Borneo sala (Centrinis Kalimantanas)
Javos sala
Vakarų Papua
Flores – Rinkos – Komodo salos
Balio sala
GRŪDA kviečia savo keliautojus į svečius pas orangutanus, Komodo drakonus ir Papuasus
INDONEZIJOS SALŲ MAGIJA
Į SVEČIUS PAS ORANGUTANUS IR KOMODO DRAKONUS
APLANKANT PAPUASŲ GENTĮ NAUJOSIOS GVINĖJOS SALOJE
dienos. Skrydis Vilnius/Ryga – Helsinkis/Stambulas/Singapūras – Džakarta (galimi ir kiti skrydžio variantai).
Atvykimas į Indonezijos sostinę Džakartą, įsikūrusią Javos saloje, vadinamoje Indonezijos širdimi. 13-ta pagal dydį sala pasaulyje yra tankiausiai apgyvendinta – joje gyvena daugiau nei pusė šalies gyventojų ir netgi daugiau žmonių negu kontinentinėje Australijoje. Java – labiausiai išsivysčiusi Indonezijos sala, šalies mokslo, gamybos ir politikos centras. Javos saloje išliko pagrindiniai Indonezijos senovės paminklai ir architektūros šedevrai – pasaulinio garso hinduizmo ir budizmo šventyklos. Čia daugiausia karščiu alsuojančių vulkanų, auga tankūs miškai, plyti ryžių laukų terasos, čia gimė garsioji indoneziečių batika.
Selamat datang di Indonesia! Sveiki atvykę į Indoneziją!
Sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, vyksite į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.
diena. Džakarta – skrydis į Borneo salą.
Po pusryčių važiuosite į oro uostą skrydžiui į Borneo salą. Iš Pangkalan Buno oro uosto važiuosite į Kumai uostą, kur tradiciniu laivu pasieksite Tandžung Putingo nacionalinį parką. 1971m. Birutė Marija Galdikas (lietuvių kilmės, visame pasaulyje garsi antropologė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja) atvykusi į Indoneziją, Tandžung Putingo nacionaliniame parke įkūrė orangutanų stebėjimo ir reabilitacijos centrą. Stebėsite, kaip orangutanai bendrauja tarpusavyje, nerūpestingai ėdinėja mažo habu-habu žievę, regis, pamiršdami, kad mes čia esame ir juos stebime.
Pietūs laive. Po pietų plaukdami laivu stebėsite didnoses beždžiones, įtrauktas į nykstančių rūšių sąrašą, paukščius ir kitus gyvūnus jų natūralioje aplinkoje. Vakarienė ir nakvynė laivo denyje (ant miegamų čiužinių).
Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.
diena. Tandžung Putingo nacionalinis parkas.
Pusryčiai. Laivu plauksite iki Leakey stovyklos. Atvykus, lydimi patyrusių vadovų bei rūpestingų reindžerių keliausite tankiomis džiunglėmis, galbūt pasiseks sutikti orangutanus, makakas ar kitus mums nematytus gyvūnus. Pietūs Leakey stovykloje. Po pietų lankysite stovykloje gyvenančius orangutanus. Turėsite galimybę susipažinti su jų kasdienybe.
Vėliau laivu plauksite iki Kumajaus uosto ir vyksite į Pankgkalan Buną. Vakarienė ir nakvynė laivo denyje (ant miegamų čiužinių).
Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.
diena. Pangkalan Bunas – Semarangas – Borobuduras – Džogdžakarta (Javos sala).
Po ankstyvų pusryčių (arba gavę pusryčių dėžutes) atsisveikinsite su Pangkalan Bunu ir važiuosite į oro uostą skrydžiui į Semarangą. Atvykus lauks išsami pažintis su dar vienu UNESCO saugomu pasaulio paveldo objektu, VIII-IXa. karaliaus Saliendros dinastijos statytu unikaliu Borobuduro šventyklos kompleksu. Didžiausias pasaulyje budistinis statinys Borobuduras – Indonezijos simbolis – didingai iškilęs ant kalvos žvelgia į apačioje besidriekiančius žaliuojančius laukus, kalvas ir tolumoje dunksančius kalnus. Galbūt todėl ir Borobuduro pavadinimas yra kilęs iš sanskrito kalbos žodžių Vihara Buddha Uhr, reiškiančių „budistų vienuolynas ant kalno“. Kita versija teigia, jog Budur yra tiesiog vietovės pavadinimas, o Borobuduras reiškia „Buduro vienuolynas“.
Šis architektūros šedevras buvo pastatytas trimis šimtmečiais anksčiau nei žymiosios Kambodžos Angkoro šventyklos. Statant tikėtasi, kad jis bus piligrimų traukos centras, tarsi budistų Meka, bet likimas lėmė, kad po kelių dešimtmečių Borobuduras buvo apleistas. Ilgus amžius palaidota po ugnikalnio pelenais ir praryta džiunglių, šventykla buvo užmiršta. Aptikta 1814 metais, pamažu tvarkoma, naujai atgimė tik gerokai vėliau, po restauravimui skirtų UNESCO milijonų. Borobuduras buvo išardytas ir vėl atstatytas. Žvelgiant iš viršaus, Borobuduras primena milžinišką mandalą, „tai pats pasaulis iškaltas akmenyje“ (J.Poortenaar). Šventykla yra trijų lygių, atspindinčių budistų visatos sampratą. Kelias į šventyklos viršūnę, išpuoštas ornamentais ir filosofinio turinio akmens raižiniais, simbolizuoja kelią iš sunkios kasdienybės į nirvaną, tris dvasinio tobulėjimo lygius, padedančius pasiekti nušvitimą. Papėdėje išdėstyti bareljefai vaizduoja žemiškąjį pasaulį, o keturios terasos aukščiau – dangiškąjį. Trys apskritos terasos viršūnėje reiškia anapus dangaus egzistuojantį beformiškumo pasaulį... Šventykloje tylu ir ramu. Atrodo, kad Borobuduras pats pasiekė nirvaną ir nebepriklauso šiam pasauliui...
Gėrėdamiesi apylinkių panorama, važiuosite į Džogdžakartą. Nakvynė viešbutyje.
Maitinimas: pusryčiai, pietūs.
diena. Džogdžakarta.
Pusryčiai. Išsami pažintis su Džogdžakarta.
Centrinės Javos miestas Džogdžakarta – istorinė sultonato sostinė, yra salos kultūros ir meno centras. Čia gimė garsioji indoneziečių batika, klesti klasikiniai Javos menai, tokie kaip baletas, drama, muzika, poezija, lėlių teatro vaidinimai. Tai miestas, tarsi įrėmintas Merapio vulkano šiaurėje ir Indijos vandenyno pietuose (abu nutolę po 25km). „Ugnies kalnas“ Merapis (2911m) dar ir dabar vienas iš šešių aktyviausių vulkanų pasaulyje, ir pats aktyviausias Indonezijoje, daugelį amžių kaip barbaras niokojo puikiuosius architektūros paminklus Džogdžos pašonėje – Borobudurą ir Prambananą. Spjaudydamas pelenus ir nuodingų dujų debesis didingasis Ugnies kalnas nuolatinėje įtampoje laiko Džogdžos ir aplinkinių kaimelių gyventojus. Merapio išsiveržimai vyksta kas keli metai, tada ugnikalnio krateris, garsiai riaugėdamas, išmeta pelenus ir lavą. Daugelį išsiveržimų lydi karštų dujų debesys, jie išlydo ar išdegina viską, kas tik pasitaiko kelyje. Vietiniai gyventojai karščio debesį vadina „garbanota avele“, matyt dėl išorinio panašumo. Nepaisydami didelės grėsmės, 70 000 žmonių gyvena „uždraustoje zonoje“ ugnikalnio papėdėje, naudodamiesi derlingomis dirbamomis žemėmis. Kasmet per Naujuosius Metus valstiečiai stengiasi numaldyti kalną, atlikdami tradicinį aukojimą – Sedekah Gunung.
Lankysite Kraton – „miestą mieste“, kurį 18a. pastatė pirmasis Džogdžos sultonas Mangkubumi, čia atvykęs iš Solo 1755 metais. Kraton išvertus reiškia „karališkoji rezidencija“. Dabar už aukštų sienų stūkso ne tik Sultono rūmai (juose iki šiol reziduoja sultonas), Taman Sari (Vandens pilis), bet ir šurmuliuoja apie dešimt tūkstančių senojo miesto gyventojų.
Dažniausiai į Kratoną įeinama per šiaurinius vartus, šalia kurių prisiglaudusi miesto aikštė Alun-alun Utara, garsi viešaisiais renginiais. 19a. ypač populiarios čia buvo tigrų ir jaučių kautynės. Žiaurus tigras simbolizavo kolonistus olandus, o tvirtas ir dažnai nugalintis jautis – indoneziečius. Toks kovos rezultatas ypač džiugindavo prieš kolonistus nusiteikusius vietos gyventojus, kai kovą stebėdavo olandų valdžios pareigūnai. Vakarinėje alun – alun aikštės dalyje stovi didžioji miesto mečetė Mesjid Agung, kurią 1773 metais pastatė sultonas Mangkubumi. Pietinėje alun-alun aikštės dalyje – Sultono rūmai – įstabus ir elegantiškas Javos architektūros kūrinys. Nors sultonas išpažino islamą, rūmų dekorui nesvetimos hinduizmo ir netgi animizmo tradicijos. Sultono rūmai yra padalinti į dvi dalis, turi du atskirus įėjimus, daugybę tarpusavyje sujungtų kiemų – kiemelių. Festivalių metu čia vyksta vaidinimai ir šokių spektakliai, garbiems svečiams skiriamos sultono audiencijos. Taip pat galima apžiūrėti platformą, ant kurios buvo karūnuojami Džogdžos sultonai, karališkųjų iškilmių vežimų kolekciją, kiemą, kuriame iki šiol stovi akmeninis sostas ir daug kitų šlovingos praeities reliktų. Dalis rūmų yra uždaryti lankytojams. Taip pat turistai neleidžiami į dabartinio sultono rezidenciją.
Už penkių minučių kelio pėsčiomis nuo Sultono rūmų stūkso Taman Sari – Vandens pilis. Visas šis didingas kompleksas buvo skirtas vandens pramogoms. Čia buvo įrengti du baseinai vyrams, vienas moterims, daug fontanų, ežeras plaukioti valtimis ir net požeminė mečetė. Šalia baseinų stiebėsi bokštas, iš kurio sultonas stebėjo mauduoles ir patikusią pasikviesdavo į bokšto apartamentus. Pasak legendos Taman Sari – Vandens pilis – buvo pastatyta pagal Pietų jūrų dievybės Loro Kidul povandeninių rūmų pavyzdį. Esą ši dievybė išvydusi ant jūros kranto medituojantį Mataram dinastijos įkūrėją Senopati, pasikvietė jį į savo rūmus išmokyti karo ir meilės meno. Iki šių laikų deivė Loro Kidul garbinama, tikima, jog ji kartais net prisijungia prie šokėjų, šokančių šventus šokius jos garbei.
Vėliau lankysite netoliese esantį Kotagede miestelį. Tai – nedidelis istorinis miestelis, esantis Džogdžakartos pašonėje, kadaise buvęs Mataram kunigaikštystės sostine. Šiandien jis žymus dėl amatininkų, gaminančių originalius sidabro gaminius. Pagrindinė miesto gatvė pilna nedidelių dirbtuvėlių ir parduotuvių, kuriose galima įsigyti vietinių Javos salos amatininkų darbų – sidabrinių dubenėlių, dėžučių ir net labai modernių papuošalų. Žinoma, nevalia pamiršti ir garsiosios indonezietiškos batikos, kurios čia taip pat rasime.
Toliau vyksite į IXa. pastatytą, dabar saugomą UNESCO, Prambanano hinduistinių šventyklų kompleksą, vieną didžiausių ir įspūdingiausių Pietryčių Azijoje. Šventyklos iškilo centrinę Javą valdant dviems dinastijoms – budizmą išpažinusiai karaliaus Saliendros dinastijai ir hinduizmą – Sandžajos dinastijai, didingąsias Prambanano hinduistines šventyklas pastačiusiai tarsi atsvarą budistiniam Saliendros Borobudurui. Kadaise kompleksą sudarė 6 didžiosios ir 224 mažesnės šventyklos, kurias gamtos stichija pavertė griuvėsiais. Archeologų atkurtos šventyklos tapo trapios ir pažeidžiamos, todėl dabar leidžiama lankyti tik nedidelę jų dalį. Trys didžiausios šventyklos yra skirtos pagrindinėms hinduistų dievybėms – visų aukščiausia (47m) Šivai, Brahmai ir Višnui. Šivos šventykloje ypač įsimintina puošniai dekoruota jo palydovės Durgos skulptūra. Indonezijos vyriausyvė saugo ir stengiasi padidinti archeologinių relikvijų teritoriją – aplink Prambananą net buvo iškelti keli ryžių augintojų kaimai. Esant galimybei (už papildomą mokestį), šviesos ir muzikos spektaklio, legendinio Ramayanos baleto, vaidinamo jau kelis dešimtmečius, todėl įrašyto į Gineso rekordų knygą, stebėjimas ir vakarienė. Profesionalūs šokėjai ir muzikantai scenoje po atviru dangumi nuostabaus grožio Prambanano šventyklų fone įtaigiai atkuria hinduistinės kultūros ir mitologijos įvykius.
Grįžimas į Džogdžakartą. Nakvynė viešbutyje.
Maitinimas: pusryčiai, pietūs.
diena. Džogdžakarta - Bromas.
Po ankstyvų pusryčių (arba gavę pusryčių dėžutes) atsisveikinsite su šlovinguoju istoriniu Džogdžakartos miestu centrinėje Javoje. Iš Tugu traukinių stoties vietiniu traukiniu vaizdingu kraštovaizdžiu vyksite link didžiulės vulkaninės zonos – Bromo – Tendžero (Tennger) – Semeru nacionalinio parko. Persėdę į autobusą, šios dienos savo kelionės tikslą – priartėti prie Bromo ugnikalnio – pasieksite vakare. Nakvynė kaimelio viešbutyje, kotedžuose, pensione nacionalinio parko prieigose.
Maitinimas: pusryčiai.
diena. Bromas – Surabaja – Makasaras (Sulavesio sala).
Šiandien Jūsų lauks pažintis su didžiuliu vulkanų regionu Tendžero kalnų masyve.
Viena iš hipotezių teigia, kad, išsiveržus aukščiausiam (pie 4000m) Javos ugnikalniui Tendžer, susiformavo 8-10km skersmens įduba – kaldera, kurios sienos siekė nuo 200 iki 700m aukščio. Toje įduboje po išsiveržimų susiformavo dar keturi ugnikalniai, tarp jų 2770m aukščio Penandžakan (Penanjakan), užgesęs Batok (2440m) ugnikalnis, 2392m aukščio vis dar išsiveržiantis Bromo ugnikalnis ir labai aktyvus 3676m aukščio Semeru ugnikalnis. Visi kartu jie sudaro Bromo – Tendžero – Semeru nacionalinį parką, į kurio teritoriją įeina ir didžiulis vulkaninio smėlio plotas Laut Pasir, vadinamas Smėlio jūra, likęs po paskutiniojo Tendžero ugnikalnio išsiveržimo. Parke aptinkamos net 157 orchidėjų rūšys ir daugiau negu 600 kitų augalų rūšių.
Tendžero regione gyvenantys žmonės etniniu, kultūriniu ir lingvistiniu aspektu skiriasi nuo kitų javiečių. Pasak legendos Tendžero žmonės yra paskutiniojo Majapahit karaliaus dukters Rara Anteng ir jos vyro Jaker Serger palikuonys. Ši negalėjusi susilaukti vaikų pora meldė dievų malonės. Dievai išklausė jų maldų (su sąlyga, kad jauniausia atžala bus paaukota) – karališkajai porai gimė 25 vaikai. Tėvams nevykdant duoto pažado, kraštą pradėjo niokoti nelaimės, ligos ir mirtys. Teko nuvesti jauniausiąjį sūnų Raden Kusuma į Smėlio jūrą, kur vaiką prarijo išsiveržęs ugnies stulpas. Taip, pasak legendos, atsirado Bromo ugnikalnis. O nuo tų laikų kiekvieną Kasada mėnesį (paskutinį mėnesį pagal Tendžero kalendorių), vietos gyventojai aukoja aukas kalno dievybei – kopia į Bromo ugnikalnio kraterį ir meta gėles, vaisius, pinigėlius tiesiai į kalderą. (GRŪDOS grupei nusišypsojo laimė stebėti šį unikalų reginį).
Įspūdingą dienos programą pradėsite apie 4 val. nakties (priklausomai nuo nakvynės vietos), kad spėtumėte pasveikinti tekančią saulę ir susipažintumėte su didingaisiais Rytų Javos vulkanais Tendžero kalnų masyve. Dar neprašvitus vingiuotu keliu džipais pajudėsite link Penandžakano (2770m) ugnikalnio pasigrožėti nuostabiu saulėtekiu (būtina apsirengti šiltai, turėti apsiaustą nuo lietaus). Iš čia (esant giedram orui) kaip ant delno atsiveria puiki panorama į Bromo, Batok, Kursi, Semeru vulkanus. Toliau, nusileidę nuo kalno, džipais važiuosite link garsiosios Smėlio jūros. Stovėjimo aikštelėje palikę džipus, josite per juodą lavos smėlį mažaisiais arkliukais – iki Bromo ugnikalnio papėdės, kur 249 laipteliai veda į kraterio (2392m.) viršūnę. Juos įveikti teks patiems, kopsite apie 30 minučių, bet nuo kraterio krašto atsivėrę vaizdai į lavos smėlio jūrą ir kitus vulkanus atpirks jūsų pastangas. Bromo ugnikalnio kraterį pasiekti nesunku, gi aukščiausias Javos ugnikalnis Semeru (3676m) reikalauja gero fizinio kopėjų pasiruošimo ir šis žygis iki viršūnės užtrunka mažiausiai tris dienas. Pasigėrėję rūsčiu peizažu leisitės žemyn nuo Bromo vulkano kraterio, vėl josite arkliukais per vulkaninio smėlio laukus, tada, persėdę į džipus, grįšite į nakvynės vietą (nepageidaujantys joti arkliukais gali eiti pėsčiomis – laiko pakanka).
Pusryčiai. Pervežimas į Surabajos oro uostą, kur Jūsų lauks skrydis į Makasarą.
Portugalai, ieškodami prieskonių, atrado jūrų kelią į Indiją, ir tapo pirmaisiais europiečiais, atvykusiais į Makasarą. Moluku salyne aptikti pipirai, cinamonas, muskatas, gvazdikėliai buvo aukso vertės. Makasaras jau tuo metu buvo žinomas kaip pagrindinis prekybos centras, o prekybiniai keliai jūromis driekėsi tarp Indijos, Tailando, Malaizijos, Javos, Kinijos ir kitų kraštų.
Atvykimas į Ujung Pandang oro uostą (Makasaras). Poilsis viešbutyje prieš skrydį į Vakarų Papua. Nuvežimas į oro uostą. Naktį skrydis iš Makasaro į Džajapurą.
Maitinimas: pusryčiai.
dienos. Makasaras – Džajapura – Vamena (Vakarų Papua).
Atskridus į Džayapurą, Jus pasitiks gidas ir, sutvarkęs įvažiavimo formalumus, užregistruos skrydžiui į salos gilumoje įsikūrusį Vamena miestelį – Baliem slėnio širdį. Skrisdami virš aštriabriaunių beveik vertikalių kalnų viršūnių ir miglotomis ūkanomis apklotų slėnių, dar nenusileidus lėktuvui, suprasite, kodėl šios vietos daugybę amžių buvo izoliuotos nuo viso likusio pasaulio.
Po pasų kontrolės ir bagažo patikros (į Baliem slėnį negalima įvežti alkoholio) pradėsite pažintį su šiuo regionu ir patirsite pirmuosius šio visai kitokio pasaulio įspūdžius...
Dauguma keliautojų čia atvyksta susitikti su slėnio gyventojais – Dani gentimi. Šie išdidūs žmonės, kęsdami nuolatinį valdžios ir misionierių spaudimą, sugebėjo išlaikyti savo tradicijas ir per tūkstantmečius susiformavusį gyvenimo būdą. Dažniausiai jie vengia vakarietiškų drabužių, vaikšto nuogi (vyrai su specialiais penių indėklais horim), įsikišę į nosis kaulus, išsidažę kūnus molio ir riebalų mišiniu.
Baliem slėnyje lankysite Dani genties papuasų kaimelius, stebėsite jų savitą gyvenimą, grožėsitės gamta. Vamenoje būsite apgyvendinti viešbutyje, kuriame nakvosite tris naktis (iš čia kasdien vyksite į ekskursijas, o po jų grįšite nakvynei). Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Vamenoje.
Maitinimas: vakarienė.
diena. Vamena – Sogokmo – Kurima – Vamena.
Po pusryčių važiuosite apie 35 minutes į Sogokmo kaimą pietinėje Baliem slėnio dalyje. Iš čia pradėsite 4-5 valandų žygį į Kurima gyvenvietę gėrėdamiesi puikiu peizažu. Kelias ves pro Dani genties saldžiųjų bulvių laukus, vešlų lietaus mišką, žaliuojančias kalvas, ir upes su kabančiais virš jų lieptais. Eidami sutiksite vietos gyventojus papuasus, stebėsite jų kasdienę buitį ir gyvenimo būdą. Pageidaujantys galės nusipirkti Dani genties moterų parduodamų rankdarbių. Administracinis centras – Kurima gyvenvietė yra įsikūrusi netoli tarpeklio. Netgi misijos pastatas yra įsispraudęs į labai stačią uolą 300 metrų aukštyje virš slėnio. Po pietų pikniko gamtoje grįšite į Sogokmo, iš kur būsite parvežti į Vameną vakarienei ir nakvynei viešbutyje. Prieš vakarienę esant pageidavimui galima aplankyti netoli Vamenos įsikūrusį Vesaput kaimelį su kabančiu tiltu, tradiciniais honai namais, pabendrauti su papuasais, pasipuošusiais žolių sijonėliais ir horim. Nakvynė viešbutyje Vamenoje.
Maitinimas: pusryčiai, pietūs (gali būti patiekiamas sausas davinys), vakarienė.
diena. Vamena – Jivika – Anemoigi – Vamena.
Po pusryčių važiuosite apie 30 min į Jivikos kaimą šiaurinėje Baliem slėnio dalyje. Čia apžiūrėsite 250 metų senumo mumiją, išgirsite pasakojimą apie aplinkinius kaimelius. Po to apie 10 minučių eisite link Anemoigi kaimelio, kur stebėsite papuasų genties Dani Mock karo spektaklį ir maisto ruošimo ceremoniją „žemės krosnyje“. Pamatysite, kaip papuasai įkuria ugnį, lanko strėlėmis nužudo paršelį ir kepa jį ant karštų akmenų su daržovėmis ir saldžiomis bulvėmis garuojančioje žemės duobėje. Iškepus paršeliui, būsite pavaišinti pietumis (nepageidaujantys papuasų ruošto maisto galės valgyti maistą iš viešbučio pasiimto pietų paketo).
Atsisveikinę su kaimelio gyventojais, grįšite į Jivika kaimą, iš kur būsite parvežti į Vameną. Prieš vakarienę pageidaujantys galės aplankyti suvenyrų parduotuvėles. Nakvynė viešbutyje Vamenoje.
Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.
diena. Vamena – Džajapura – Denpasaras (Balio sala).
Po pusryčių būsite nuvežti į oro uostą skrydžiui Džajapura (su persėdimu) - Denpasaras Balio saloje. Atskridę važiuosite į viešbutį poilsiui. Nakvynė viešbutyje.
Maitinimas: pusryčiai.
diena. Skrydis: Denpasaras (Balio sala) – Labuan Badžas (Flores sala) – plaukimas laivu į Rinkos salą (nakvynė laivo kajutėse).
Po pusryčių iš viešbučio vyksite į Denpasaro oro uostą skrydžiui į Labuan Badžą Flores saloje. Salai pavadinimą XVIa. davė portugalai: „Cabo das Flores“ reiškia „gėlių kyšulys“. Tik Javoje ir Sumatroje yra daugiau ugnikalnių negu 370 km ilgio ir vietomis tik 12 km pločio Flores saloje. Pats įspūdingiausias gamtos kūrinys Flores saloje, o gal visame Nusa Tengara salyne – didingasis Kelimutu vulkanas, garsėjantis trimis kraterių ežerais, nuolat keičiančiais spalvą. Keliautojams siūlomi žvejybos, nardymo, kopimo į vulkanus turai, bet, aišku, didžiausio susidomėjimo sulaukia išvykos pas Komodo drakonus. Atskridę į Labuan Badžą, vyksite į prieplauką, iš kurios laivu išplauksite į Rinkos salą, kuri kartu su Komodo ir Padaro salomis, išsidėsčiusiomis pačiame Indonezijos archipelago centre, 1980 metais buvo paskelbtos Komodo nacionaliniu parku, o 1992 metais – UNESCO pasaulio paveldo vieta, kad būtų apsaugoti unikalieji varanai – Komodo drakonai – tarsi naujųjų laikų dinozaurai, gyvenantys tik Rinkos ir Komodo salose. Pietūs laive. Nuo Labuan Bandžo iki Rinkos salos plaukimas trunka maždaug dvi valandas. Nors ir rūsti, daugeliui keliautojų sala atrodo neįtikėtinai graži. Čia beveik nėra medžių, auga tik didžiuliai kaktusai, ganosi stirnos, buivolai, kuriuos ir medžioja varanai. Šiame dramatiškame peizaže drakoną galima pastebėti iš toli. Tą ir darysite – stebėsite didžiausius pasaulyje driežus, garsiuosius Komodo drakonus (Varanus komodoensis) natūralioje aplinkoje. Šie milžiniški ropliai užauga iki 3-4 m ilgio, sveria iki 150 kg, bet bėga greitai, kaip šunys, ir minta stambiu gyvu laimikiu. Jei galingi žandikauliai iš karto nenužudo grobio, tai padaro jų seilėse esančios mirtį nešančios bakterijos. Po vienintelio įkandimo per valandą nudvesia ir didžiausias buivolas, nekalbant apie elnius, stirnas ar šernus. Priešnuodžiai dar neišrasti. Komodo drakonai yra nuožmūs plėšrūnai ir tikrai galėtų nužudyti žmogų. Nėra tai patvirtinančių faktų, nors gausu pasakojimų apie tokius atsitikimus.
Rinkos saloje gyvena daugiau baisiųjų varanų negu Komodo saloje, todėl pamatyti juos yra neabejotina tikimybė (GRŪDOS keliautojų grupė pamatė 5 varanus). Keliautojus lydi patyrę, puikiai pažįstantys salas, akyli ir labai atsakingi parko reindžeriai. Turistų saugumas – uždavinys Nr.1. Vėliau grįšite į laivą, kur jūsų lauks vakarienė ir romantiškas saulėlydis. Nakvynė laivo kajutėse (keturvietėse).
Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.
diena. Plaukimas į Komodo salą – Komodo sala – paviršinis nardymas Pantai Merah – Labuan Badžas (Flores sala).
Po pusryčių laive plauksite į Komodo salą (beje, nuo Balio nutolusią apie pusę tūkstančio kilometrų...). Amerikietis D.Burdenas atvykęs į Komodo salą 1926 m. tyrinėti garsiųjų drakonų, taip apibūdino ją, plaukdamas burlaiviu: „Fantastiškų kontūrų sala su palmėmis, išsirikiavusiomis kaip sargybiniai, su ugnikalnių krateriais, žiūrinčiais į žvaigždėtą dangų, tinkama vieta gyventi didiesiems ropliams, dėl kurių mes taip toli keliavome. Karščio išdegintas ir skurdus pirmapradis kraštovaizdis pasižymi stebinančia laukinių gyvūnų bei augalų įvairove: čia tiek įvairių nuodingųjų gyvačių, kaip niekur kitur pasaulyje; daugybė ryškiaspalvių paukščių, tarp jų – geltonkuodė kakadu. Miške keistus, burkuojančius garsus skleidžia neskraidančios džiunglių vištos; galima sutikti elnių, šernų, masyviųjų vandens buivolų... ir , aišku, nuožmiųjų Komodo drakonų“.
Nuo D.Burdeno laikų tūkstančiai keliautojų apsilankė saloje, ieškodami didžiausių pasaulyje driežų. Kai kurie rinkosi galimybę stebėti drakonus dieną, besimaitinančius ką tik nudobtos aukos mėsa, tuo tarpu kiti, norėdami aptikti Komodo drakoną, su parko prižiūrėtoju vykdavo į džiungles.
Atplaukę į seniai lauktą ir išsvajotą salą, kuri iš tolo atrodo taip, kad joje turėtų kažkas keisto gyventi, apie 2 km eisite pėsčiomis link Banungulungo – vietos, kur anksčiau buvo šeriami varanai. Čia jie būdavo maitinami gyvais ožiukais, todėl būdavo galima nufotografuoti kruvinų scenų. Dabar tai uždrausta. Varanai turi prasimaitinti patys, todėl tapo aktyvesni, nors keletą „tinginių“ vis dar galima sutikti prie buvusios šėryklos (Komodo saloje GRŪDOS keliautojai pamatė dar penkis varanus). Grįžę į laivą, plauksite link Flores salos.
Pakeliui sustosite Pantai Merah („rožiniame paplūdimyje“), kurio smėlis nuo ten esančių raudonųjų koralų dalelių švelniai rausvas. Pantai Merah įlankos paplūdimys ir po vandeniu plytintys koraliniai sodai – puiki vieta maudynėms ir paviršiniam nardymui. Pietaudami laive plauksite į Labuan Badžo uostą Flores saloje. Atplaukę būsite apgyvendinti viešbutyje. Nakvynė viešbutyje.
Maitinimas: pusryčiai, pietūs.
diena. Skrydis: Labuan Badžas (Flores sala) – Denpasaras (Balio sala).
Po pusryčių, pageidaujantieji, esant galimybei, pasivaikščios (o galbūt ir apsipirks) po vietos turgelį. Prieš skrydį apžiūrėsite įspūdingą kalkakmenio urvą Batu Cermin, kurio pavadinimas reiškia „Veidrodžio uola“ (būtini bateliai rantuotu, neslidžiu padu).
Vėliau būsite nuvežti į Labuan Badžo oro uostą skrydžiui iš Flores salos į Balio salą. Pasiekę Balio salą pajudėsite link Sanure (Nusa Dua, Džimbarane, Kutoje) ar kitame kurorte prie Indijos vandenyno esančio viešbučio. Nakvynė viešbutyje.
Maitinimas: pusryčiai.
diena. Poilsis ir pramogos kurorte prie Indijos vandenyno.
Pusryčiai. Jūsų laukia nepamirštamas poilsis pasirinktame viešbutyje. Poilsio metu galėsite mėgautis SPA centrų, masažo bei grožio salonų teikiamomis paslaugomis. Mėgausitės natūraliu Balio pakrančių grožiu ir grynu oru. Galėsite dar giliau pasinerti į Balio mistiką ir išmėginti jogos užsiėmimus. O jei vis dėlto pasyvus poilsis Jūsų nedomina, galėsite kopti į ugnikalnį arba plaukti kalnų upe. Nakvynė viešbutyje kurorte prie Indijos vandenyno.
Maitinimas: pusryčiai.
Ekskursijos ir pramogos (už papildomą mokestį) pasirinktinai:
dienos. Skrydis: Denpasaras – Azijos miestas – Europos miestas – Ryga/Vilnius.
Pusryčiai. Išsiregistravimas iš viešbučio. Nuvežimas į Denpasaro oro uostą.
SVARBU: Pageidaujantys gali užsisakyti turą į Sulavesio salą (Tana Toraja), nevykti į Komodo drakonų turą, prailginti poilsį Balio saloje arba po papuasų turo grįžti į Lietuvą.
Kelionės kaina asmeniui 2-čiame kambaryje: nuo 2999 EUR.
Priemoka už vienvietį kambarį: kaina tikslinama.
Minimalus keliautojų skaičius – 10 turistų.