidojami Sakartvelo karaliai. Dėl paminklų gausos ir jų istorinės reikšmės istoriniai Mtschetos paminklai 1994m. buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Mtscheta tebėra Sakartvelo stačiatikių bažnyčios centras. Čia stovi viena svarbiausių (ir gražiausių!) šalies šventovių, Sakartvelo karalių panteonas – Sveticchovelio katedra, statyta 11a. Tai piligriminė vieta, apipinta daugybe legendų. Pavadinimas išvertus reikštų „gyvenimą suteikianti kolona“. Tikinčiuosius traukia nuo 11a. čia saugoma ypatinga relikvija – Kristaus apsiaustas.

Vėliau tęsite kelionę gilyn į kalnus istoriniu, legendiniu, senuoju, rūsčiuoju (tinka visi epitetai!) – Sakartvelo karo keliu. Šį kelią, vieną vaizdingiausių kalnų kelių pasaulyje, kertantį Kaukazo kalnus ir jungiantį Vladikaukazą su Tbilisiu, caras Aleksandras 1-asis pavadino Sakartvelo karo greitkeliu. Poetų apdainuotas serpantinais vedantis kelias apdovanos jus įspūdingu kraštovaizdžiu – ramius slėnius keis upių vagų išraižyti kalnai, vešlius miškus – žolių paklotas, emocijas žadins saulėje blizgantys sniego lopinėliai. Vairuotojui dažnai teks ir pristabdyti, laviruojant tarp kelio duobių, ramiai žingsniuojančių karvių ar avių, nekreipiančių jokio dėmesio į pravažiuojančias mašinas.

Apie Kaukazo kalnus sukurta daug mitų ir legendų. Viena jų pasakoja, kad Kazbeko kalne buvo kalintas Prometėjas už tai, kad iš dievų atėmęs ugnį ir atidavęs ją žmonėms.

Šios vietos susijusios ir su lietuviais – juk mus traukia kalnai. Stepancmindos muziejuje rašoma, kad pirmasis lietuvis, 1895m. pasiekęs Kazbeko viršūnę, buvo Šteberis, nors prieš jį šio kalno ledynų slinkimą čia tyrinėjo Vilniaus universiteto auklėtinis Juozapas Chodzka. 1905-aisiais į Kazbeką kopė M.K.Čiurlionis. Jis rašė: „Kelias ėjo Tereko pakrantėmis, o mes kopėme į Kazbeką, kuris tenai laikomas kalnų kunigaikščiu. Prasigaudavome pro tokias pavojingas vietas, kad mano bendrakeleiviai balo, apsipildami šaltu prakaitu ir drebėjo iš baimės. Pagaliau atsidūrėme Kazbego ledyne, kur tokia tyla, jog vos tik suplosi delnais, atitrūksta uolų gabalai ir lekia į prarają, debesys plaukiojo aplink mus.“ (Laiškas Povilui Čiurlioniui, 1905m.rugsėjo 9d., Druskininkai).

Kazbeko šlaite puikiai matomi suakmenėję vienuoliai, aprašyti Antano Vienuolio apsakyme „Užkeiktieji vienuoliai“. Neatsitiktinai Antanas Žukauskas pasirinko ir Vienuolio pseudonimą, nes šis apsakymas buvo vienas pirmųjų jo kūrinių. Rašytojas ne kartą kopė į Kazbeko ledynus, įkvėpimo ieškodamas kalnuose.

Garsus keliautojas, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius 2011 metais organizavo turiadą „Kazbekas 2011“ ir skyrė ją lietuviškiems pėdsakams, kuriuos Kaukaze paliko garsūs mūsų tautiečiai.

Kaukazo kalnai – tarsi šventa vieta, kurių slėniuose, atsisėdus ant akmens, apima žodžiais nenusakomas jausmas. Ten laikas tarsi sustoja, o ir gyvenimas, rodos, įgauna visai kitokią prasmę.

Sustojimas prie buvusios kunigaikščių rezidencijos Ananurio tvirtovės ir 17a. pastatytos Uspenskio cerkvės ant turkio mėlynumo Žinvalio ežero kranto. Sovietmečiu, apie 1980-uosius, statant Žinvalio hidroelektrinę, buvo nuspręsta suformuoti dirbtinį ežerą ir iš jo tiekti geriamą vandenį Tbilisiui. Ananurio tvirtovė būtų atsidūrusi ežero dugne. Visuomenei pasipriešinus, užtvankos aukštis buvo sumažintas ir puikusis kompleksas išgelbėtas.

Kelias, ramiai ėjęs Aragvi slėniu, staiga ima rangytis kalnų serpantinais ir kilti stačia siena – per dešimtį kilometrų pakilsite 500 metrų aukštyn, į poros kilometrų aukštį ir pasieksite Stepancmindą – šventojo Stepono vardu pavadintą simpatišką miestelį siaurame Tereko upės slėnyje. Rytuose – aštri kalnų siena, vakaruose Gergečio vienuolyno kontūrai ir Kazbeko ugnikalnis, už kelių kilometrų – Rusijos siena. Sovietmečiu miestelis buvo žinomas Kazbegi vardu ir, nors 2006 metais jam grąžintas Stepancmindos vardas, jis dažnai tebevadinamas Kazbegi.

Atvykę ruošitės susitikimui su, galbūt, gražiausiu objektu Sakartvele – Gergečio Švč.Trejybės cerkve, pastatyta 14a. 2170m aukštyje Kazbeko kalno papėdėje. Įspūdingoje vietoje, ant stataus kalno, nuostabios gamtos apsuptyje rymanti šventovė yra tapusi neoficialiu Sakartvelo simboliu, jos vizitine kortele. Keliautojai tvirtina, kad, paminėjus Sakartvelo vardą, šis vaizdas pirmiausia iškyla prieš akis ir net šiurpuliukai nubėga kūnu... Cerkvės interjeras puoštas freskomis, o eksterjeras gausiai išraižytas šaliai būdingais raižiniais. Ši vieta tarsi magnetas traukia piligrimus iš viso pasaulio, žavėdama kalnų vaizdais ir neatskleistomis paslaptimis. Gresiant pavojui čia buvo pervežamos relikvijos iš Mtschetos, tarp jų ir Šv.Ninos kryžius. Ir dabar veikiančią Švč.Trejybės cerkvę galėsite pasiekti džipu – už papildomą mokestį (nuo 10 EUR asmeniui). Po pilnos įspūdžių dienos grįšite į Tbilisį. Nakvynė viešbutyje.

diena. Tbilisis – Bodbe – Signagis – Telavis.

Pusryčiai. Šiandien keliausite į Kachetiją, įstabų SAKARTVELO regioną iš visų pusių apsuptą Kaukazo kalnagūbrio, Kachetijos ir Gombori kalnų, kurių užuovėjoje plyti derlingas Alazanio upės slėnis, puiki vieta auginti vynuoges, persikus, nektarinus, arbūzus... Jeigu kalnai yra Sakartvelo nuostabaus kraštovaizdžio karūna, tai Kachetija yra jos žėrinti širdis. Kachetiją pamilę keliautojai vadina ją Sakartvelo Šveicarija, lygina su Provansu ar Toskana. Ar tai teisybė, pasakysite sugrįžę. Nuo seno čia puoselėjamos vyndarystės tradicijos, Kachetija laikoma šalies vyndarystės lopšiu. Sakartvelo istorija, kultūra ir gyvenimo būdas įkūnyti jų vyne. Tai kartvelų svetingumo ir draugystės simbolis, raktas į jų ilgaamžiškumą.

Iš Tbilisio keliausite link Bodbės vienuolyno komplekso, nutolusio apie 2 km nuo Signagio, kur palaidota Sakartvelo krikštytoja Šv.Nina (mirusi 347m). Vėliau važiuosite į granatmedžių sodų apsuptą spalvingąjį Signagį – vieną simpatiškiausių Kachetijos miestelių, įsikūrusį ant kalvos virš Alazanio slėnio. Čia 18-ojo amžiaus antrojoje pusėje, karaliaus Iraklijo 2-ojo valdymo laikais, buvo pastatyta tvirtovė, viena žymiausių Sakartvele, kurios griuvėsiai išlikę iki šių dienų. Tvirtovė užėmė beveik 40 ha plotą ir buvo pajėgi priglausti visus gyventojus, puolant priešams. Šiandien buvusią miesto galybę liudija dalis išlikusios gynybinės sienos, supusios tuometinį miestą. Sienoje yra 23 gynybiniai bokštai, pavadinti šalia esančių kaimų vardais. Nuo gynybinės sienos žavėsitės Alazanio slėniu, iki horizonto nuvilnijančiais vynuogynais ir sodais, įrėmintais Kaukazo kalnų smailių, miestelio panorama ir neįprasto viduramžiško žavesio kupinas Signagis iš kitų Sakartvelo miestelių išsiskiria unikalia medine architektūra. Smagu vaikščioti akmenimis grįstomis gatvelėmis regint spalvingus namus, kurių balkonai papuošti mediniais raižiniais. Sakartvelo vyriausybė daug investavo stengdamasi Signagį padaryti turistų traukos centru – apart spalvingų gatvelių čia daug meno galerijų, kavinukių, parduotuvėlių, puikiai sutvarkyta aplinka, žydi gėlės. Beje, Signagis garsėja ir kaip „meilės miestas“ arba kartveliškas Las Vegasas, nes santuokų rūmai čia veikia ištisą parą.

Kita stotelė – kartveliško vyno degustavimas. Vietinės šeimininkės papasakos ir parodys, kaip gaminamas žymusis chačiapuris – į picą panašus minkštas sūrio paplotėlis, bei senovinis kartvelų valgis – didysis chinkalis – koldūnai su mėsa ir sultiniu viduje. Paragausite visko ką pasigaminsite.

Kartvelai drąsiai teigia, kad Sakartvelas yra vyno gimtinė. Archeologai patvirtino, kad vynas dabartinio Sakartvelo teritorijoje pradėtas gaminti daugiau kaip prieš 8 tūkst. metų. Įdomiausia tai, kad per pastaruosius 6 tūkst. metų tradicinio kartveliško vyno gaminimo technologija visiškai nepasikeitė. Skirtingai nei Europoje, Sakartvele vynas brandinamas ne ąžuolinėse ar nerūdijančio plieno statinėse, bet, kaip ir prieš tūkstančius metų, didžiuliuose moliniuose ąsočiuose kvevri. Europoje moliniai indai irgi buvo naudojami vyno gamybai, bet prieš daugiau kaip 2 tūkst. metų, atsiradus ąžuolinėm statinėms ši technologija buvo pamiršta. Kvevri yra įspūdingo dydžio molinis indas, kurio tūris apie 1000–1500 litrų. Kvevri yra lipdomas iš molio, išdegamas, o prieš gaminant vyną jo vidus padengiamas bičių vašku. Po to ąsotis užkasamas į žemę, išorėje matoma tik anga. Taip paruoštas indas gali būti naudojamas šimtus metų, tereikia kas 15-20 metų pervaškuoti jo vidų. Kadangi ąsotis užkastas giliai į žemę, jo viduje ištisus metus laikosi pastovi temperatūra. Tradicinio kartveliško vyno gamyba irgi yra unikali. Nuskintos vynuogės traiškomos kojomis didelėse voniose sacnakheli, po to vynuogių sultys su dalimi luobelių ir šakelių supilamos į ąsočius. Užpildoma trys ketvirtadaliai tūrio. Po keleto dienų, pasibaigus aktyviam rūgimui, ąsotis uždengiamas dangčiu, paliekama tik nedidelė skylutė išeiti anglies dvideginiui. Po alkoholinės fermentacijos ąsočiai sklidinai pripilami jauno vyno ir sandariai užlipinami. Paprastai vieno ąsočio užtenka pilnai užpildyti kitiems dviems. Taip su šakelėmis, luobelėmis ir kauliukais vynas laikomas iki kovo mėnesio. Per žiemą nusistovėjęs vynas yra perpilamas į kitą, mažesnį ąsotį, o nuosėdos keliauja į distiliavimo aparatą degtinės čačos gamybai. Vasarą vynas dar du tris kartus perpilamas. Kartvelai nefiltruoja vyno, jis turi pats nusistovėti. Dėl ilgo sąlyčio su koteliais, visi kartveliški vynai yra taniniški. Net geriant baltąjį vyną (gintarinės spalvos), taninai gerokai traukia gomurį. Š.Zigmantavičius „Pirmoji pažintis su Gruzija“.

Vynų gaminimo kultūra neatsiejamai susijusi su Sakartvelo istorija. Vynuogynų auginimas – viena iš seniausių ir gerbiamiausių žemės ūkio šakų Sakartvele. kartvelų tauta iš kartos į kartą perduoda vynuogynus, taip pat visas vyno gaminimo technologijos paslaptis, kurios laikomos didžiausia šeimos paslaptimi. Kiekviename Sakartvelo kaimo namelyje yra vyno rūsys (Marami), kur į žemę yra įkasami moliniai ąsočiai, kuriuose laikomas ir brandinamas vynas.

Rugsėjo mėnesį kartvelai švenčia Rtveli – vynuogių surinkimo šventę. Visi, netgi vaikai, renka vynuoges į pintus krepšius, namų sienos nukabinamos vynuogių kekėmis.

Šiuo metu Sakartvelo selekcininkai yra išvedę daugiau nei 500 vynuogių rūšių. Ypač populiarios Sakartvele nuo seno auginamos rkaciteli, mcvani ir saperavi vynuogių rūšys. Iš rkaciteli spaudžiamas baltas vynas, iš saperavi – raudonas. Atsižvelgiant į vietovės mikroklimatą ir dirvos sudėtį, vynas vadinamas tos vietovės vardu. Tsinandali baltas vynas gaminamas iš rkaciteli vynuogių, surinktų Tsinandalio kaimo rajone. Kindzmarauli raudonas vynas gaminamas iš Kvareli rajone surinktų saperavi rūšies vynuogių.

Paskutinė stotelė – senoji Kachetijos sostinė Telavis. Jis Sakartvelo aukso amžiaus metu (11-13a.) buvo politinis ir ekonominis visos šalies centras. 15a. suirus Sakartvelo karalystei, Telavio svarba ėmė blėsti, o atsigavo tik 18a. 1762m. Telavis tapo jungtinės Kartli – Kachetijos karalystės sostine, kur iš Gremio buvo perkelta karališkoji rezidencija. Karaliaus Iraklijo 2-ojo, gimusio ir mirusio šiame mieste, valdymo metais (1744-1798) buvo įvykdytos reformos, pakeitusios politinę, ekonominę ir kultūrinę situaciją visame Sakartvele, o jo vardas tapo laisvės ir tautinės nepriklausomybės simboliu. Po pilnos įspūdžių dienos vakarienė ir nakvynė Telavio viešbutyje.

diena. Telavis – Alaverdis – Tušetija (Omalas).

Pusryčiai. Pradėsite kelionę Tušetijos link. Tušetija ne veltui vadinama Sakartvelo perlu: visos kelionės metu Jus lydės kerintys Kaukazo kalnų peizažai, aukščiausios jų viršukalnės, slėniai, reta kalnų augmenija.

Pakeliui aplankysite Alaverdžio katedrą. Pirmąjį vienuolyną šioje vietovėje, kur buvo pagonių kulto vieta, skirta Mėnulio garbinimui, įkūrė vienuolis Jokūbas Alaverdelis 6a. Jis čia apsigyveno, atvertinėjo žmones į krikščionybę, rūpinosi Šv.Jurgio bažnyčios statyba, čia buvo ir palaidotas. Iki mūsų dienų išliko 11a. mažos Šv.Jurgio bažnyčios vietoje Kachetijos karaliaus Kvirike Didžiojo pastatyta daugiau nei 55 metro aukščio katedra. Ilgus amžius tai buvo aukščiausias religinis Sakartvelo statinys ir tik 2004 metais Tbilisyje iškilus Švč.Trejybės (Sameba) katedrai, tapo antruoju. Alaverdžio katedra (pateikti dokumentai įtraukti į UNESCO sąrašus) išlaikė savo originalias formas, nors išgyveno daug priešų atakų, žemės drebėjimų ir po jų sekusių restauravimo darbų. Apsuptas gynybine siena, katedros ansamblis didingai stūkso Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio fone pačioje Kachetijos širdyje. Tai harmoningas, vientisos kompozicijos ir didelių erdvių kartveliškos viduramžių architektūros kūrinys. Ant Alaverdžio katedros sienų yra išlikę 9,15 ir 17a. freskų fragmentai, o aukštas kupolas sukuria begalinės erdvės pojūtį. Alaverdžio vienuolynas ir jo katedra daugybę amžių buvo kultūros ir švietimo centras, garsus didžiule biblioteka. Taip pat, kaip ir visuose Sakartvelo vienuolynuose, čia buvo ir yra gaminamas vynas, o šimtamečiame vyno rūsyje vyksta degustacijos.

Tęsite kelionę link Tušetijos aukštumų. Jūsų laukia ilga 6 – 8 valandų kelionė, tačiau kvapą gniaužiantis kalnų grožis neleis nuobodžiauti: pravažiuosite upes, tankius miškus, alpines pievas, įveiksite ir aukščiausią Abano kalnų perėją. Atvykimas į Tušetijos miestelį – Omalą. Vakarienė ir nakvynė tradiciniuose kartvelų svečių namuose (su bendrais patogumais).

diena. Omalas – Dartlo – Dano – Kvavlas – Bočornas – Doču – Omalas.

Pusryčiai. Šiandien pradėsite pažintį su bene labiausiai izoliuotu regionu visame Sakartvele. Tušetija ir jos apylinkės pasiekiamos vos kelis mėnesius per metus – sausuoju sezonu. Likusiu metų laiku vietovė būna nepravažiuojama dėl liūčių ar sniego. Tušetija – istorinė Sakartvelo sritis, esanti Kachetijos regiono šiaurėje. Tai vietovė, kuri beveik nepaliesta žmogaus rankų. Čia žavi laukinės gamtos grožis – kalnai, žaliuojantys slėniai ir miškai.

Pirmiausia džipais pasieksite senovinį Dartlo miestelį, kuris laikomas viena įspūdingiausių vietų Tušetijos regione. Be senovinės pilies, namų ir bokštų, čia yra ir krikščioniškos šventyklos griuvėsiai. Vėliau vyksite į Dano miestelį iš kurio Jūsų lauks trumpas (apie 1 – 1.5 val.) žygis pėsčiomis į Kvavlo miestelį. Jis įsikūręs maždaug 400 m aukščiau nei kaimyninis Dartlo meistelis, todėl čia Jus pasitiks nuostabi kalnų panorama. Iš ten vyksite į Bočorną – aukščiausią Europoje nuolat gyvenamą miestelį (2345 m). Paskutinę šios dienos stotelę pasieksite pėsčiomis – leisitės į Doču kaimą. Vakare grįšite į Omalą. Vakarienė ir nakvynė tradiciniuose kartvelų svečių namuose (su bendrais patogumais).

diena. Omalas – Šenakas – Diklo – Kutaisis.

Po pusryčių tęsite pažintį su paslaptingąja Tušetija. Pėsčiomis eisite apžiūrėti unikalių Keselo bokštų. Tokiais bokštais nusėtas visas regionas, tačiau šie – geriausiai išsilaikę. Bokštai statyti ant kalno ir veikė kaip senovinis telefonas. Jie buvo skirti komunikacijai tarp kaimų užpuolimų bei nelaimių atveju. Taip pat iš jų buvo patogu šturmuoti priešą. Puolimo metu užpuolikai buvo iš viršaus apmėtomi akmenimis ar ugnies sviediniais.

Vėliau džipais važiuosite į Šenako miestelį. Tai vienas gražiausių apylinkių miestelių, ypatingas sudėtinga trapia architektūra, čia stovi ir viena iš dviejų Tušetijoje išlikusių cerkvių. Šią nuostabios architektūros Šv. Jurgio cerkvę XIX a. pastatė rusai. Jei oro sąlygos leis, užsuksite į paskutinę Tušetijos stotelę - Diklo miestelį, įsikūrusį prie pat pasienio su Dagestano respublika (Rusijos Federacija). Vakare, kupini įspūdžių keliausite į Kutaisio oro uostą. Skrydis: Kutaisis - Vilnius.

P.S. užsakius skrydžius Tbilisis - tarpinis miestas – Vilnius, kelionės trukmė 8 dienos, paskutinė nakvynė Tbilisyje su pusryčiais.

Kelionės kaina asmeniui 2-čiame kambaryje: nuo 785 EUR

Priemoka už vienvietį kambarį nuo 190 EUR

Po pažintinio turo kelionę galima pratęsti poilsiui Batumio, Kobulečio, Urekio kurortuose (už papildomą mokestį).

Po pažintinio turo kelionę galima pratęsti poilsiu Batumio, Kobulečio, Urekio kurortuose 4 arba 7 naktims Jums bus pasiūlytas platus viešbučių, poilsio namų, pensionų spektras (nuo pigiausių iki labai prašmatnių), pasirūpinsime pervežimu į kurortą ir nuvežimu iš jo į oro uostą skrydžiui į Lietuvą.

Batumis - poilsiaujant Batumyje, būtina aplankyti delfinariumą, pakilti apžvalgos ratu. Iš Batumio organizuojamos ekskursijos po visą Adžariją, ypač verta apžiūrėti seniausią Sakartvele Gonio (Apsaros) tvirtovę 9 km į pietus nuo Batumio, netoli sienos su Turkija.

Kobuletis - vienas simpatiškiausių Sakartvelo kurortų ant Juodosios jūros kranto apie 20 km šiauriau Batumio. Kobuletis žymus savo 12 – kos kilometrų ilgio labai gražiu paplūdimiu su smulkiu smėliu. Palei jūrą yra daug pušimis apsodintų parkų - pavėsyje smagu pasislėpti nuo karščio.

Urekis - unikalus kurortas ant Juodosios jūros kranto, apie 48 km į šiaurę nuo Batumio, garsėjantis savo juodais magnetiniais smėlio paplūdimiais. Smėlis turi gydomųjų savybių, ypač tinkamas tiems, kas turi širdies ir kraujagyslių, nervų, sąnarių, kvėpavimo ir kaulų problemų. Todėl daug turistų renkasi šią vietą dėl gydomųjų paplūdimio smėlio savybių. Sveikiems žmonėms – tai unikali vieta pailsėti ramiame nedideliame kurorte, pasimaudyti, atsikvėpti po kalnų žygių.