Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei sutinkate, paspauskite mygtuką „Supratau“ arba naršykite toliau. Tuo atveju jei norėsite atšaukti savo duotą sutikimą, pakeiskite savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrinkite įrašytus slapukus. Plačiau »

Pietų Afrikos Respublika - Vaivorykštės keliu. Išskirtinis nuotykių turas. Bene išsamiausia pažintinė programa 17d.

  • Didelė GRŪDOS patirtis organizuojant keliones į Afriką nuo 2008 metų (Pietų Afrikos Respublika, Marokas, Kenija, Tanzanija, Uganda, Ruanda, Madagaskaras, Etiopija, Namibija, Botsvana, Zambija, Zimbabvė, Sudanas, Džibutis, Alžyras).
  • Bene išsamiausia pažintinė programa po Pietų Afrikos Respubliką (PAR). Dinamiškas, gyvas, kontrastingas ir daug kartų patikrintas kelionės maršrutas, suteikiantis visapusišką šalies pažinimą (gamta, istorija, kultūra, religija, politika). Jis sudarytas ir optimizuotas, įvertinus objektų pažintinį ir emocinį krūvį, atsižvelgus į keliautojų pageidavimus ir pastabas. Konsultacijos ir diskusijos dėl maršruto su geografu Rytu Šalna – visų GRŪDOS ekspedicinių kelionių po Afriką vadovu.
  • GRŪDOS ekspertų kruopščiai atrinktos lodžijos, svečių namai, viešbučiai, nakvynės nameliai, stacionariai įrengtos stovyklavietės išskirtinio grožio gamtinėje aplinkoje.
  • Patyrę, patikimi ir daugybę kartų patikrinti ilgamečiai GRŪDOS partneriai Afrikoje.
  • 2-3 kartų maitinimas. Dažniausiai grupei skanų maistą ruošia kartu vykstantis virėjas.
  • Padidinto pravažumo transporto priemonė (safari truck). Paslaugus, patyręs ir dėmesingas ekipažas.
  • Kvalifikuoti vietos gidai-vairuotojai.
  • Profesionalus kelionės vadovas iš Lietuvos.
  • Į kainą įskaičiuoti lankytini objektai, visų nacionalinių parkų mokesčiai.
  • Puikus kainos ir kokybės santykis.

 

 

Kelionės aukso fondas

  • Nepamirštami turistinio žygio potyriai – laukinių žvėrių „medžioklė“ fotoaparatais, vakarienė prie laužo, nakvynė stovyklavietėje.
  • Pilgrimsrestas – „aukso karštinės“ gimtinė, žalias muziejus po atviru dangumi.
  • Blaido upės kanjonas –  800 metrų aukščio smiltainio uolos, tarytum užuolaidos, besileidžiančios į sraunios gyslos vingį. Vienas iš nepajudinamų Afrikos stebuklų. Šalia jo dunkso į afrikietiškas trobeles panašios Rondavelių viršūnės. Netoli gamta įspaudusi nepaprastas fantazijas – Burko laimės ežerėlius: tai „prakiurę“ aukšti klifai, virtę raitytais šuliniais, kurių dugne nusėda aukso sąnašos.
  • Dievo langas – stataus skardžio pavidalo geografinė ir emocinė aukštuma. Nuo jos atsiveria svaiginamas horizontas, nužalsvintas kalnų viršūnių ir balsvinamas debesų arba dangstomas pilkšvo rūko.
  • Kriugerio nacionalinis parkas – tai tikroji savanos Afrika, laukinių gyvūnų viešpatija, kurioje pačius įvairiausius žinduolius ir sparnuočius „medžiosite“ filmavimo ir fotokameromis. Leisitės į jaudinantį safarį ir ieškosite „didžiojo penketo“, kuris bus Jūsų didysis kelionės trofėjus.
  • Esvatinio karalystė (Svazilendas) – nedidelė svazių valstybėlė, kuri pribloškia kukliam plotui neproporcingai dideliais kraštovaizdžio ir gamtos arealų skirtumais, kaip antai kalnai, kanjonai, juos keičiančios lygumos. Vienas žaliųjų Esvatinio pasididžiavimų, kuriuos aplankysite šios kelionės metu,  – Mlilvane laukinės gamtos draustinis.
  • Zulu etnografinis kaimas – tai vienos savičiausių ir ekspresyviausių Afrikos etninių grupių gyvenimo, šokių ir muzikos koncentratas. Susitikimas su „dangaus tauta“ bus vienas stipriausių kultūrinių išgyvenimų per visą Jūsų asmeninę kelionių istoriją.
  • Hluhluvės-Imfolozi gamtos parkas, įkurtas siekiant išsaugoti baltuosius raganosius nuo išnykimo, o dabar jų čia yra viena didžiausių populiacijų visame pasaulyje. Dar viena safario azarto erdvė.
  • Drakono kalnai (Drakensbergas) – aukščiausi Pietų Afrikos kalnai, užtikrinsiantys Jums drakoniškų įspūdžių (UNESCO paveldas). Čia apžiūrėsite ne tik pasakiškas viršūnes, bet ir tarp jų besislepiantį tūkstantametį bušmėnų palikimą – uolų piešinius, galinčius apie čiabuvių magiją papasakoti tikrai žymiai daugiau nei sausos enciklopedijos.
  • Laukinis Krantas – beveik nepaliestas rojus palei Indijos vandenyną. Per jį daugybė upių teka į plačiuosius vandenis. Įspūdingos žiotys ir smėlėti krantai, smaragdinės įlankos ir estuarijos, kurias nusagstę klifiniai dariniai, sukuria prašmatnius laukinius peizažus.
  • Ado dramblių nacionalinis parkas – milžiniška dramblių ir kitų pačių įvairiausių Afrikos žinduolių buveinė po atviru dangumi, kurioje stebėsite ir seksite jų kasdienybę iš visai arti.
  • Sodų kelias (Garden Route) – viena vaizdingiausių Indijos vandenyno pakrantės trasų visame pasaulyje. Ją UNESCO įtraukė į biosferos rezervatų tinklą. Į Jūsų maršrutą pateks ir Sodų keliui priklausantis Tsitsikamos nacionalinis parkas, kuriame virš neįtikėtinai stačių tarpeklių kabo inžinerijos šedevrai – milžiniški tiltai. Vien į juos pažvelgus, gali aptirpti kūnas, tačiau drąsiausieji turės galimybę vienu iš jų paėjėti.
  • Stelenbošas – senoji ir garsioji PAR vyndarystės sostinė, įsitaisiusi šiltų saulės spindulių lepinamuose slėniuose. Tai pati geriausia vieta leistis į ekskursiją po vyno ūkius ir mėgautis gardžiomis, edukacinėmis degustacijomis.
  • Keiptaunas – PAR sostinė, „miestas deimantas“, sudarytas iš urbanistinių ir gamtos peizažų atvirukų, kurio siluetai ir horizontai – tokie saviti ir įspūdingi, kad jį išskiria iš viso likusio pasaulio. Didysis Keiptauno simbolis, Pietų Afrikos ikona – plokščias ir ilgas Stalo kalnas, o bene smagiausias, kartu – vaizdingiausias, netikėtumas – pingvinai Boulderso paplūdimyje.
  • Taško kyšulys – pasaulio pakraščio smailė, ties kuria susilieja Indijos ir Atlanto vandenynai. Itin fotogeniškas uolų darinys, ant kurio krašto stovėsite ir Jūs.
  • Gerosios vilties kyšulys – viena piečiausių Afrikos žemyno vietų, kuri išskirtinė ne tik dėl savo koordinačių, bet ir dėl audringo, tiesiog kvapą gniaužiančio grožio. Čia apsilankę, Jūs, galima sakyti, jau būsite pažinę PAR sielą.

 

Keliautojo, geografo, leidėjo, visų ekspedicinių GRŪDOS kelionių po Afriką vadovo R. Šalnos straipsniai (spausti ant nuorodos ir ant nuotraukų):

 

 


 

Piečiausia Juodojo žemyno šalis – Pietų Afrikos Respublika (PAR) – turi visą puokštę ypatingo, jau iš tolo šviečiančio, ir pasislėpusio grožio. Todėl plika akimi pamatysite ir atvira širdimi pajausite dar daugiau nei įtraukėme į banguojančią kaip Veldo plokščiakalnis, gyvybingą kaip savana, gaivią ir orią kaip Indijos ir Atlanto vandenynų susitikimo vieta, ilgą ir judrią kaip Afrikos istorija kelionės programą. Ją nutvieskia sodri vaivorykštė: pažinsite „vaivorykštės tautos“ tapatybę, legendinę karingąją zulu gentį, žinoma, leisitės po stulbinamus peizažus, kurie pietų Afriką pagal geografines platumas, reljefą, gamtos turtus išsluoksniuoja tarytum daugiaspalvę švytinčią Žemės juostą.

Pilgrimsresto miestelyje pateksite prie „aukso karštinės“ ištakų. Ieškosite „didžiojo penketo“ ar savosios laukinės svajonės Kriugerio ir Ado dramblių nacionaliniuose parkuose bei Hluhluvės-Imfolozi gamtos parke. Akimirkai sustingsite nuo Blaido upės kanjono fantazijų. Seksite tūkstantamečių bušmėnų piešinių kontūrus aukščiausiuose regione Drakono kalnuose. Į didžiojo sprūdžio skardžius iš aukšto žvelgsite per Dievo langą. Keliausite vienomis įspūdingiausių visoje planetoje pakrančių trasų – Laukiniu krantu ir Sodų keliu. Jų permainingam žavesiui apsakyti vien žodžių negana, o vos pažvelgus į virš neįtikėtinai stačių skardžių kabančius tiltus, kūnas aptirpsta. Vaikščiosite Nobelio Taikos premijos laureato Nelsono Mandelos gimtąja žeme. Ramybe, žalsvos žemės ir smaragdinio vandens dermės romantika, šviežiomis jūros gėrybėmis mėgausitės jaukiame Indijos vandenyno miestelyje – Hermanuse. Vyno kultūrą pažinsite garsiajame Stelenboše. PAR sostinė Keiptaunas, kuris nepaprasta grožio įvairove išsiskiria iš viso likusio pasaulio miestų, bei jo apylinkės Jums išskleis dar smulkesnių gamtos ir urbanistinės estetikos klosčių, kur viršūnės ir skardžiai leidžiasi į auksinius paplūdimius, o juose būriuojasi pingvinai, kur prie daugiaaukščių modernių namų aukštumų šliejasi subtilus kolonijinių laikų palikimas, kur nykstančių ir retų augalų rūšių yra net daugiau nei tautų. Pabuvosite ir ant pasaulio smaigalio – kvapą gniaužiančio Taško kyšulio... Be to, per patį kelionės įkarštį nuo maršruto ašies laikinai išsuksite į paslaptingąją Esvatinio karalystę (Svazilendą) ir ten aplankysite įspūdingą Mlilvane laukinės gamtos draustinį. 

Galiausiai iš milžiniško pietinio planetos krašto galėsite parsivežti originalių suvenyrų, itin kokybiško, ekspertų rekomenduoto ir pačių degustuoto vyno. O pati vertingiausia šios kelionės lauktuvė – kone visas pasaulis. Juk keliautojams skirtas PAR šūkis „Pasaulis vienoje šalyje“ kartu su GRŪDA magiškai virsta realybe!

  • Kelionė treku (specialia safario mašina), mikroautobusu/autobusu.
  • 13 nakvynių lodžijose, stacionariose stovyklavietėse, svečių namuose, safario nameliuose, trobelėse arba kotedžuose.
  • 1 nakvynė stacionarioje stovyklavietėje / lodžijoje (patogumai skirti dviems kambariams).
  • Maitinimas pagal programą: 14 pusryčių, 11 pietų, 10 vakarienių.
  • Ekskursinė – pramoginė programa, bilietai į lankytinus objektus (pagal aprašą).
  • Visi nacionalinių parkų įėjimo mokesčiai.
  • Kvalifikuoto anglakalbio gido paslaugos turo metu.
  • Profesionalaus GRŪDOS kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos (vyksta susidarius ne mažiau 10-ties turistų grupei; susirinkus mažesnei grupei, kelionė vykdoma su anglakalbiu gidu).
  • Kelionės dokumentų sutvarkymas.
  • Tarptautinio skrydžio Vilnius – Europos miestas – Johanesburgas/Keiptaunas – Europos miestas – Vilnius bilietai nuo 800 EUR (kaina priklauso nuo aviakompanijos vykdomų akcijų, bilieto pirkimo dienos, sezoniškumo).
  • Konsulinis PAR dvikartinės vizos mokestis ir siuntimo greituoju paštu išlaidos (100 Eur/asm). SVARBU! Kiekvienas keliautojas, norintis gauti PAR vizą, privalo pristatyti LR pasą likus 6-7 savaitėms iki kelionės pradžios. Pasas siunčiamas į PAR ambasadą Stokholme, ir ambasadoje laikomas apie 15-18 darbo dienų.
  • Medicininių išlaidų draudimas užsienyje (privalomas), nelaimingų atsitikimų, bagažo ir neįvykusios kelionės draudimas (pagal pageidavimą).
  • Papildomos pramogos ir ekskursijos.
  • Asmeninės išlaidos, arbatpinigiai vietiniams gidams 3-5 USD asm. (dienai) ir vairuotojams 2-3 USD asm. (dienai), gėrimai, kitos nepaminėtos išlaidos.
  • P.S. už leidimą fotografuoti ir filmuoti tam tikruose objektuose mokama papildomai.

diena. Vilnius – Johanesburgas.

Skrydis iš Vilniaus į Johanesburgą su persėdimu per vieną iš Europos miestų.

diena. Johanesburgas – Mpumalanga – Graskopas (400 km).

Atskridę į vieną didžiausių Pietų Afrikos Respublikos (PAR) miestų – Johanesburgą –  ir oro uoste sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, maždaug keturias penkias valandas (priklausomai nuo kalnuoto kelio sąlygų) apie 400 kilometrų važiuosite rytų link, į Mpumalangą – vietą, „kur pateka saulė“. Būtent tai zulu ir kai kuriomis kitomis Afrikos kalbomis reiškia šios ypač dailios aukštumingos PAR provincijos pavadinimas. Jums prireiks šiek tiek laiko, kol atsigausite po ilgo skrydžio ir prisitaikysite prie aukštikalnių klimato, bet Jus iškart apkabins subtropinė šiluma ir mielai įsileis didingi peizažai, kurių žydrą dangų remiančiam grožiui retas pasaulio regionas gali prilygti. Dėl jų Juoduoju žemynu Afriką vadinti lyg ir netikslu, greičiau jau tai – žaliasis ar margasis žemynas...

Važiuojant garsiuoju panoraminiu Mpumalangos keliu, Jūsų dėmesį nevalingai trauks kalnų bangos ir miškai, svajingi slėniai, juos skrodžiančios upės. Vakare pasieksite nakvynės vietą. Tačiau ir ten Jūsų dėmesys neskubės snausti. Apsistosite afrikietiško stiliaus svečių namuose – lodžijoje, kur pajusite tiesioginį ryšį su Afrikos gamta. Nakvynė lodžijoje.

Maitinimas: pietūs, vakarienė.

diena. Graskopas – Blaido kanjonas – Trys Rondavelės – Burko laimės duburiai – Dievo langas – Pilgrimsrestas – Mak Mak kriokliai – Graskopo tarpeklio liftas – Kriugerio nacionalinis parkas (220 km).

Pusryčiai. Kelionę tęsite link fantastiško Blaido upės kanjono. Sustosite Trijų Rondavelių apžvalgos aikštelėje, iš kurios Jums priešais akis visa savo didybe atsivers vienas iš nepajudinamų Afrikos stebuklų – 800 metrų aukščio smiltainio uolos, tarytum užuolaidos besileidžiančios į sraunios gyslos vingį. Šalia įspūdingo kanjono dunkso trys apvalainos viršūnės, panašios į tipiškas afrikietiškas trobeles. Išvysite ir Burko laimės duburius, kuriuose gamta įspaudė savo nepaprastas fantazijas. Tai vaizdingas geologinis fenomenas – per ilgą laiką Blaido ir Treuro upių santakoje dėl staigaus stiprios srovės posūkio tarp aukštų rausvų ir balsvų klifų vanduo išgraužė cilindrines ertmes. Vaizdas – aukso vertės! Juolab kad iš tikro šių raitytų „šulinių“ dugne nusėda aukso sąnašos...

Esant palankiam orui, pabuvosite ypatingoje geografinėje ir emocinėje aukštumoje. Net jei nesate tikintys, gali aplankyti dieviškas jausmas. Juk svaiginamu horizontu, kuriame žalios kalnų viršūnės persikloja su baltais debesimis arba slepiasi pilkšvame rūke, grožėsitės nuo stataus 900 metrų aukščio skardžio, vadinamo Dievo langu. Viešėsite istoriniame Pilgrimsresto miestelyje. Jo skambus pavadinimas anglų kalba reiškia „piligrimo poilsį“. Ramiose gatvėse, už kurių plyti plačios žalumos, gido pasakojimų pagalba pasijausite nusikėlę į XIX amžiaus „aukso karštinės“ laikus ir pirmųjų aukso ieškotojų nuotykius. Sustosite prie dvynių krioklių Mak Mak, virstančių iš 70 metrų aukščio ir aplinką apdovanojančių malonia gaiva bei nuostabiais reginiais. Kadaise tai buvo viena galinga srovė, bet ją į dvi išskyrė aukso ieškotojai...

Šiandien jau į pasaulį žvelgėte per Dievo langą. Šios kelionės posakis galėtų būti toks: jei Dievas atidaro langą, atidaro ir duris! Jūsų lauks kvapą gniaužianti atrakcija, atsivėrusi dar visai neseniai, 2017 metais: atvažiuosite prie stiklinio Graskopo tarpeklio lifto, kurio terasa įrengta 50 metrų aukštyje stačiai virš Afromontanės miškų ir beveik lygiagreti netoli šviečiančiai įspūdingo krioklio vertikalei. Tuomet leisitės liftu žemyn. Galėsite sau įžnybti ir patikrinti, ar nesapnuojate. Perspėjame, kad gali užvaldyti į jokius žodžius netelpantis jaudulys ir maugliškas smalsumas, kuris nepaleis ir vėl atsidūrus ant žemės. Čia pažintiniais takais pasivaikščiosite tarp sultingos žalumos tankmės ir arčiau krioklio, kurio stichiją jau stebėjote iš viršaus.Iš Graskopo apylinkių važiuosite apie 100 kilometrų.

Po maždaug pusantros ar dviejų valandų pasieksite savo didžiojo afrikietiško nuotykio savaną – Kriugerio nacionalinį parką. Čia palei dešinįjį Limpopo upės krantą knibžda, kruta, veisiasi, slepiasi, už būvį kovoja šimtai žinduolių ir paukščių rūšių. Beveik 350 kilometrų ilgio ir maždaug 60 kilometrų ploto parko teritorijoje, kurią PAR dalijasi su Mozambiku, gyvena per 25 000 pačių įvairiausių gyvų būtybių! Apsigyvensite arba lodžijoje stacionariose palapinėse su visais patogumais, arba nedideliuose nameliuose. Savanos knibždėlynas Jums bus lyg ant delno. Net ir būdami nakvynės vietoje Afrikos svečiai jaučia savanos šeimininkų alsavimą kone į nugarą. Būna, kad iš miego pažadina tolumoje girdimas plėšrūno riaumojimas, o gal skardūs paukščių „ginčai“, ar prabudus už lango plieskiančią saulę užstoja čia pat besisukinėjanti antilopė. Juk Kriugerio nacionaliniame parke nėra stambiagabaričių viešbučių, kurie Jus atskirtų nuo likusio pasaulio.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

diena. Kriugerio nacionalinis parkas.

Pusryčiai. Šiandien užsiimsite turininga ir gamtai nė kiek nekenksminga – fotoaparatais ir filmavimo kameromis – medžiokle – erdvioje stambių, smulkių, plėšrių, retų, nykstančių Afrikos gyvūnų buveinėje po atviru dangumi – Kriugerio nacionaliniame parke.

Pavadintas jis buvusio PAR prezidento Paulo Krugerio garbei. Safaris Kriugerio gyvūnų viešpatijoje – tai jaudinančios žvalgytuvės, kai gali būti tikras, kad koks nors gyvūnas išnirs prieš pat akis, prie lėtai ir atsargiai judančios mašinos ratų, o gal kiek tolėliau – akių dar aprėpiamame horizonte. Tiesa, tik niekada negali tiksliai žinoti, koks gražuolis tą dieną pastos kelią, snaus pievoje ar tykos grobio po medžiu. Nusiteikite, kad atsidursite gyvojoje dokumentikoje be pagražinimų, kur būties ir hierarchijos taisykles be žmonių įsikišimo diktuoja vien laukinė gamta, kur popietės idilę gali staiga nutraukti kraujas, kur žvėrys kruvinų išlikimo scenų ir puotos su daug žalios mėsos necenzūruoja...

Gali būti, kad nenuspėjamas, klastingai spalvingas, tikras nuo pat pradžių iki galo Afrikos gyvūnų pasaulis Jus taip įtrauks, jog užsibrėšite tikslą būtinai „sumedžioti“ vadinamąjį didįjį penketą. Tai – dramblys, liūtas, raganosis, buivolas ir leopardas. Tačiau ir be penketuko netrūks personažų, kurie Jus lydėjo nuo vaikystės gražiausių pasakų puslapiuose, animaciniuose filmukuose ir galiausiai – „National Geography“ reportažuose: tai zebrai, žirafos, krokodilai, impalos, hienos, juodosios mambos, ausuotieji grifai, afrikiniai balnasnapiai, patarškos...

Tie, kam didingo, bet pavojingo ir subtilaus bei ypač trapaus Afrikos faunos gyvenimo neužteks dienos šviesoje, jį, esant galimybei, turės progą sekti ir nakties prieblandoje. Jei ne iš karto, tai išvažiavę į safario trasą, būtinai sutiksite kokį nors lig tol dar taip arti neregėtą keturkojį gražuolį, šiurpinantį roplį ar grakštų sparnuotį.

Jūs suprantate, kad pateksite į laukinę gamtą be sienų ir užtvarų, todėl turėsite būdrauti ir klausyti Jus lydėsiančio gido ar reindžerio. Tokiu atveju safaris bus saugus ir visam gyvenimui paliks su niekuo nepalyginamų emocijų ir vaizdų. Nakvynė lodžijoje stacionariose palapinėse su visais patogumais, arba nedideliuose nameliuose.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

diena. Kriugerio nacionalinis parkas – Esvatinio karalystė (Svazilendas) – Mlilvane laukinės gamtos draustinis (300 km).

Zvazilando karalystė

Pusryčiai. Patrauksite į rytų pusę. Jūsų pasiutėliškai gyvą pažintį su PAR šiandien trumpam pertrauks išvyka į mažytę Esvatinio karalystę, anksčiau vadintą Svazilendu. Tik 200 kilometrų ilgio ir 130 kilometrų pločio valstybėlė, kurioje daugiausia gyvena svaziai, pribloškia kukliam plotui neproporcingai dideliais kraštovaizdžio ir gamtos arealų skirtumais, kaip antai kalnai, kanjonai, juos keičiančios savanos lygumos.

Pagrindinis šios dienos tikslas – Mlilvane, „Mažosios ugnies“, laukinės gamtos draustinis. Šį gyvąjį Afrikos gamtos turtą pasiekti užtruks gerą pusdienį. Puspenkto tūkstančio hektarų ploto Dangaus slėnį, kuriame dar 1961 metais buvo įkurtas Mlilvane rezervatas, dengia žalias kalnų aksomas, savanos pievų auksas, upių mėlis, uolų kūno rusvis, o iš debesų leidžiasi melsvas šilkas...

Platūs žali ar gelsvi žemės plotai mainosi su akmenų laukais, tiršti krūmynai – su sultingais miškais, o juos iš aukštai stebi Nionianės kalnas, kurio fone knibžda pačios įvairiausios gyvybės formos: zebrai, didieji kudu, impalos, antilopės, net trijų rūšių mangustos, cibetai.  Visų čia aptinkamų gyvūnų Jums nė neišvardysime. Jų paieška – tai loterija, kurioje pralaimėjusiųjų nėra, o tik daugybė staigmenų: gali būti, kad vietoj trokštamo pamatyti gyvūno išvysite tokį, kurio pavadinimo anksčiau net negirdėjote, arba jei vieni Mlilvanės gyventojai slėpsis nuo Jūsų, kiti išeis pasirodyti tiesiai prieš pat akis.

Net ir poilsio metu relaksuojančio žalio ir laukinio peizažo nepaliksite – įsikursite lodžijoje, kalnų nameliuose. Už lango – tyros Afrikos viršūnės ir natūralios melodijos, kurios vakare Jus migdys, o ryte žadins.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

diena. Mlilvane laukinės gamtos draustinis – PAR – Kvazulu – Natal regionas – Zulu kraštas (300 km).

Po pusryčių pajudėsite atgal į PAR. Pakeliui sustosite apsipirkti margaspalviame turguje – tai Afrika be apgaulingo grimo, tokia, kokia yra su visomis savo mažomis, bet ryškiomis smulkmenomis. Atkreipsite dėmesį, kad nemažai čiabuvių dėvi tradicinius drabužius ir gyvena pagal senąsias protėvių tradicijas, tarytum į šiuolaikinį pasaulį būtų įmesti iš kitų laiko plotmių. Čia ant lentynų įsitaisę ekspresyviausi sumažinti Afrikos pavidalai: papuošalai, rankinės, paveikslėliai, indai, drožiniai... Jūsų žvilgsnis ir rankos gali užkliūti ir už šamano prekystalio! Galbūt susigundysite kažką nusipirkti, o gal tiesiog leisite akims puotauti. Darbo bus ir fotokamerai, gaudant prekeivių šypsenas.

Iki sienos vyksite šiaurės kryptimi, apie 300 kilometrų, maždaug 5 valandas. Įvažiavę į PAR, toliau keliausite į Kvazulu-Natal regioną šalies pietryčiuose. Pro langą slinks išraiškinga žaluma. Šis kraštas užauginęs ne tik įspūdingų, nevalingai aikčioti skatinančių kalnų ir floros. Jame gimė daugybė įžymybių, galingai keitusių Afrikos istoriją bei politiką: karingasis Zulu karalystės valdovas Šaka Zulu, pirmasis nebaltaodis Nobelio premijos laureatas Albertas Luthulis, buvęs PAR prezidentas Jacobas Zuma, daug kitų visame pasaulyje žinomų asmenybių.

Popiet pasieksite Bantu etninės grupės, didžiausios visoje PAR, zulu (amazulu) etnografinį kaimą. Per safarį Kriugerio nacionaliniame parke ir žygius Mlilvanėje patirtus laukinius įspūdžius laikinai nustelbs nekasdienės estetinės ir antropologinės patirtys. Čia, Zulu žemėje, viskas yra kitaip nei pas mus: čiulbėjimą primenanti „paukščių kalba“, kovinga, nelygi, pilna iššūkių šių Afrikos gyventojų istorija, gluminantys papročiai, buitis, apdarai...

Taip, kaip akys raibsta nuo Afrikos gamtos, taip čia siela raibsta nuo zulu žmonių atvirumo, temperamento, ritmų. Susitikimas su „dangaus tauta“ bus vienas stipriausių kultūrinių išgyvenimų per visą Jūsų asmeninę kelionių istoriją! Nakvynė lodžijoje, stacionariose palapinėse arba nameliuose.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

dienos. Zulu kraštas – Hluhluvės-Imfolozi gamtos parkas – Drakono kalnai (Drakensbergas) (540 km).

Labai anksti ryte pajudėsite šiaurės vakarų kryptimi, kad pasiektumėte vieną seniausių, dar 1895 metais įkurtą, PAR gamtos draustinių – Hluhluvę, dabar Hluhluvės-Imfolozi gamtos parką. Pateksite į 960 kvadratinių kilometrų ploto laukinių gyvūnų namus. Saugoma teritorija jie virto siekiant išlaikyti baltųjų raganosių rūšį, kuriai tuo metu grėsė išnykimas. Dabar čia yra viena didžiausių jų populiacijų visame pasaulyje.

Važiuojamąją dalį užbarikadavusi dramblių šeimyna ar vietoj kelio ženklo stovintis buivolas, žirafų susirinkimas prie vandens, taką kertantys zebrai, pietų išėjęs krokodilas... Jau Kriugerio nacionaliniame parke stebėdami vietinę fauną, priėmėte safario taisykles ir įpratote būdrauti, būti kantrūs, pasiruošę staigmenoms ir susitaikėte, kad padėties šeimininkai – ne Jūs. Taigi, Hluhluvėje-Imfolozi tęsite „didžiojo penketo“ paieškas, tačiau jos gali tapti visiškai neplanuotais ir nė nesvajotais atradimais. Švelnios savanos žemės žalią, vietomis – gelsvą, paklodę it skėčiai nusagstę plačiakepuriai akacijų medžiai, horizonte plyti minkštos kalvų linijos, virš kurių kaip aureolė balsvuoja debesys, o vakarais ši viršutinė Afrikos dalis prisirpsta iki purpurinės ar ryškiai auksinės spalvos.

Ištyrinėję Hluhluvės-Imfolozi gamtos parką, leisitės į pietus, kol atsidursite reto grožio Drakono (Drakeno) kalnų glėbyje – Drakensberge. Pasak legendos, jų urvuose kadaise gyveno drakonai. Galite tuo tikėti, galite netikėti, tačiau reljefas, kaip diagrama pavojingais šlaitais kylantis į nevienodą aukštį nuo 2000 iki 3800 metrų, Jums dovanos iš tikro drakoniškų įspūdžių. Ne veltui šis nelygus Žemės plotas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir pavadintas Ukhahlamba – „Iečių užtvara“.  200 kilometrų ilgio ruožą padengę aukščiausi PAR kalnai skiria Atlanto ir Indijos vandenynų baseinus, o jungia žemę ir dangų. Šios jungtys – masyvios, be galo skirtingos ir formomis, ir tekstūra: aštriabriaunius trikampius keičia aptakios linijos arba plokšti klifiniai „stogai“, šie pereina į tvirtoves, pastarąsias pratęsia ilčių eilės.

„Kapotas“ ir „pjaustytas“ peizažas, kurį dar labiau užaštrina tarpekliai, provokuoja pamatyti ne tik viršūnes, bet ir kažką tokio, kas likę už jų. Pažadinta vaizduotė iš kalnų ir jų fragmentų sudeda drakonų nugaras, pakaušius, pravertus nasrus. Tarp jų iš svaiginančio aukščio gargaliuoja kriokliai, slėnius melsvina upių vingiai.

Tyrinėdami artimas ir tolimas Drakensbergo parko panoramas, pasigrožėsite ir pačiomis įdomiausiomis vertikalėmis, vien kurių pavadinimai išduoda pasakiškus pavidalus, pavyzdžiui, Milžino pilis, Šampano pilis, Katedros viršukalnė...

Stambios Drakono kalnų uolų sienos saugo ir didžiausią PAR kultūrinį palikimą iš tolimos praeities – dešimtimis tūkstančiais skaičiuojamus pietų Afrikos klajoklių – bušmėnų (sanų) piešinius. Jų sankaupa Drakesnberge – pati didžiausia Užsacharės Afrikoje. Išlikę ganėtinai ryškūs vaizdiniai pasakojimai – medžioklės scenos ir maginiai ritualai -  sufleruoja ir įvairias šamanistinės senųjų Juodojo žemyno gyventojų pasaulėžiūros detales. Pasirūpinome, kad šios kelionės metu būtinai aplankytumėte tas uolas, kuriose užsilikę amžius atlaikę bušmėnų piešiniai. Nakvynė kotedžuose arba trobelėse prie Drakono kalnų.

Maitinimas: 2 pusryčiai, 2 pietūs, 2 vakarienės.

dienos. Drakono kalnai – Nelsono Mandelos muziejus – Laukinis Krantas (830 km).

Pusryčiai. Nuo Drakensbergo nacionalinio parko leisitės į pietryčius. Ši diena bus skirta geriau pažinti N. Mandelą – didį kovotoją su žiauriu anglosaksų apartheido režimu, trukusiu pusšimtį metų iki pat 1990-ųjų, Nobelio taikos premijos laureatą, pirmą demokratiškai išrinktą PAR prezidentą.

Lankysite N. Mandelos suėmimą labai simboliškai menančią vietą (3 kilometrai nuo Hoviko miestelio), kurios pagrindinis akcentas – labai įdomi, moderni, dviejų menininkų – Marco Cianfanelli ir Jeremy Rose – kurta jo galvos skulptūra. Ji sudaryta iš 50 plieno stulpų, kurių aukštis – nuo 6,5 iki 9,5 metrų, o bendras jų plotis – apie 30 metrų. Vaikštinėdami greta, pastebėsite, kaip atsiskleidžia arba, atvirkščiai, išnyksta garsiojo PAR prezidento veido kontūrai, priklausomai nuo to, iš kurio kampo ar iš kokios perspektyvos į juodas kolonas žiūrėsite.

Paskui viešėsite ir 2000 metais atidarytame N. Mandelos atminimo Mtathos muziejuje, kuris įkurtas visai netoli šios legendinės asmenybės gimtojo Kunu miestelio. Būsimasis „Vaivorykštės tautos“ tėvas, bene didžiausia Afrikos įžymybė, gimė skurdžiame Transkėjos regione, Mvezo kaime netoli Kunu. Jo tolimesnis gyvenimas, kurio dalį teko praleisti kalėjimuose dėl kovos už juodaodžių teises, užgožė ir kitų svarbių, įdomių biografijos detalių, pavyzdžiui, kad garsusis PAR lyderis, kurio originalus pilnas vardas – Rolihlahla Dalibhunga Mandela, buvo Tembu karaliaus proanūkis. Anglišką Nelsono vardą Mandelai suteikė jo mokyklos mokytoja. Dar būdamas vaikas, jis su šeima persikraustė į Kunu. Biografinėje knygoje „Kelias į laisvę“ rašoma, jog ten praleidęs „laimingiausias vaikystės akimirkas“. Šiame miestelyje N. Mandela ir palaidotas. Muziejuje apie šią neeilinę istorinę asmenybę sužinosite dar daugiau nei esate girdėtę ar skaitę.

Toliau Jūsų kelionė tęsis palei Laukinį Krantą Rytų Kapo provincijoje. Ši maždaug 200 kilometrų juosta prie Indijos vandenyno tarp Mtamvunos ir Didžiosios Kei upių – tai beveik nepaliestas pietų Afrikos rojus. Jis niekada nebuvo urbanizuotas, jame nesikūrė uostai. Kelias driekiasi toliau nuo vandens. Viena priežasčių, kodėl šis platus ruožas palei vandenyną nepasidavė civilizacijai, ta, kad ten dažnai dūždavo laivai, bangos žmonėms ir jų veiklai nebuvo labai svetingos – taip gamta apsisaugojo ir išlaikė didingą natūralumą. Nesivarginkite apie jį ieškoti informacijos lietuvių kalba – kelionių mylėtojams iš Lietuvos tai dar mažai žinomas ir dar mažiau – pažįstamas kraštas. Per Laukinį Krantą daugybė upių teka į plačiuosius vandenis. Jų įspūdingos žiotys ir smėlėti krantai, smaragdinės įlankos ir estuarijos, kurias nusagstę klifiniai dariniai, sukuria prašmatnius laukinius peizažus, palei kurių ribas ir važiuosite.

Jūsų nakvynės vietos Laukiniame Krante bus ypatingos. Nakvosite lodžijose Šv. Jono (St. Johns) miestelyje ar greta jo, prie Umzimvubu upės žiočių ir Kei Maut (Kei Mouth) miestelyje ar jo apylinkėse vakariniame Didžiosios Kei upės krante prie Indijos vandenyno.

Maitinimas: 2 pusryčiai, 2 pietūs, 2 vakarienės.

diena. Laukinis Krantas – Ado dramblių nacionalinis parkas (500 km).

Pusryčiai. Šiandien važiuosite dar gilyn į pietus, į Ado dramblių nacionalinį parką – vieną didžiausių parkų visoje PAR. Ši laukinių gyvūnų buveinė Rytų Kapo provincijoje išsiplėtusi iki Indijos vandenyno pakrantės. Ir vėl pateksite į pasaulį, kuriame galėsite pajusti gyvybės grožį ir trapumą tiesiogiai ir iš visai arti. 1931 metais šis parkas buvo įkurtas tam, kad būtų išsaugoti paskutiniai 11 teritorijoje likusių dramblių. Dabar gigantiškų gražuolių čia gyvena per 600.

Galbūt jau visai neseniai patyrėte, jog ypač jaudinamai ir įspūdingai atrodo dramblių kaimenės, kai pievomis jie slenka po kelis arba kai visas būrys maudosi. Jei šias akimirkas praleidote, šiandien tikrai bus galimybių jų prisigaudyti. Prieš pat Jūsų akis – tikra dramblių šeimų kasdienybė! Ado dramblių nacionaliniame parke įsikūrę ir šimtai kitų rūšių stambių ir smulkių žinduolių. Už tankių visžalių krūmų slepiasi, po tyrus vaikštinėja juodieji raganosiai, kuprotieji buivolai, liūtai, leopardai, hipopotamai. Viena iš mažųjų parko įžymybių – mėšlavabaliai! Jau ir įpratote, kad Afrikoje nėra ryškios ir neperžengiamos atskirties tarp gyvūnų ir žmonių teritorijos – paprastai nakvojate visai netoli vietinės faunos namų, guolių ir medžioklės vietų.

Įsikūrę lodžijoje stacionariose palapinėse arba nameliuose, vietoj lopšinės galėsite migdytis nuo šnaresio, čirpimo ar ūksmų. O galbūt už bet kokius natūralius gamtos garsus bus dar stipresnė tyla. Mėgaukitės ja, kol esate toli nuo miesto triukšmo. Nakvynė lodžijoje stacionariose palapinėse arba nameliuose.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

diena. Sodų kelias – Tsitsikamos nacionalinis parkas (300 km).

Po pusryčių vyksite link Tsitsikamos nacionalinio parko, įsikūrusio pačiuose šalies pietuose. Šiandien Jūsų pažinimo kelias ištįs iki dar kelių šimtų be galo vaizdingų kilometrų. Per juos driekiasi viena nuostabiausių pakrančių trasų visoje planetoje – vadinamasis Sodų kelias (Garden Route), kuris jungia Vakarų Kapo ir Rytų Kapo provincijas, o baigiasi ties Stormso upe. Jūrinio klimato masažuojamą Indijos vandenyno krantą puošia putojančios lagūnos, sutvirtina uolos, vietomis įrėmina didingi skardžiai, į žemę leidžiasi galingi tarpekliai, dangop žiūri Outenikvos ir Tsitsikamos kalnai.

Sodriai žali upių slėniai pereina į miškų tankmę, kurios gyvastį palaiko didelė drėgmė. Beje, Sodų kelio oras siekia drėgmės rekordus, drėgniau tik Havajuose. 2017 metais šią pasakišką PAR pakrantės juostą UNESCO įtraukė į biosferos rezervatų tinklą. Ypač vertinga Sodų kelio dalis – Tsitsikamos nacionalinis parkas, skalaujamas Indijos vandenyno bangų ir įrėmintas kalnų. Pats pavadinimas Tsitsikamma, kurį gavusi pagrindinė regiono upė, kilęs iš koikojų kalbos, reiškia „tyrus vandenis“ arba „vandenų pradžią“.

Sustosite prie garsiojo Paulo Sauerio arkinio tilto virš Stormso upės. Tai vienas aukščiausių Afrikos tiltų, kurį suprojektavo architektas italas Riccardo Morandi, o pastatė PAR kompanija “Concor”. Turėsite galimybę pereiti tiltu ir iš 120 m aukščio pasižvalgyti į tarpeklyje vinguriuojančią Stormso upę. Tuomet vyksite prie vandenyno, kur pakrantėje išeisite ilgesniam pasivaikščiojimui. Tai nepaprasto grožio kelias vandenyno pakrante,  atvesiantis prie dar vieno tilto per tą pačią Stormso upę, bet ir vaizdai, ir tiltas jau visai kitokie. Tai kabantis 77 m ilgio tiltas virš estuarijos – vietos, kur  gėli upės vandenys įsilieja į vandenyną.

Vakare pasieksite nakvynės vietą netoli Peletenbergo įlankos ir Knysnos miestelio Vakarų Kapo provincijoje. Jo išskirtinai jaukią atmosferą galėsite pajusti jau rytoj. Nakvynė lodžijoje, nameliuose.

Maitinimas: pusryčiai, pietūs.

diena. Sodų kelias – Knysna – Hermanusas (500 km).

Pusryčiai. Tęsite įspūdingą pojūčių ir reginių vojažą Sodų keliu. Atvyksite į žavingą Knysnos (koisanų kalba –  „medžio vieta“) kurortą, įsikūrusį prie giliai į sausumą įsiterpusios lagūnos, kurią nuo Indijos vandenyno skiria siauras, stačių klifų ramstomas sąsiauris. Miestelio širdis – mėlyni vandenys, juos kaip žiedai dabina valtys ir laivai, kviečiantys ramiems turams ir pramogoms ant bangų. Netolimame horizonte – Outenikvos kalnai ir 21 kvadratinio kilometro plotą apimantis jūrinis rezervatas – estuarija, maitinama Knysnos upės. Vietiniai užsiima austrių gavyba, čia pat šviežias jūros gėrybes ir patiekia. Didžiausias metų įvykis – Austrių festivalis, nuo 1983-iųjų rengiamas kiekvieną vasarą, birželio gale – liepos pradžioje. Sporto mėgėjai iš pirmo žvilgsnio pietietiškai lėtą ir svajingą Knysną išjudina į bėgimo maratonus, renkasi į golfo laukus, žaidžia skvošą, mina dviračius. Po Knysnos saule laikas prašosi sustoti, o vieta Afrikos žemynu neapsiriboja – tai jaukiausia nedidelių pasaulio uostų versija, kurioje galima rasti ir Europos. Lankysitės krantinėje, nuo kurios atsiveria puikus vaizdas į Knysnos įlanką, gausu turistams skirtų, Afrikos kultūrą pristatančių, miniatiūrinių parduotuvėlių.

Nuo Knysnos važiuosite dar labiau į vakarus, ir po gerų 5 valandų, t. y. įveikę apie 400 kilometrų, pasieksite Hermanusą. Tai dar vienas pakrantės miestelis, kuris šildys Jūsų sielą. Jame gausu jūros gėrybių restoranų, vyno krautuvių, meno galerijų ir patrauklių butikų. Tačiau Hermanusas dosnus ne tik tokiais įprastais egzotiniais malonumais. Tai  viena geriausių vietų išvysti nuo Antarktidos krantų atplaukusius banginius. Pusę metų, tarp birželio ir lapkričio, Hermanuso vandenys banginiams tampa prieglobsčiu, kur jie maitinasi ir poruojasi. Miestelis taip palankiai išsidėstęs, kad šiuos vandens žinduolius galima stebėti iš aukštai pasilypėjus ant stačių uolų. Jei Jūsų kelionė su banginių sezonu nesutaps arba tam pritrūks laiko, pažadame, kad bet kokiu atveju pakylėjančios nuotaikos tikrai pakaks. Vien koks romantiškas pasivaikščiojimas nusimato dailia Hermanuso krantine. Poilsiui apsistosite irgi prie vietos dvasios derančiame nedideliame viešbutyje arba svečių namuose.

Maitinimas: pusryčiai.

dienos. Hermanusas – Stelenbošas – Keiptaunas (300 km).

Pusryčiai. Jūs – pakeliui į vieną gražiausių ir fotogeniškiausių pasaulio miestų Keiptauną. Iki jo dar bus staigmenų, Jums praplėsiančių daugialypį turtingos gamta bei istoriniu palikimu didžiulės Afrikos šalies vaizdą ir jausmą. Laikinai nutolsite nuo pakrantės, bet ir toliau laikysitės vakarų krypties.

Už maždaug 100 kilometrų nuo Hermanuso pateksite į tikrą vyno kelią. Išdidžiomis Stelenbošo kalnų ir uolų kupromis bei sultingais vynuogynų slėniais, lepinamais motiniškų saulės spindulių, Jus pasitiks Afrikos vyndarių sostinės apylinkės. Stelenbošas neskuba su laiku – tai ir yra jo žavesys ir stiprybė. Išlaikęs „senojo pasaulio“ aureolę regionas gyvena vynuogių derliaus ritmu. Vyndarystės tradicijas čia europiečiai pradėjo puoselėti dar XVII amžiaus gale. Tai buvo antra po Keiptauno kolonistų apgyvendinta vieta PAR. Kai viešėsite Stelenboše, jo praeitį Jums išduos išlikę kolonijinius laikus menantys namai, sodai, olandų architektūros stilius. Pajusite, ir kodėl Stelenbošas vadinamas universitetų, net – ąžuolų miestu. Į vyno gamybos ūkius važiuosite lygumomis, nuklotomis sodrios vynuogynų ir ūksmingų giraičių žalumos. Leisitės į edukacinę ekskursiją po vynines ir degustuosite visame pasaulyje dėl aukštos kokybės vertinamus vynus (už papildomą mokestį). Ar gali būti dar tinkamesnė aplinka pažinti vietinę vyno kultūrą ir pasirūpinti solidžiomis gurmaniškomis lauktuvėmis?

Iki Keiptauno, seniausio ir vienareikšmiškai žaviausio Pietų Afrikos miesto, bus likę tik apie 50 kilometrų. Nuo jo prasidėjo „baltosios“ PAR istorija, kai XVII amžiaus vidury netoli Indijos ir Atlanto vandenynų sankirtos gyvenvietę įkūrė europiečiai, nors pakrantėse atvykėliai iš tolimųjų kraštų prisišvartuodavo jau XV-XVI amžiais. Į neišsemiamo grožio „miestą deimantą“ per kelis šimtmečius išaugusį Keiptauną tyrinėsite kaip visai Juodojo žemyno bei europiečių ir afrikiečių netolygių, komplikuotų santykių raidai reikšmingus „vartus į Afriką“. Kad ir kur pasisuksite ar nukreipsite žingeidų žvilgsnį, gausite įspūdingą istorijos dėlionę ir ilgaamžių gamtos efektų, kurie leis Jums pasijusti tarytum gyvuose atvirukuose. Kapo plokštumos priemiesčiai, iš tikro dunksintys ant buvusio smėlėto jūros dugno... Balsvi grakštūs daugiaaukščiai, žvelgiantys į vandenų žydrynę. Greta didelių, modernių namų besiglaudžiančios Viktorijos epochos vilos. Visiškai skirtingų charakterių rajonai ir jų aureolę kuriantys skirtingos kilmės žmonės – čionykščiai juodaodžiai, afrikanai, daugiausia – nyderlandų šaknų, žydai, kurių didžioji dauguma – litvakai, taip pat naujieji migrantai iš Azijos... Žemiškąją ribą paišo auksiniai paplūdimiai.

Miesto horizontą iš viso likusio pasaulio išskiria plokščio paviršiaus, net 3 kilometrų ilgio Stalo kalnas, kartais jį aptraukia nepaprastas debesų ruožas – „kalno drabužis“. Miesto priekalnes puošia nykstančių ir retų augalų žiedai, kurių gausa – tokia didelė, kad Kapo floristinio regiono bioįvairovė – viena didžiausių visoje Žemėje. Stalo kalno vaizdus galėsite „gerti“ iš uosto dalies, vadinamos Waterfront: prie vandenų siūbuoja prišvartuotos jachtos ir laivai, o arčiau kranto įsikūrę restoranai ir kavinės, kur prisėdus, galima dar sykį padėkoti sau ar likimui, o gal – aukštesnėms jėgoms, kad turite dovaną švęsti gyvenimą.

Vyksite į vieną įdomiausių, galime drąsiai teigti, visos planetos pakrančių – Boulderso (Riedulių) paplūdimį. Tuo, ką išvysite, Jūs patikėsite tik dėl to, kad jau būsite perskaitę mūsų kelionės programos informaciją. Tačiau jei patektumėte čia užrištomis akimis, tikrai suglumtumėte! Vandens mėlis, riedulių ir nedidelių gūbrių nusagstyta balto smėlio juosta, o ant jos, visai prie pat jūsų, stovi išsirikiavę arba sau lyg niekur nieko vaikštinėja pingvinai! Jūs – stebuklų lauke, bet ne Antarktidoje. PAR – vienas iš nedaugelio Pietų pusrutulio pakraščių, kur gyvena šie simpatiški, vaikystės animacinius filmukus ir kino komedijas primenantys paukščiai. Afrikos krantuose knibžda akiniuotieji pingvinai (Spheniscus demersus). Jei tų mielų, nedidelių sutvėrimų pavadinimą verstume tiesiogiai iš anglų kalbos, juos vadintume afrikiniais pingvinais, bet lietuviškas pavadinimas – ypač iliustratyvus. Pažvelgus į juodus ratilus ir dėmes aplink akis, klausimų nebeliks, liks tik didelė šypsena ir užplūs patys šilčiausi jausmai.

Toliau vyksite į tokią vietą, kokios niekur daugiau šioje Žemėje nėra, o ją aplankę, jau drąsiai galėsite sau pasakyti, kad patyrėte visą PAR – nuo pradžių iki galo. Tame jos gale, tarp Atlanto ir Indijos vandenynų, išsikišęs 256 metrų aukščio dramatiškas uolų darinys – Gerosios Vilties kyšulys. Tai – viena piečiausių Afrikos žemyno vietų. Tačiau išskirtinė ji ne tik dėl savo koordinačių, o ir dėl audringo grožio bei istorinės reikšmės. 1488 m. portugalų keliautojas Bartolomėjus Diasas, išvydęs, kaip aukštas uolas bando nugalėti baltos bangų putos, šiam kyšuliui suteikė Audrų vardą. Vėliau jis buvo pavadintas Vilties kyšuliu, tikintis sėkmingos prekybos su Indija. Mes tik trumpai priminėme istoriją, o jo galybę ir didybę pajausite patys.

Taip pat aplankysite Kyšulio tašką – Gerosios vilties kyšulio pabaigos uolą. Funikulieriumi arba pėsčiomis pakilsite į apžvalgos aikštelę, kur pasijusite tartum stovėtumėte ant pasaulio smaigalio, iš kurio matyti susiliejantys du vandenynai.

Vakarop Jūsų maršrutas pakryps Signalo kalvos link. Užsuksite į jos papėdėje bei už Stalo kalno nugaros dunksintį Bo Kapo (afrikanai  sako „Virš Kapo“) kvartalą. Jis atrodo žaismingai, kaip rausvų, melsvų, žalių, purpurinių, geltonų namų dėlionė ir ryškiomis spalvomis, kontrastuojančiomis su baltomis sienomis bei akmeniniu grindiniu, ir išsiskiria tarsi miestas mieste. Dailios formos sustojusios laike. Būtent Bo Kape yra didžiausia visoje Pietų Afrikoje architektūros stiliaus, būdingo iki XIX amžiaus vidurio, pastatų koncentracija. Artėjant ryškės ir kitos jo svarbios detalės, pavyzdžiui, Nurul Islamo mečetės kontūrai, išduodantys, kad tai – musulmonų gyvenvietė. Anksčiau ji dar buvo vadinama Malajų rajonu. Reikėtų patikslinti, kad dar XVIII amžiuje jame kūrėsi vergai ne tik iš Malaizijos, bet ir iš Indonezijos bei kitų Afrikos kraštų. Ir dabar apie 60 procentų šio kvartalo gyventojų yra skirtingos kilmės musulmonai.

Na, o vakarą praleisite amžinai romantiškame, niekada iš mados neišeinančio saulėlydžio fone. Juo grožėtis, ir vietiniai gali paliudyti, Keiptaune tinkamiausia – Signalo kalva. Tiesą sakant, šis į pilį panašus iškilimas dar turi kitą pavadinimą – Liūto pasturgalio. Mat kartu su šalia esančia Liūto galvos viršūne, jis sukuria sfinkso įspūdį. Daugiau žodžių čia ir nereikia, nes tokioje vietoje kalba vaizdai ir jausmai, kuriuos liks Jums patiems semti.

Jei liks laiko, o didesni atstumai ir įspūdžių naujovės tebetrauks, bus galimybė (už papildomą mokestį) prisijungti prie išvykos į Robeno salą ir aplankyti garsųjį Kirstenbošo nacionalinį botanikos sodą, įkurtą 1913 metais Pietų Afrikos florai saugoti ir tyrinėti. „Visų jūrų taverna“ vadintame mieste galėsite pasimėgauti gardžiomis ir lengvomis akimirkomis prie vyno taurės, įsitaisę terasiniame ar su vaizdu į jūrą restorane. Nakvynė butikinio stiliaus viešbutyje ar svečių namuose.

Maitinimas: 2 pusryčiai.

diena. Keiptaunas. Skrydis į Europą.

Pusryčiai.  Paskutinė diena PAR. Keiptaune Jūs viską, kas efektingiausia ir gražiausia, pamatėte ir patyrėte, kiek tik leido galimybės, atsižvelgiant į kelionės trukmę ir ekskursijų tempus. Tačiau jei šiandien liks pakankamai laiko iki skrydžio ir jei oro sąlygos bus palankios, galėsite su Keiptaunu atsisveikinti iš aukšto ir plačiai – būtent taip, kaip reikalauja dosnūs miesto peizažai.

Pagrindinį jo simbolį – Stalo kalną – apžiūrėjote iš apačios, o gal jį  ir regėjote horizonte nuo Signalo kalvos. Jei tik bus galimybė, pasiūlysime (už papildomą mokestį) pakilti į šią plačią ir ilgą viršūnę ir pasigrožėti Keiptauno urbanistinėmis panoramomis, taip pat Atlanto vandenynu iš beveik 1100 metrų aukščio. Stalo kalnas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, į Naujųjų septynių gamtos pasaulio stebuklų sąrašą, ir pelnęs esktremalių epitetų, kaip įdomiausia ar vaizdingiausia miesto viršūnė visoje planetoje.

Po šios ekskursijos važiuosite į oro uostą ir skrisite namo su persėdimu viename iš Europos miestų.

Maitinimas: pusryčiai.

diena. Grįžimas į Lietuvą.

Individualiems keliautojams galimos įvairios datos.

Kelionės kaina asmeniui 2-čiame kambaryje: nuo 2269 EUR

Priemoka už vienvietį kambarį: nuo 530 EUR

               

KELIONĖS UŽSAKYMAS
Data
Keliautojų skaičius
Kaina