Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei sutinkate, paspauskite mygtuką „Supratau“ arba naršykite toliau. Tuo atveju jei norėsite atšaukti savo duotą sutikimą, pakeiskite savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrinkite įrašytus slapukus. Plačiau »

Omanas – Arabijos perlas, Frankincenso žemė 9d.

 

Kelionės aukso fondas

  • Omano sostinė – Maskatas - akinantis savo baltumu modernus arabų miestas, puikiai išlaikęs istorinį senamiestį. Didžioji sultono Kabušo mečetė, liudijanti islamiško pasaulio įvairovę ir didybę. Šventykla gali pasigirti įspūdingais matmenimis ir skaičiais, tačiau, pasak sultono Kabušo, mečetės paskirtis – tapti mokykla, skatinančia mąstyti, pažinti Dievo valią ir ja sekti. Todėl šis šventyklos kompleksas dvelkia santūrumu ir ramybe, nesistengia apstulbinti ar užgožti,o moko įžvelgti paskiras detales, susiliejančias į harmoningą visumą.
  • Bimaho smegduobė – įdomus geologinis fenomenas – įgriuva, pripoldyta požeminės upės vandens.
  • Šabo vadės slėnis – vienas gražiausių Omane, žavintis keliautojus smaragdo spalvos baseinais  ir kontrastingais gamtos vaizdais.
  • Suras - istorinis jūrininkų miestas, garsėjantis viena didžiausių tradicinių laivų statyklų Omane.
  • Ras al Džinso vėžlių rezervatas – pačių didžiausių ir įspūdingiausių, žaliųjų jūrinių vėžlių perimvietė. 
  • Bani Khalido vadė - malonus pasivaikščiojimas  akmeningu  tarpekliu palei  aukštus  skardžius.  
  • Viešnagė pas beduinus – išvysite jų kasdienę buitį, audžiančias moteris, smėlynuose dūkstančius vaikus, ragausite arabiškos kavos ir datulių.
  • Vahibos smėlynai – tai dalis Omano dykumos, kuri kartu su slėniais užima net 82 % sultonato teritorijos. Todėl nepamatyti dykumos – tai nepažinti dalies senojo Omano ir beduinų gyvenimo.Kelionė per dykumą bei išvyka džipais ir pėsčiomis į smėlio kopas – nepakartojamas potyris, kurio niekas negali perteikti, nes išbandyti tai reikia pačiam.
  • Nizva - senoji šalies sostinė.  „Islamo perlu“ vadintas miestas praeityje buvo svarbus religijos, prekybos, švietimo ir meno centras.
  • Nizvos fortas – miesto klestėjimo simbolis – pastatytas XVII amžiuje.
  • Al Hamros kaimas pasitinka vešliomis palmių giraitėmis, kurias iki šių dienų tebedrėkina senosios irigacinės sistemos faladžų atvesti vandenys ir tykiomis vingiuotomis gatvelėmis tarp senų molinių namų. Vaikščiodami apleisto ir ištuštėjusio kaimelio gatvėmis jūs išvysite tamsius kambarėlius, mažyčius kiemelius, siaurus laiptelius, o kai kur dar išlikusios medinės durys galbūt dar mena Ali Baba dėtus slaptus ženklus. Unikali ir autentiška atmosfera leis persikelti į netolimą Omano praeitį.
  • Nakharo vadė  – beveik kilometro gylio tarpeklis, vadinamas Didžiuoju Omano kanjonu.
  • Džabrino pilis – tvirtovė ir Bahlos fortas (UNESCO) – tai pažintis su Omano sultonato praeitimi, jos galingos ir savarankiškos istorijos liudytojai. Vaikščiodami po Džabrino pilį, kildami laiptais, įeidami į kambarius, žvelgdami nuo bokštų, jūs ne tik gėrėsitės arabiškos pilies architektūra, bet geriau perprasite statybos paslaptis-kaip dykumų oazėje išlaikyti vėsą, kaip gauti vandens, kur saugoti maisto atsargas. O Bahlos forto ir miestą juosiančių sienų reginys stebina savo kolosalumu ir paslaptingumu.
  • Birkatas al Mavzas – kalno šlaite įsikūręs žemdirbių kaimas, apsuptas datulinių palmių plantacijų, garsus senoviniais ir dar tebeveikiančiais drėkinimo kanalais (faladžais).
  • Amouage  - ypač prabangūs kvepalai, kurių sudėtyje yra garsiosios bosvelijų dervos.

 

  • Kelionė patogiu autobusu su vėdinimo sistema ir džipu pagal programą.
  • 7 nakvynės 3- 4 žv. (pagal šalies kategoriją) viešbučiuose.
  • 1 nakvynė Vahibos dykumos stovykloje arabiško stiliaus lodžijoje, palapinių stiliaus bungaluose.
  • Maitinimas pagal programą: 8 pusryčiai (esant ankstyvam išvykimui, gali būti pateiktas pusryčių paketas), 1 vakarienė.
  • Ekskursinė – pramoginė programa, bilietai į lankytinus objektus (pagal aprašą).
  • Įėjimo bilietai į programoje (*) nurodytus objektus.
  • Kvalifikuoto vietinio gido paslaugos turo metu.
  • Profesionalaus GRŪDOS kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos (vyksta susidarius ne mažiau 10-ties turistų grupei; susirinkus mažesnei grupei, kelionė vykdoma su anglakalbiu gidu).
  • Kelionės dokumentų sutvarkymas.
  • Tarptautinio skrydžio Vilnius – Europos miestas – Maskatas – Europos miestas – Vilnius bilietai nuo 670 EUR (kaina priklauso nuo aviakompanijos vykdomų akcijų, bilieto pirkimo dienos, sezoniškumo).
  • Omano sultonato viza  50 – 75  EUR/asm.
  • Medicininių išlaidų draudimas užsienyje (privalomas), nelaimingų atsitikimų, bagažo ir neįvykusios kelionės draudimas (pagal pageidavimą).
  • Ras AL Džinso vėžlių rezervato lankymas ~ 17 EUR/asm.
  • Papildomos pramogos ir ekskursijos.
  • Asmeninės išlaidos, arbatpinigiai vietiniams gidams 3-5 EUR asm. (dienai) ir vairuotojams 2-3 EUR asm. (dienai), gėrimai, kitos nepaminėtos išlaidos.
  • P.S. už leidimą fotografuoti ir filmuoti tam tikruose objektuose mokama papildomai.

dienas. Skrydis Vilnius – Europos miestas – Maskatas.

Atskridimas į Maskatą. Vizų formalumų sutvarkymas. Pervežimas: oro uostas – viešbutis. Apgyvendinimas ir poilsis viešbutyje. 

diena. Maskatas.

Pusryčiai. Pažintis su Maskatu, istoriniu uostamiesčiu, kurio net pavadinimas išvertus iš arabų kalbos reiškia vietą, kur išmetamas inkaras. Maskatas, vadinamas „arabų šalių brangakmeniu“ - vienas seniausių miestų Artimuosiuose Rytuose, dabar šalies politinis, ekonominis, finansinis, kultūrinis ir turizmo centras. Čia susipažinsite su Omano istorija ir vienu gražiausių Artimųjų Rytų senamiesčiu, persmelktu rytietiškų kvapų ir garsų, išvysite šiuolaikinės statybos baltus namus ir į dangų kylančius minaretus. Lankysite Bait al Zubairo muziejų, pristatantį Omano sultonato istoriją bei papročius. Čia sultonų portretai žvelgia į tautos gyvenseną, aprangą, buities rakandus ir ginkluotę. Nedidelė šio privataus muziejaus, atvėrusio duris tik 1998 m., parduotuvėlė gali pasiūlyti jums kokybiškų suvenyrų. Trumpas sustojimas prie sultono Kabuso rezidencijos, Al Alam rūmų, kurie vadinami tikru islamo architektūros perlu bei galingųjų Džalalio ir Miranio fortų, portugalų pastatytų XVI amžiuje. Ilgai saugoję nedidelę prieplauką, dabar šie fortai tapo muziejais.

Maskatas – jaunas ir augantis miestas, kuriantis naujas gyvenimo mieste tradicijas bei savitą miesto architektūrą.  Išvysite vieną įspūdingiausių modernių pastatų – Karališkuosius operos rūmus, pastatytus sultono Kabušo nurodymu. Sultonas garsėjo savo meile klasikinei muzikai bei menams ir rūpinosi visą dešimtmetį trukusiomis statybomis. Karališkieji operos rūmai buvo iškilmingai atidaryti 2011 m. Dž. Pučinio operos „Turandot“ pastatymu. Operos rūmai, talpinantys 1 100 svečių – tai visas kompleksas, kuriame ne tik teatro salė ir auditorijos, bet žydi  sodai, veikia meno galerija, prabangūs restoranai ir parduotuvės.

Vaizdingu keliu, vedančiu per skirtingas Maskato miesto dalis, vyksite į senąjį Muttrah turgų, kuriame pajusite tikrą Artimųjų Rytų dvasią. Dengtame paviljone, vietinių vadinamame „pavėsio turgumi“, reginys nepaprastai įdomus: malonūs prekeiviai, giriantys savo prekes ir jūs, kurie, pasitelkę derybų meną ir gerą nuotaiką, galėsite įsigyti aitriosios miros, išgarsinusios Omaną, aukso bei sidabro papuošalų, smilkalų ir smilkalinių, kašmiro šalių, prieskonių ir kitokių vietinių gėrybių. Garsiausias Omano  turtas – tai frankincensas, ladanas iš Omano, aromatinė derva, gaunama iš  smilkalinės bosvelijos. Ši derva plačiai naudojama parfumerijoje ir smilkalų gamyboje.  Šiuos smilkalus naudojo hebrajai, graikai, romėnai, o į Viduramžių  Europą ladano naudojimo tradiciją grąžino frankų kryžininkai. Būtent nuo to kilo pavadinimas frankincensas ('frankų smilkalai').  Nakvynė viešbutyje.

Maitinimas: pusryčiai.  

diena. Maskatas - Sultono Kabušo mečetė – Bimaho smegduobė – Šabo vadė – Suras – Ras al Džinso vėžlių rezervatas.

Pusryčiai.  Pažinties su Omano sostine Maskatu tęsinys. Lankysite pribloškiančią pagrindinę Omano sultonato mečetę - Didžiąją sultono Kabušo mečetę. Jos grindis puošia antras pagal dydį pasaulyje iranietiškas rankų darbo kilimas, kurio svoris net 27 tonos. Mečetės projektavimo ir statybos bei apdailos darbuose dalyvavo beveik visos islamiško pasaulio šalys, 300 000 tonų smiltainio atgabenta net iš Indijos. 1992 m.sultonas Kabušas Bin Saidas, paskelbęs mečetės idėją, ieškojo tinkamiausių partnerių savo vizijos realizavimui. Šiuos sultono norus 1993m. išpildė M.S.Makyia (Londonas) ir Quad design (Maskatas) projektas. Ir jau 2001 m. vyko mečetės pašventinimo apeigos, kurių metu sultonas savo inauguracinėje kalboje pažymėjo islamiško pasaulio solidarumą ir mečečių kaip švietimo ir kultūros centrų svarbą.Todėl būtent šią mečetę juosiančiose galerijose jūs turėsite galimybę susipažinti su islamo istorija bei menu, skirtingais ir savaip įdomiais islamo interpretavimais ir variacijomis: nišas puošia viso islamiškojo pasaulio nuo Ispanijos iki Centrinės Azijos stiliai ir ornamentai, spalvos ir simboliai (indų, persų, mameliukų, otomanų, egiptiečių ir kt.). Ištaiginga ir prabangi pagrindinė maldos salė gali sutalpinti 6 600 maldininkų, moterų salė, kurioje tv ekranais transliuojamos apeigos, gali priimti 750 tikinčiųjų. Kitiems yra skirta didžiulė kiemo erdvė, kurioje subtiliai padalintos Mekos link nukreiptos vietos besimeldžiantiems. Pati šventykla yra išmoningas monumentalios architektūros ir rafinuoto dekoro derinys – pastelinių spalvų smiltainio sienas paįvairina gausybė arkų ir akmeny išraižyti ornamentai bei puikioji arabiška kaligrafija, drožinėtos medžio durys, grakštūs šviestuvai.Jos didingame plane skirta vietos ir kelioms seminarų bei konferencijų salėms ir turtingai (20 tūkst.knygų) bibliotekai, todėl ši mečetė yra ne tik pagrindiniai maldos namai sultonate, bet kartu ir islamo religijos,istorijos bei meno skleidimo centras.

Iš Maskato vaizdingu pajūrio keliu išvyksite į Surą – istorinį uostamiestį.  Per visa Omaną tęsiasi al Chadžaro  kalnai, arabiškai vadinami “akmens” kalnais. Ši kalnų grandinė prasideda šiaurėje Musandamo pusiasalyje ir driekdamasi į pietus atskiria Omano pajūrio lygumą nuo dykumos. Todėl keliavimas Omano žeme niekada nenusibosta, stebina permainingais peizažais ir netikėtais kontrastais. Viena Omano puošmenų – vadės. Vadės - tai sausos upių vagos, primenančios paslaptingus tarpeklius, tačiau netikėtai užsipildančios po staigių dykumų liūčių. Vadžių krantuose veši žaluma, suteikdama pavėsį ir atgaivą. Šios dienos kelias drieksis vienu gražiausių Omane – Šabo vadės slėniu, žavinčiu keliautojus smaragdo spalvos baseinais (įdubomis) ir nepakartojamais gamtos vaizdais. Žydri vandenys tolumoje plytinčios dykumos fone sukuria ypatingą vietovės aurą. Pakeliui sustosite prie Šabo vadės, kur po liūčių susidaranti upė įteka į Omano jūrą ir įdomaus geologinio fenomeno – Bimaho smegduobės, pripildytos požeminės upės mėlynai smaragdinio vandens. Ji natūraliai susidarė, kai lūžo požeminio urvu viršus. Bimaho smegduobė yra pripažinta gražiausia pasaulyje. Pasidarę efektingų nuotraukų, keliausite toliau.

Atvykimas į Surą – istorinį jūrininkų miestą, įkurtą VIa. kaip svarbų prekybos tašką su Rytų Afrika. Iki šiol jūra vaidina svarbiausią vaidmenį miesto gyvenime. Pravažiuosite pro senąjį miesto uostą, matysite švyturį, kuris šimtmečius rodė kelią Omano jūrininkams ir naujai pastatytą kabantį tiltą virš lagūnos. Suras iki šių dienų garsėja viena didžiausių tradicinių laivų statyklų Omane. Lankysite arabų burlaivių statyklą  - muziejų, kur susipažinsite su tradicinių burlaivių „dhow“, naudotų Raudonosios jūros ir Indijos vandenyno regionuose, statyba. Apgyvendinimas viešbutyje. Pageidaujantiems (už papildomą mokestį) išvyka į  Ras al Džinso jūrinių vėžlių rezervatą. Ras al Džins – labiausiai į rytus nutolusi vieta visame Arabų pusiasalyje. Gal todėl šią vietą pasirinko žalieji vėžliai, patys didžiausi ir įspūdingiausi jūrinių vėžlių šeimoje. Smėlingoje pakrantėje tamsiomis naktimis vėžlių patelės rausia lizdus ir deda kiaušinius, iš kurių išsiritę vėžliukai skuba atgal į gimtus vandenis. Šis paslaptingas gamtos gyvenimas yra aktyvus pavasarį, bet vėžlius pakrantėje galima išvysti ir kitais metų laikais. Pageidaujantys su vietos vedliu gali patirti arabiškos nakties slėpinius, tamsoje ir tyloje žvalgydamiesi vandenyno pakrantėje. Grįžimas į Surą. Nakvynė viešbutyje.

Maitinimas: pusryčiai.

diena. Suras – Bani Khalido vadė – apsilankymas pas beduinus – Vahibos dykuma.

Po pusryčių atsisveikinsite su vandenyno dvelksmu ir keliausite į šalies gilumą. Pakeliui sustosite vienoje iš gražiausių Omano vietų - Bani Khalido vadėje. Čia vaikščiodami jūs regėsite visus klasikinius vadės požymius: pasitiks sausa akmeninga upės vaga, kurios po lūčių atgyjančius vandenis liudija tik krantus supanti vešli augmenija, o potvynių jėgą - sąnašos medžių šakose, užstrigusios sulig žmogaus ūgiu.  Keliaudami toliau pamatysite siaurą vandens srautą, panašų į trykštantį šaltinį, kurio pradžia pasislėps siaurėjančiame ir vis sunkiau praeinamame tarpeklyje. Jūsų laukia malonus pasivaikščiojimas, gaivus oras ir puikūs vaizdai bei galimybė išsimaudyti skaidriuose vandenyse. Nors arabų kalba „wadi“ gali reikšti ir upės slėnį, nereiškia pamiršti, jog dykumų kraštuose upės gyvena kitokį gyvenimą ir todėl po nenuspėjamos liūties jūs galite išvysti kitokį vadės vaizdą, kuris leis pajusti permainingą gamtos jėgą.   Omanas – kontrastingos gamtos šalis, todėl tą pačią dieną galite ir atsigaivinti vadėje, ir aplankyti Vahibos smėlynus. Pakeliui į dykumą, užsuksite susipažinti su jos gyventojais – klajokliais beduinais. Beduinai – ypatinga bendruomenė, kurios protėviai – klajoklių semitų gentys, Arabijos dykumas apgyvendinę prieš tūkstančius metų. Klajokliai beduinai augina avis, ožkas ir prijaukintus vienkuprius kupranugarius – tai leido žmonėms išgyventi atšiauriose dykumose. Stokodami augalinio maisto, beduinai  prekiavo su oazių gyventojais, taip susitikdavo skirtingos kultūros, besikeičiančios ne tik prekėmis, bet ir vertybėmis. Beduinai pasižymi svetingumu, dosnumu, bet yra atsargūs ir neskuba susidraugauti. Omane beduinai sudarė labai svarbią gyventojų dalį, tačiau XX a. daugumai jų persikėlus gyventi į sėslias gyvenvietes bei miestus, beduinų skaičius sumažėjo, o tradicijos sumenko. Svečiuodamiesi pas beduinus, išvysite jų kasdienę buitį, audžiančias moteris ir smėlynuose  dūkstančius vaikus, ragausite arabiškos kavos ir datulių, kurias beduinai  nurenka  birželio-rugsėjo mėnesiais   Al Huyawah oazėje ties dykumos riba. 

Toliau kelias ves link Vahibos smėlynų, esančių Omano dykumoje. Priartėję prie dykumos, pradėsite savo pažintį su šiuo paslaptingu ir magišku pasauliu, besikeičiančiu ne dienomis, o valandomis... Grožėdamiesi dykuma ir savitą gyvenimo būdą išlaikiusių beduinų gyvenvietėmis, atvyksite į savo nakvynės vietą – dykumos stovyklą. Jūsų laukia neužmirštama išvyka džipais ir pėsčiomis į Vahibos smėlynų kopas. Gintaro ir medaus spalvos smėlynams vardą davė beduinų gentis. Čia aptinkama 200 gyvūnų rūšių ir apie 150 rūšių vietinių dykumos augalų. Vahibos dykumos ilgis 180 km iš šiaurės į pietus, plotis 80 km – iš rytų į vakarus. Smėlio keteros driekiasi net po keliasdešimt kilometrų, yra kopų, siekiančių net šimto metrų aukštį, jų viršūnės susidaro vietovėse, kur didžiausias vėjo greitis susilpnėja ir dėl to kaupiasi smėlis. Laukdami saulėlydžio, regėsite neužmatomas kopų platybes, šviesos ir šešėlių žaismą, vingrius vėjo supūstus smėlio raštus, kas akimirką kintančias vakaro spalvas, kurias pasiglemžia dykumų nakties tamsa. Čia viskas kitaip... čia viskas įmanoma... čia viskas akimirksniu kinta. Kiek kartų lankysitės dykumoje, tiek kartų jūsų potyriai ir pojūčiai bus skirtingi. Vakarienė. Nakvynė dykumos stovykloje arabiško stiliaus lodžijoje, palapinių stiliaus bungaluose.

Maitinimas: pusryčiai, vakarienė.  

diena. Vahibos dykuma – Ibra – Nizva.

Pusryčiai. Atsisveikinę su Vahibos dykuma, vyksite link Nizvos, tęsite kelionę į šalies gilumą ir važiuosite lydimi skėtinių dykumų akacijų bei tarp jų besiganančių kupranugarių. Pakeliui išvysite kalnuose tebebudinčius sargybos bokštus, kurie iš tolo liudija buvusią Ibros miesto galybę. Ibra – vienas seniausių Omano miestų, menantis dar pranašo Mahometo laikus. Mieste išlikusi puikiai atrestauruota tvirtovė, Al Afrit vandens kanalas, XVIIa. valdytojo rūmai Bait al Kabir, senamiestis su vienu svarbiausiu turgumi visame sultonate. Ibros prekeiviai ypač garsėja saldžiais vaisiais ir šviežiom daržovėm, chalva, prieskoniais bei amatininkų dirbiniais. Trečiadieniais prie  miesto ligoninės šurmuliuoja moterų turgus. Tai naujai gimusi tradicija, kuomet trečiadieniais ligoninė priimdavo apžiūrai besilaukiančias moteris, o  šios, norėdamos kiek pasidengti kelionės išlaidas, atsiveždavo savo gaminių pardavimui.   

Svarbiausia dienos pažintis – su Nizva, vienu seniausiu Omano miestu, ilgą laiką buvusiu senąja šalies sostine. „Islamo perlu“ vadintas miestas praeityje buvo svarbus religijos, prekybos, švietimo ir meno centras, kuriame gyveno krašto valdytojai, religiniai lyderiai, pirkliai, mokslininkai, rašytojai ir poetai. Šiomis dienomis miestą garsina Nizvos universitetas. Lankysite vieną seniausių Omane Nizvos fortą – miesto klestėjimo simbolį – pastatytą XVII amžiuje. Esant galimybei, užsuksite į turgų, garsėjantį puikiais vario, sidabro, aukso, odos dirbiniais, keramika. Ypač pagarsėję Nizvos meistrų sidabro gaminiai – jie laikomi geriausiais ir stilingiausiais Omane.  Nakvynė viešbutyje.

Maitinimas: pusryčiai.

diena. Nizva – Al Hamra – Ghulo vadė – Džabel Šamas – Nizva.

Pusryčiai. Šiandien laukia įspūdinga išvyka į aukščiausius Omano kalnus. Pakeliui užsuksite į vieną seniausių Omane Al Hamros kaimą, įsikūrusį 600 m virš jūros lygio ir apsuptą vešlių datulinių palmių giraičių. Al Hamroje laikas tarsi sustojęs. Prieš 400 metų iš molio ir purvo drėbti namai išsilaikė iki mūsų dienų ir dauguma jų dar naudojami pagal paskirtį – turi savo gyventojus. Esant galimybei, aplankysite vieną seniausių Omano namų – Bait al Safa, kuriame seniau gyveno grupelė moterų – sufijų ir dėl to namas buvo vadinamas „švaros namu“. Dabar  miestelio moterys, tęsdamos senąsias tradicijas, priima atvykusius svečius. Susėdę kilimais išklotame kambaryje, pasivaišinsite neįtikėtino saldumo datulėmis ir arabiška kava su kardamonu, pamatysite, kaip kepama duona. Al Hamras neturėjo tvirtovės ir gynybinių sienų – tai reiškia, kad jo gyventojai nekariavo su kitomis gentimis, o senuosius namus apleido sultonui suteikus naujus gyvenamus būstus. Trumpas sustojimas  prie Ghulo vadės kaimelio, kuris iliustruoja Omano istoriją: ant kalno matyti gynybine siena apjuosta ir beveik su kalnu susiliejusi ikiislamiško laikotarpio gyvenvietė, pakalnėje – tradiciniai moliniai namai, o kitame nusekusios upės krante – sultono Kabušo laikais įkurtas naujas kaimas, į kurį persikėlė naujakuriai. 

Kalnų kelias ves vis aukštyn į Džabel Šamą – „saulės kalno“ viršūnę, iškilusią 3009 m virš jūros lygio. Tai auščiausias Omano kalnas, priklausantis Al Chadžaro kalnų grandinei. Pakilsite į 2000 m aukštį, aukščiausiai, kiek leidžiama privažiuoti. Kelias vingiuos pro kalniečių sodybas, kurių gyventojai smalsaudami stoviniuoja kiemuose, siūlo kalnuose surinktų fosilijų ir spalvotų uolienų bei savo rankdarbių. Tuomet išvysite  Nakharo vadę – beveik kilometro gylio tarpeklį, vadinamą Didžiuoju Omano kanjonu. Akmenuotas kalnų kelias raitosi kalno šlaitu, stoja apžvalgos  aikštelėse, kur galėsime padėti ir savo laimingos kelionės ženklą - dar vieną akmenuką prie bendros  jau pabuvojusių keliauninkų krūvelės. Grįžimas į Nizvą. Nakvynė viešbutyje.

Maitinimas: pusryčiai.

diena. Nizva – Džabrinas – Bahla – Birkatas al Mavzas – „Amouage“ kvepalų centras Maskate.

Pusryčiai. Ši diena  leis dar giliau pažinti Omano savitumą: žmogaus kurtos istorijos ir gamtos dermę. Omanas – tvirtovių žemė. Matysite seniausią sultonate Bahlos fortą, apjuostą 12 km ilgio sienomis su įspūdingais bokštais, siekiančiais 50 m aukštį. Bahlos tvirtovę, pastatytą prieš aštuonis šimtus metų, ne kartą niokojo priešai, bet ji vis atgimdavo kaip feniksas iš pelenų ir yra apipinta mitais bei legendomis. Prieš 2010 m.UNESCO padėjo restauruoti šį puikų Omano istorijos liudininką ir įtraukė į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Aplankysite ir prašmatnią Džabrino pilį – tvirtovę*, įsikūrusią oazėje tarp Džabal Akhdar kalnų. XVII amžiaus statinys savo forma ir struktūra primena tvirtovę, bet pagal karinę paskirtį niekada nebuvo panaudotas. Sultono pilis, dekoruota subtiliais sienų bei lubų raižiniais, tapo elegantiška vasaros rezidencija ir buvo naudojama islamo, medicinos ir astrologijos mokymo tikslams. Džabrino pilis - tvirtovė išdidžiai dominuoja kraštovaizdyje, primindama savo klestėjimo ir didybės metus, o iš jos bokštų ir gynybinių aikštelių atsiveria nuostabus oazės ir ją supančios dykumos bei kalnų reginys. Iki šių dienų pilyje karaliauja tyla ir ramybė, leidžiančios netrukdomai gėrėtis puikiu interjeru.  

Keliausite pro Džabel Ahdaro kalnus – įspūdingą al Chadžaro kalnų grandinės dalį, kur šlaituose įsikūrę senieji kaimai, kadaise saugoję slėnius nuo atėjūnų. Aplankysite Birkatą al Mavzą – kalno šlaite tebegyvenantį  žemdirbių kaimą, kuriame pamatysite daug įdomių dalykų.Tai žaliuojančios datulinių palmių plantacijos, gynybinis bokštas, kadais saugojęs  perėją, o svarbiausia - senoviniai tebeveikiantys drėkinimo kanalai (faladžai).  Omano faladžo drėkinimo sistemos – senoviniai vandens kanalai - yra UNESCO pasaulio paveldo objektas (2006 m.). Vanduo buvo atvedamas iš aukščiau esančių šaltinių ir paskirstomas pagal griežtas taisykles: pirmiausiai geriamas vanduo, tada prausykloms bei mirusiems apiplauti, o po to buvo nukreipiamas į sodus ir laukus. Tokie vandens kanalai, skaičiuojantys tūkstančius metų, tebeveikia  sultonate ir šiandien, suteikdami sveikatą ir atgaivą žmonėms bei laistydami  šiame regione puikiai derančias datulines palmes ir granatmedžius. 

Grįždami į Maskatą, esant galimybei, lankysite kvepalų gamyklą arba naująją prabangiausių pasaulio kvepalų  “Amouage“ parduotuvę Ritz viešbutyje. Maskate yra atidarytas specialus lankytojų centras - prabangūs kvepalų namai. Pakeliui vietos gidas supažindins jus su ypatingais Omano kvapais. Kai Trys Karaliai aplankė kūdikėlį Jėzų, Kasparas įteikė jam dovanų smilkalą – ladaną. Šie smilkalai ir šiandien naudojami apeigoms. Pavadinimas „ladanas“ kilo naujesniais laikais iš arabiško „al-luban“. Prancūzų kryžiuočiai parvežė smilkalą į Europą ir jis gavo pavadinimą „frankincense-incense of franks“. Abu šie pavadinimai vartojami ir šiandien.  Ladanas išgaunamas nulupant bosvelijų žievę ir leidžiant susidaryti sakams. Laivais ir karavanais gabenama bosvelijų derva buvo brangesnė už auksą, o apie jos aromatą sklido legendos. Svarbiausiu ladano gavybos centru buvo Omanas (vadinamoji Ladano žemė).  Iš Omano po aplinkinius kraštus driekėsi karavanų Smilkalų kelias. Manoma, kad Trys Karaliai, gimusiam Kristui atnešę aukso, smilkalų ir miros, padovanojo būtent šiuo Smilkalų keliu atkeliavusių gėrybių – sudžiovintos bosvelijų dervos – kaip dieviškosios pagarbos ženklą. Daug amžių gyvavusi prekybos smilkalais tradicija neatsiejama ir nuo dabartinio Omano istorijos. Pagerbdamas didingą Arabijos ir Smilkalų kelio praeitį, 1983 m. Omano sultonas užsakė sukurti ypač prabangius kvepalus, kurių sudėtyje būtų garsiųjų Omano smilkalų. Taip jis norėjo priminti ir pagerbti tūkstantmetę tradiciją.  „Amouage“ sukūrimui naudojami tradiciniai Artimųjų Rytų kvepalų ingredientai, kurių pavadinimai saugomi paslaptyje. Nakvynė viešbutyje.

Maitinimas: pusryčiai.

diena. Poilsis prie jūros.

Pusryčiai. Laisva diena poilsiui prie jūros arba Omano akvariumo, kuris yra įsikūręs prašmatniame prekybos mole Maskate, lankymas (už papildomą mokestį, vykstama savarankiškai).  Nakvynė viešbutyje.

Maitinimas: pusryčiai.

9 diena

Pusryčiai. Pervežimas viešbutis – oro uostas. Skrydis: Maskatas – Europos miestas – Vilnius.

 

Galimybė pratęsti kelionę : skrydis į Salalą ir poilsis taip vadinamuose „ Omano Maldyvuose“ .

SVARBU: Į kelionę gali vykti tik pilnai paskiepyti keliautojai. Po paskutinio skiepo turi būti praėję ne mažiau nei 14 dienų. Prieš kelionę reikės atlikti  COVID PGR testą bei turėti neigiamą rezultatą patvirtinantį sertifikatą anglų kalba ir QR kodu. Taip pat reikės užpildyti specialią anketą internete ir turėti Covid rizikas dengiantį kelionių draudimą.

KELIONĖS UŽSAKYMAS
Data
Keliautojų skaičius
Kaina