Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei sutinkate, paspauskite mygtuką „Supratau“ arba naršykite toliau. Tuo atveju jei norėsite atšaukti savo duotą sutikimą, pakeiskite savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrinkite įrašytus slapukus. Plačiau »

Didysis GRŪDOS turas po 6 Indonezijos salas 19d.

  • Profesionalų atrinkti įspūdingiausi 6 salų topai!
  • Išsamus, dinamiškas, gyvas ir kontrastingas kelionės maršrutas, sudėliojantis spalvingą Indonezijos pažinimo mozaiką (gamta, istorija, kultūra, religija, politika).
  • Ilgametė GRŪDOS kelionių organizavimo į Indoneziją patirtis.
  • Patikimi ir patikrinti Indonezijos partneriai.
  • Kruopščiai atrinkti viešbučiai, skanus maistas, paslaugus ir dėmesingas vietos personalas.
  • Kvalifikuoti vietos gidai.
  • Į kelionę vyksta profesionalus kelionės vadovas iš Lietuvos.
  • Į kelialapio kainą įskaičiuoti bilietai į lankytinus objektus.
  • Subalansuotas ekskursinės programos ir poilsio režimas.
  • Net 3 nakvynės Ubude – Balio salos kultūrinėje širdyje, menų sostinėje.
  • Net 3 nakvynės Indijos vandenyno pakrantės kurorte Balio saloje.
  • Tinkamiausias laikas – aukštasis sezonas (liepa – rugpjūtis)! – keliauti į Indoneziją.
  • Galimybė pratęsti kelionę į N.Gvinėjos salą pažinčiai su papuasų gentimi.
  •   "GRŪDOS" kelionių į INDONEZIJĄ nuotraukų albumas.

 

GRŪDA kviečia savo keliautojus drakono pėdsakais į pasaulio kraštą, į karščiu alsuojančių vulkanų žemę, į rojų prie pragaro vartų – INDONEZIJĄ

Didysis 19 dienų GRŪDOS turas po 6 charizmatiškąsias Indonezijos salas: Javą – Sulavesį – Flores – Komodą – Rinką – Balį su poilsiu prie Indijos vandenyno

Kelionės aukso fondas

Javos sala

  • Džogdžakarta - Javos salos kultūros ir meno centras, miestas, tarsi įrėmintas Merapio vulkano šiaurėje ir Indijos vandenyno pietuose.
  • Prambanano - hinduistinių šventyklų kompleksas (UNESCO paveldas).
  • Indonezijos simbolis – Borobuduras – didžiausias pasaulyje budistinis statinys (UNESCO paveldas).
  • Sultono rūmai – įstabus ir elegantiškas Javos architektūros kūrinys Džogdžakartoje.
  • Vandens pramogų kompleksas – Taman Sari (Džogdžakarta).
  • Didžiulė vulkanų zona – Bromo – Tendžer – Semeru nacionalinis parkas – įspūdinga išvyka visureigiais.
  • Saulės pasveikinimas nuo Penandžakano vulkano.
  • Kelionė per garsiąją Smėlio jūrą link Bromo ugnikalnio.
  • Kvapą gniaužiantys vaizdai nuo Bromo ugnikalnio kraterio viršūnės.

Sulavesio sala

  • Tana Toraja – pažintis su viena įdomiausių Indonezijos etninių grupių – „kalnų žmonėmis“ – torajais, jų kultūriniu paveldu ir tradicijomis.
  • Tongkonanas – medinis protėvių namas – įspūdingiausias torajų šeimos bendruomenės atspindys ir simbolis, stebinantis neįprastu stogu, primenančiu laivo pirmagalį ar buivolo ragus.
  • Laidotuvių ritualai – viena svarbiausių Torajos ceremonijų.
  • Mistiški ir šiurpą keliantys potyriai – olose iškirstos grotos laidojimui su balkonais medinėms lėlėms ir uolėtame šlaite kabantys karstai.

Flores - Rinkos - Komodo sala

  • Pasimatymas su nuožmiaisiais Komodo drakonais, jų natūralioje aplinkoje Rinkos ir Komodo salose (UNESCO paveldas).
  • Dramatiškas, rūstus, bet neįtikėtinai gražus Rinkos salos peizažas.
  • Romantiškas saulėlydis ir nakvynė laivo kajutėse.
  • Komodas – „fantastiškų kontūrų sala su palmėmis, išsirikiavusiomis kaip sargybiniai, su ugnikalnių krateriais, žiūrinčiais į žvaigždėtą dangų, tinkama vieta gyventi didiesiems ropliams, dėl kurių mes taip toli keliavome...“ – rašė keliautojas D.Burdenas 1926 metais.
  • Pantai Merah – poilsis, maudynės ir paviršinis nardymas „rožiniame paplūdimyje“, kurio smėlis nuo ten esančių raudonųjų koralų dalelių švelniai rausvas.
  • Batu Cermin – kalkakmenio urvas, kurio pavadinimas reiškia „Veidrodžio uola“.

Balio sala

  • Balio vizitinė kortelė – fotogeniškoji Tanah Lot šventykla ant uolos, įsibridusios į Indijos vandenyną.
  • Ubudas – Balio salos kultūrinė širdis.
  • Kerta Gosa paviljonas – įmantriai dekoruoti XVII a. teismo rūmai.
  • Tengananas – seniausias tradicinis Balio kaimas, kuriame laikas tarsi sustojęs.
  • Didžiausia ir pagrindinė Balio šventykla – Besakih – Agung ugnikalnio papėdėje.
  • Spalvingi ritualiniai Balio salos šokiai (ypač efektingas ir hipnotizuojantis Kecak ugnies šokis).
  • Gunung Kavi – žaliame tropiniame lietaus miške pasislėpęs antkapinių paminklų kompleksas.
  • Tirta Empul – šventykla, garsėjanti šventuoju šaltiniu, kuriame piligrimai apvalo ne tik kūną, bet ir sielą.
  • Pribloškianti Baturo ugnikalnio panorama, atsiverianti iš Kintamanio kalnų kaimelio.
  • Brangiausios pasaulyje kopi luwak kavos degustavimas kavos plantacijoje (pageidaujantiems).
  • Įspūdingo smaragdinio žalumo Tegalalango ryžių terasos – UNESCO pasaulio paveldas.
  • Romantiškas poilsis Indijos vandenyno pakrantės kurorte, tradiciniai indonezietiški masažai, SPA malonumai.
  • Aktyvaus poilsio mėgėjams: kopimai į ugnikalnius, raftingas kalnų upe, kruizas katamaranu, paviršinis ir giluminis nardymas.

Pasiūlymas drąsiems:

  • kelionės pratęsimas – 5 dienų turas į Vakarų Papua (Naujosios Gvinėjos sala) pažinčiai su papuasų Dani genties papročiais ir gyvenimo būdu.

  • Visi pervežimai pagal programą.
  • 3 nakvynės turistinės klasės viešbutyje Vamenoje.
  • 1 nakvynė 3*-4*viešbutyje Džayapuroje.
  • 1 nakvynė 4* viešbutyje Balyje (prieš tarptautinį skrydį).
  • Maitinimas: 5 pusryčiai, 4 pietūs, 4 vakarienės.
  • Ekskursinė – pramoginė programa pagal aprašą.
  • Lankomų objektų bilietų kainos.
  • Dokumentų ir visų leidimų sutvarkymas.
  • Vietinio angliakalbio gido paslaugos.
  • Lėktuvo bilietai skrydžiams: Denpasaras – Džayapura – Denpasaras, Džayapura – Vamena – Džayapura. Orientacinė kaina: kaina tikslinama.
  • Gėrimai pietų ir vakarienės metu, arbatpinigiai privalomi (vietos gidams ~ 3-5 USD/dienai, vairuotojams 1-3 USD/dienai), asmeninės išlaidos.
  • Mokestis už fotografavimą (50 000 IDR – apie 4 EUR) ir filmavimą (150 000 IDR – apie 12 EUR).

dienos. Skrydis Vilnius/Ryga – Helsinkis/Stambulas/Singapūras – Džakarta (galimi ir kiti skrydžio variantai). Maitinimas: vakarienė.

Atvykimas į Indonezijos sostinę Džakartą, įsikūrusią Javos saloje, vadinamoje Indonezijos širdimi. 13-ta pagal dydį sala pasaulyje yra tankiausiai apgyvendinta – joje gyvena daugiau nei pusė šalies gyventojų ir netgi daugiau žmonių negu kontinentinėje Australijoje. Java – labiausiai išsivysčiusi Indonezijos sala, šalies mokslo, gamybos ir politikos centras. Javos saloje išliko pagrindiniai Indonezijos senovės paminklai ir architektūros šedevrai – pasaulinio garso hinduizmo ir budizmo šventyklos. Čia daugiausia karščiu alsuojančių vulkanų, auga tankūs miškai, plyti ryžių laukų terasos, čia gimė garsioji indoneziečių batika.

Selamat datang di Indonesia! Sveiki atvykę į Indoneziją!

Sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, vyksite į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.

P.S. Skrendant per Kvala Lumpūrą, atvykstama į Džogdžakartą (aplenkiant Džakartą), tuomet nakvynė viešbutyje Džogdžakartoje.

diena. Džakarta – skrydis į Džogdžakartą – Džogdžakarta: Kraton – Sultono rūmai – Taman Sari (Vandens pilis), Kotagede, Prambanano šventyklų kompleksas (Javos sala). Maitinimas: pusryčiai, pietūs.

Po pusryčių važiuosite į oro uostą skrydžiui į legendinį Džogdžakartos miestą, vietinių vadinamą tiesiog Džogdža arba Džiogija (jeigu nakvynė Džakartoje).

Centrinės Javos miestas Džogdžakarta – istorinė sultonato sostinė, yra salos kultūros ir meno centras. Čia gimė garsioji indoneziečių batika, klesti klasikiniai Javos menai, tokie kaip baletas, drama, muzika, poezija, lėlių teatro vaidinimai. Tai miestas, tarsi įrėmintas Merapio vulkano šiaurėje ir Indijos vandenyno pietuose (abu nutolę po 25km). „Ugnies kalnas“ Merapis (2911m) dar ir dabar vienas iš šešių aktyviausių vulkanų pasaulyje, ir pats aktyviausias Indonezijoje, daugelį amžių kaip barbaras niokojo puikiuosius architektūros paminklus Džogdžos pašonėje – Borobudurą ir Prambananą. Spjaudydamas pelenus ir nuodingų dujų debesis didingasis Ugnies kalnas nuolatinėje įtampoje laiko Džogdžos ir aplinkinių kaimelių gyventojus. Merapio išsiveržimai vyksta kas keli metai, tada ugnikalnio krateris, garsiai riaugėdamas, išmeta pelenus ir lavą. Daugelį išsiveržimų lydi karštų dujų debesys, jie išlydo ar išdegina viską, kas tik pasitaiko kelyje. Vietiniai gyventojai karščio debesį vadina „garbanota avele“, matyt dėl išorinio panašumo. Nepaisydami didelės grėsmės, 70 000 žmonių gyvena „uždraustoje zonoje“ ugnikalnio papėdėje, naudodamiesi derlingomis dirbamomis žemėmis. Kasmet per Naujuosius Metus valstiečiai stengiasi numaldyti kalną, atlikdami tradicinį aukojimą – Sedekah Gunung.

Atskridę į Džogdžakartą lankysite Kraton – „miestą mieste“, kurį XVIIIa. pastatė pirmasis Džogdžos sultonas Mangkubumi, čia atvykęs iš Solo 1755 metais. Kraton išvertus reiškia „karališkoji rezidencija“. Dabar už aukštų sienų stūkso ne tik Sultono rūmai (juose iki šiol reziduoja sultonas), Taman Sari (Vandens pilis), bet ir šurmuliuoja apie dešimt tūkstančių senojo miesto gyventojų.

Dažniausiai į Kratoną įeinama per šiaurinius vartus, šalia kurių prisiglaudusi miesto aikštė Alun-alun Utara, garsi viešaisiais renginiais. XIXa. ypač populiarios čia buvo tigrų ir jaučių kautynės. Žiaurus tigras simbolizavo kolonistus olandus, o tvirtas ir dažnai nugalintis jautis – indoneziečius. Toks kovos rezultatas ypač džiugindavo prieš kolonistus nusiteikusius vietos gyventojus, kai kovą stebėdavo olandų valdžios pareigūnai. Vakarinėje alun – alun aikštės dalyje stovi didžioji miesto mečetė Mesjid Agung, kurią 1773 metais pastatė sultonas Mangkubumi. Pietinėje alun-alun aikštės dalyje – Sultono rūmai – įstabus ir elegantiškas Javos architektūros kūrinys. Nors sultonas išpažino islamą, rūmų dekorui nesvetimos hinduizmo ir netgi animizmo tradicijos. Sultono rūmai yra padalinti į dvi dalis, turi du atskirus įėjimus, daugybę tarpusavyje sujungtų kiemų – kiemelių. Festivalių metu čia vyksta vaidinimai ir šokių spektakliai, garbiems svečiams skiriamos sultono audiencijos. Taip pat galima apžiūrėti platformą, ant kurios buvo karūnuojami Džogdžos sultonai, karališkųjų iškilmių vežimų kolekciją, kiemą, kuriame iki šiol stovi akmeninis sostas ir daug kitų šlovingos praeities reliktų. Dalis rūmų yra uždaryti lankytojams. Taip pat turistai neleidžiami į dabartinio sultono rezidenciją.

Už penkių minučių kelio pėsčiomis nuo Sultono rūmų stūkso Taman Sari – Vandens pilis. Visas šis didingas kompleksas buvo skirtas vandens pramogoms. Čia buvo įrengti du baseinai vyrams, vienas moterims, daug fontanų, ežeras plaukioti valtimis ir net požeminė mečetė. Šalia baseinų stiebėsi bokštas, iš kurio sultonas stebėjo mauduoles ir patikusią pasikviesdavo į bokšto apartamentus. Pasak legendos Taman Sari – Vandens pilis – buvo pastatyta pagal Pietų jūrų dievybės Loro Kidul povandeninių rūmų pavyzdį. Esą ši dievybė išvydusi ant jūros kranto medituojantį Mataram dinastijos įkūrėją Senopati, pasikvietė jį į savo rūmus išmokyti karo ir meilės meno. Iki šių laikų deivė Loro Kidul garbinama, tikima, jog ji kartais net prisijungia prie šokėjų, šokančių šventus šokius jos garbei.

Vėliau lankysite netoliese esantį Kotagede miestelį. Tai – nedidelis istorinis miestelis, esantis Džogdžakartos pašonėje, kadaise buvęs Mataram kunigaikštystės sostine. Šiandien jis žymus dėl amatininkų, gaminančių originalius sidabro gaminius. Pagrindinė miesto gatvė pilna nedidelių dirbtuvėlių ir parduotuvių, kuriose galima įsigyti vietinių Javos salos amatininkų darbų – sidabrinių dubenėlių, dėžučių ir net labai modernių papuošalų. Žinoma, nevalia pamiršti ir garsiosios indonezietiškos batikos, kurios čia taip pat rasime.

Toliau vyksite į IXa. pastatytą, dabar saugomą UNESCO, Prambanano hinduistinių šventyklų kompleksą, vieną didžiausių ir įspūdingiausių Pietryčių Azijoje. Šventyklos iškilo centrinę Javą valdant dviems dinastijoms – budizmą išpažinusiai karaliaus Saliendros dinastijai ir hinduizmą – Sandžajos dinastijai, didingąsias Prambanano hinduistines šventyklas pastačiusiai tarsi atsvarą budistiniam Saliendros Borobudurui. Kadaise kompleksą sudarė 6 didžiosios ir 224 mažesnės šventyklos, kurias gamtos stichija pavertė griuvėsiais. Archeologų atkurtos šventyklos tapo trapios ir pažeidžiamos, todėl dabar leidžiama lankyti tik nedidelę jų dalį. Trys didžiausios šventyklos yra skirtos pagrindinėms hinduistų dievybėms – visų aukščiausia (47m) Šivai, Brahmai ir Višnui. Šivos šventykloje ypač įsimintina puošniai dekoruota jo palydovės Durgos skulptūra. Indonezijos vyriausyvė saugo ir stengiasi padidinti archeologinių relikvijų teritoriją – aplink Prambananą net buvo iškelti keli ryžių augintojų kaimai. Esant  galimybei (už papildomą mokestį), šviesos ir muzikos spektaklio, legendinio Ramayanos baleto, vaidinamo jau kelis dešimtmečius, todėl įrašyto į Gineso rekordų knygą, stebėjimas ir vakarienė. Profesionalūs šokėjai ir muzikantai scenoje po atviru dangumi nuostabaus grožio Prambanano šventyklų fone įtaigiai atkuria hinduistinės kultūros ir mitologijos įvykius. Grįžimas į Džogdžakartą. Nakvynė viešbutyje.

diena. Džogdžakarta – Borobuduras (Javos sala). Maitinimas: pusryčiai, pietūs.

Pusryčiai. Šiandien taip pat lauks išsami pažintis su dar vienu UNESCO saugomu pasaulio paveldo objektu, VIII-IXa. karaliaus Saliendros dinastijos statytu unikaliu Borobuduro šventyklos kompleksu. Didžiausias pasaulyje budistinis statinys Borobuduras – Indonezijos simbolis – didingai iškilęs ant kalvos žvelgia į apačioje besidriekiančius žaliuojančius laukus, kalvas ir tolumoje dunksančius kalnus. Galbūt todėl ir Borobuduro pavadinimas yra kilęs iš sanskrito kalbos žodžių Vihara Buddha Uhr, reiškiančių „budistų vienuolynas ant kalno“. Kita versija teigia, jog Budur yra tiesiog vietovės pavadinimas, o Borobuduras reiškia „Buduro vienuolynas“.

Šis architektūros šedevras buvo pastatytas trimis šimtmečiais anksčiau nei žymiosios Kambodžos Angkoro šventyklos. Statant tikėtasi, kad jis bus piligrimų traukos centras, tarsi budistų Meka, bet likimas lėmė, kad po kelių dešimtmečių Borobuduras buvo apleistas. Ilgus amžius palaidota po ugnikalnio pelenais ir praryta džiunglių, šventykla buvo užmiršta. Aptikta 1814 metais, pamažu tvarkoma, naujai atgimė tik gerokai vėliau, po restauravimui skirtų UNESCO milijonų. Borobuduras buvo išardytas ir vėl atstatytas. Žvelgiant iš viršaus, Borobuduras primena milžinišką mandalą, „tai pats pasaulis iškaltas akmenyje“ (J.Poortenaar). Šventykla yra trijų lygių, atspindinčių budistų visatos sampratą. Kelias į šventyklos viršūnę, išpuoštas ornamentais ir filosofinio turinio akmens raižiniais, simbolizuoja kelią iš sunkios kasdienybės į nirvaną, tris dvasinio tobulėjimo lygius, padedančius pasiekti nušvitimą. Papėdėje išdėstyti bareljefai vaizduoja žemiškąjį pasaulį, o keturios terasos aukščiau – dangiškąjį. Trys apskritos terasos viršūnėje reiškia anapus dangaus egzistuojantį beformiškumo pasaulį... Šventykloje tylu ir ramu. Atrodo, kad Borobuduras pats pasiekė nirvaną ir nebepriklauso šiam pasauliui...

Grįždami į Džogdžakartą, už kelių kilometrų pravažiuosite mažesnes Pawon ir Mendut šventyklas. Vėliau, esant galimybei, lankysite turgų ir susipažinsite su tradiciniais Javos amatais: sidabro dirbiniais, lėlėmis šešėlių teatro spektakliams bei batikos dirbiniais, kurių tradicijos gyvuoja jau daugelį šimtmečių. Nakvynė viešbutyje.

diena. Džogdžakarta – Bromas (Javos sala). Maitinimas: pusryčiai, vakarienė.

Po ankstyvų pusryčių (arba gavę pusryčių dėžutes) atsisveikinsite su šlovinguoju istoriniu Džogdžakartos miestu centrinėje Javoje. Iš Tugu traukinių stoties vietiniu traukiniu vaizdingu kraštovaizdžiu vyksite link 2329m aukščio įspūdingojo Bromo – vieno iš 150 veikiančių ugnikalnių Indonezijoje. Važiuodami matysite ugnikalnius, atogrąžų miškus, ryžių laukus, kavamedžių, kakavmedžių ir prieskoninių augalų plantacijas, privačius ūkius.

Išlipę iš traukinio, persėsite į autobusą ir, gėrėdamiesi apylinkių panorama, toliau važiuosite link didžiulės vulkaninės zonos – Bromo – Tendžero (Tennger) – Semeru nacionalinio parko su trumpais sustojimais poilsiui. Šios dienos savo kelionės tikslą – priartėti prie Bromo ugnikalnio – pasieksite vakare. Nakvynė kaimelio viešbutyje, kotedžuose, pensione nacionalinio parko prieigose.

diena. Bromas – Surabaja (Javos sala). Maitinimas: pusryčiai, vakarienė.

Šiandien Jūsų lauks pažintis su didžiuliu vulkanų regionu Tendžero kalnų masyve.

Viena iš hipotezių teigia, kad, išsiveržus aukščiausiam (pie 4000m) Javos ugnikalniui Tendžerui, susiformavo 8-10km skersmens įduba – kaldera, kurios sienos siekė nuo 200 iki 700m aukščio. Toje įduboje po išsiveržimų susiformavo dar keturi ugnikalniai, tarp jų 2770m aukščio Penandžakan (Penanjakan), užgesęs Batok (2440m) ugnikalnis, 2392m aukščio vis dar išsiveržiantis Bromo ugnikalnis ir labai aktyvus 3676m aukščio Semeru ugnikalnis. Visi kartu jie sudaro Bromo – Tendžero – Semeru nacionalinį parką, į kurio teritoriją įeina ir didžiulis vulkaninio smėlio plotas Laut Pasir, vadinamas Smėlio jūra, likęs po paskutiniojo Tendžero ugnikalnio išsiveržimo. Parke aptinkamos net 157 orchidėjų rūšys ir daugiau negu 600 kitų augalų rūšių.

Tendžero regione gyvenantys žmonės etniniu, kultūriniu ir lingvistiniu aspektu skiriasi nuo kitų javiečių. Pasak legendos Tendžero žmonės yra paskutiniojo Majapahit karaliaus dukters Rara Anteng ir jos vyro Jaker Serger palikuonys. Ši negalėjusi susilaukti vaikų pora meldė dievų malonės. Dievai išklausė jų maldų (su sąlyga, kad jauniausia atžala bus paaukota) – karališkajai porai gimė 25 vaikai. Tėvams nevykdant duoto pažado, kraštą pradėjo niokoti nelaimės, ligos ir mirtys. Teko nuvesti jauniausiąjį sūnų Raden Kusuma į Smėlio jūrą, kur vaiką prarijo išsiveržęs ugnies stulpas. Taip, pasak legendos, atsirado Bromo ugnikalnis. O nuo tų laikų kiekvieną Kasada mėnesį (paskutinį mėnesį pagal Tendžero kalendorių), vietos gyventojai aukoja aukas kalno dievybei – kopia į Bromo ugnikalnio kraterį ir meta gėles, vaisius, pinigėlius tiesiai į kalderą. (GRŪDOS grupei nusišypsojo laimė stebėti šį unikalų reginį).

Įspūdingą dienos programą pradėsite apie 4 val. nakties (priklausomai nuo nakvynės vietos), kad spėtumėte pasveikinti tekančią saulę ir susipažintumėte su didingaisiais Rytų Javos vulkanais Tendžero kalnų masyve. Dar neprašvitus vingiuotu keliu džipais pajudėsite link Penandžakano (2770m) ugnikalnio pasigrožėti nuostabiu saulėtekiu (būtina apsirengti šiltai, turėti apsiaustą nuo lietaus). Iš čia (esant giedram orui) kaip ant delno atsiveria puiki panorama į Bromo, Batok, Kursi, Semeru vulkanus. Toliau, nusileidę nuo kalno, džipais važiuosite link garsiosios Smėlio jūros. Stovėjimo aikštelėje palikę džipus, josite per juodą lavos smėlį mažaisiais arkliukais – iki Bromo ugnikalnio papėdės, kur 249 laipteliai veda į kraterio (2392m) viršūnę. Juos įveikti teks patiems, kopsite apie 30 minučių, bet nuo kraterio krašto atsivėrę vaizdai į lavos smėlio jūrą ir kitus vulkanus atpirks jūsų pastangas. Bromo ugnikalnio kraterį pasiekti nesunku, gi aukščiausias Javos ugnikalnis Semeru (3676m) reikalauja gero fizinio kopėjų pasiruošimo ir šis žygis iki viršūnės užtrunka mažiausiai tris dienas. Pasigėrėję rūsčiu peizažu leisitės žemyn nuo Bromo vulkano kraterio, vėl josite arkliukais per vulkaninio smėlio laukus, tada, persėdę į džipus, grįšite į nakvynės vietą (nepageidaujantys joti arkliukais gali eiti pėsčiomis – laiko pakanka).

Papusryčiavę pajudėsite link Surabajos. Atvykę į Surabają, judėsite link Kalimas tradicinės laivų perkėlos (uosto), kur pamatysite tradicinius rankų darbo laivus (phinisi ship). Vėliau apžiūrėsite išlikusius įspūdingus olandų kolonijinio paveldo pastatus: Katedrą, Paštą, Cigarų namus. Esant galimybei, lankysite ir Sampoerna muziejų, įsikūrusį egzotiškame pastate ir iliustruojantį kinų tabako verslą Indonezijoje. Nakvynė viešbutyje.

P.S. Esant galimybei, vakarinis skrydis iš Surabajos (Javos sala) į Makasarą (Sulavesio sala).

diena. Surabaja – Makasaras – Rantepao (Tana Toraja – Sulavesio sala). Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

Pusryčiai. Pervežimas į Surabajos oro uostą, kur Jūsų lauks skrydis į Makasarą, esantį Sulavesio saloje, kurioje neabejotinai gausite dar vieną egzotiškų potyrių dozę.

Portugalai, ieškodami prieskonių, atrado jūrų kelią į Indiją, ir tapo pirmaisiais europiečiais, atvykusiais į Makasarą. Moluku salyne aptikti pipirai, cinamonas, muskatas, gvazdikėliai buvo aukso vertės. Makasaras jau tuo metu buvo žinomas kaip pagrindinis prekybos centras, o prekybiniai keliai jūromis driekėsi tarp Indijos, Tailando, Malaizijos, Javos, Kinijos ir kitų kraštų.

Atskridę į Makasarą toliau keliausite link Rantepao, pakeliui aplankydami tradicinį Bugis kaimelį, kurį garsina mediniai nameliai ir, pasigrožėję Erotikos kalnu, trauksite vakarine salos pakrante į Rantepao miestą, įsikūrusį 800m aukštyje virš jūros lygio. Pietauti sustosite vietiniame restorane Parepare mieste,  o pasimėgauti gardžia kava ir pasigėrėti kalnų vaizdais stabtelsite šiek tiek vėliau. 324 kilometrus įveiksite maždaug per 8 valandas, kurios neprailgs, grožintis puikiu kraštovaizdžiu, užburiančiais kalnų vaizdais, lydėsiančiais visos kelionės metu. Nakvynė viešbutyje.

dienos. Tana Toraja (Sulavesio sala). Maitinimas: 2 pusryčiai, 2 pietūs, 2 vakarienės.

Jūsų lauks dvi pilnos įspūdžių dienos. Aplankysite senąsias torajų gentis, dar kitaip vadinamas „kalnų žmonėmis“, ir jų gyvenvietes. Žodis toraja vietine kalba reiškia „kalvota“. Savo kultūriniu paveldu ir tradicijomis torajai priklauso vienai įdomiausių Indonezijos etninių grupių. Torajų kultūra atsilaikė nuo aplinkinių genčių įtakos, tačiau XXa. pradžioje jų papročiams ir tradicijoms didžiulę įtaką turėjo olandų misionierių veikla, todėl beveik visos senosios ceremonijos (išskyrus laidotuvių), sunyko. Krikščionybė čia daro didelę įtaką, bet raižiniai ir simboliai tebėra svarbūs animizmą propagavusios tautos žmonėms, gyvenusiems iš giminaičių sudarytomis šeimų bendruomenėmis. Įspūdingiausias torajų šeimos bendruomenės atspindys ir simbolis – medinis protėvių namas – tongkonanas. Ant jo sienos buvo surašomas visas šeimos metraštis: kilmė, istorija, turtai. Kiekviena spalva ir simbolis turi savo reikšmę. Anot antropologų, torajų namo forma kilo iš laivų, kuriais ši gentis atplaukė į Sulavesį, formos. Dalis tyrinėtojų mano, kad namo forma simbolizuoja čia taip vertinamų buivolų ragus. Buivolas torajiečiams yra pagrindinis statuso simbolis ir neatskiriama ceremonijų dalis. Buivolais galima sumokėti už žemę, o jų skaičius rodo torajų šeimos turtingumą. Ypač vertingi ir brangūs buivolai albinosai. Buivolų ragai tvirtinami prie namo kraigo, kuo jų daugiau – tuo šeima svarbesnė, turtingų namų savininkams kartais net pritrūksta vietos ragams pritvirtinti. Medinio protėvių namo negalima nei parduoti, nei nusipirkti. Kad turtai nebūtų išsklaidyti, buvo skatinamos vedybos tarp ketvirtos kartos giminaičių, o tarp pačių turtingiausių torajų – net ir artimesnių, o vaikai paveldėdavo ne tik tėvų namus, turtus, bet ir skolas... Naujai statomi namai yra meistriškai išraižyti, o stogo forma išlieka tradicinė.

Didžiausią nuostabą kelia laidotuvių ritualai – tai viena svarbiausių Torajos ceremonijų, kuri reiškia ilgai trunkantį išėjimą į pomirtinį gyvenimą ir gali tęstis nuo mėnesio iki metų ar ilgiau. Be šių ceremonijų mirusiojo siela negali pereiti į kitą pasaulį, neužtraukusi nelaimės visai šeimai. Laidotuvių apeigos prasideda tada, kai mirusiojo šeima sukaupia pakankamai pinigų. Torajiečiai turi dvejas laidotuves, vienas – iš karto, mirus žmogui, kitas – po specialaus pasiruošimo, iki kurio mirusiojo palaikai laikomi šeimos namuose. Susirinkus daugybei svečių, apeigos trunka iki savaitės: aukojami buivolai, nes tikima, kad gyvulių sielos seka savo šeimininkus į pomirtinį pasaulį, nešamos dovanos, šokama.

Kas yra tikroji mistika, sužinosite lankydami karališkąsias Suajos ir Lemo kapines su olose iškirstomis grotomis laidojimui ir balkonais mediniams stabams (laidojimo lėlėms – vadinamosioms „tau-tau“, kurios saugo mirusiųjų ramybę). Kambiroje išvysite dar vieną neįprastą laidojimo būdą, skirtą kūdikiams. Į specialią medžiagą suvynioti jų kūneliai dedami į laidojimo medžio drevę, kuri uždaroma, o medžiui augant jie tampa vieninga gamtos dalimi. Vėliau lankysitės Londoje – natūralioje oloje įrengtame kapinyne. Tokios laidojimo tradicijos ir kapinės yra unikalios visame Indonezijos salyne.

Kete Kesu kaimelis nustebins tradiciniais menais: raižyba, tapyba, skulptūrėlių drožyba, o ypač sužavės tradicinių šeimos namų – tongkonanų – gausa. Turėsite laiko pabendrauti su vietos gyventojais ir, neabejojame, praturtinti savo kelionių albumus išskirtiniais kadrais iš kasdienio torajų gyvenimo.

Tęsdami pažintį su torajų tradicijomis ir ritualais, lankysite Palawa kaimelį, kur apžiūrėsite buivolų ragais išpuoštus medinius protėvių namus, užsuksite į Batutumonga kaimelį, garsėjantį audimo tradicijomis. Batutumonga įsikūręs kalnuose (1355m aukštyje), iš kur atsiveria nuostabūs vaizdai. Apžiūrėsite Marante – uolėtame šlaite kabančius karstus. Grįžimas į nakvynės vietą. 2 nakvynės viešbutyje.

P.S. Programa Tana Torajoje ir kaimelių lankymas gali būti keičiami priklausomai nuo oro sąlygų ir vykstančių ceremonijų.

diena. Tana Toraja – Parepare – Ujung Pandang (Sulavesio sala) – Balio sala. Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

Po pusryčių vaizdingais keliais vedančiais per kavos, kakavos plantacijas vyksite į Makasaro oro uostą. Trumpas sustojimas pasimėgauti vietine kava, pietūs – Parepare mieste. Atvykimas į Ujung Pandang oro uostą (Makasaras). Skrydis į Denpasarą (Balio sala). Nuvežimas į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.

P.S. Nesant skrydžio galimybės, nakvynė Makasare. Skrydis į Balio salą, po to – į Labuan Badžą 11 dieną.

diena. Skrydis: Denpasaras (Balio sala) – Labuan Badžas (Flores sala) – plaukimas laivu į Rinkos salą (nakvynė laivo kajutėse). Maitinimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

Po pusryčių iš viešbučio vyksite į Denpasaro oro uostą skrydžiui į Labuan Badžą Flores saloje. Salai pavadinimą XVIa. davė portugalai: „Cabo das Flores“ reiškia „gėlių kyšulys“. Tik Javoje ir Sumatroje yra daugiau ugnikalnių negu 370 km ilgio ir vietomis tik 12 km pločio Flores saloje. Pats įspūdingiausias gamtos kūrinys Flores saloje, o gal visame Nusa Tengara salyne – didingasis Kelimutu vulkanas, garsėjantis trimis kraterių ežerais, nuolat keičiančiais spalvą. Keliautojams siūlomi žvejybos, nardymo, kopimo į vulkanus turai, bet, aišku, didžiausio susidomėjimo sulaukia išvykos pas Komodo drakonus. Atskridę į Labuan Badžą, vyksite į prieplauką, iš kurios laivu išplauksite į Rinkos salą, kuri kartu su Komodo ir Padaro salomis, išsidėsčiusiomis pačiame Indonezijos archipelago centre, 1980 metais buvo paskelbtos Komodo nacionaliniu parku, o 1992 metais – UNESCO pasaulio paveldo vieta, kad būtų apsaugoti unikalieji varanai – Komodo drakonai – tarsi naujųjų laikų dinozaurai, gyvenantys tik Rinkos ir Komodo salose. Pietūs laive. Nuo Labuan Bandžo iki Rinkos salos plaukimas trunka maždaug dvi valandas. Nors ir rūsti, daugeliui keliautojų sala atrodo neįtikėtinai graži. Čia beveik nėra medžių, auga tik didžiuliai kaktusai, ganosi stirnos, buivolai, kuriuos ir medžioja varanai. Šiame dramatiškame peizaže drakoną galima pastebėti iš toli. Tą ir darysite – stebėsite didžiausius pasaulyje driežus, garsiuosius Komodo drakonus (Varanus komodoensis) natūralioje aplinkoje. Šie milžiniški ropliai užauga iki 3-4 m ilgio, sveria iki 150 kg, bet bėga greitai, kaip šunys, ir minta stambiu gyvu laimikiu. Jei galingi žandikauliai iš karto nenužudo grobio, tai padaro jų seilėse esančios mirtį nešančios bakterijos. Po vienintelio įkandimo per valandą nudvesia ir didžiausias buivolas, nekalbant apie elnius, stirnas ar šernus. Priešnuodžiai dar neišrasti. Komodo drakonai yra nuožmūs plėšrūnai ir tikrai galėtų nužudyti žmogų. Nėra tai patvirtinančių faktų, nors gausu pasakojimų apie tokius atsitikimus.

Rinkos saloje gyvena daugiau baisiųjų varanų negu Komodo saloje, todėl pamatyti juos yra neabejotina tikimybė (GRŪDOS keliautojų grupė pamatė 5 varanus). Keliautojus lydi patyrę, puikiai pažįstantys salas, akyli ir labai atsakingi parko reindžeriai. Turistų saugumas – uždavinys Nr.1. Vėliau grįšite į laivą, kur jūsų lauks vakarienė ir romantiškas saulėlydis. Nakvynė laivo kajutėse.

diena. Plaukimas į Komodo salą – Komodo sala – paviršinis nardymas Pantai Merah – Labuan Badžas (Flores sala). Maitinimas: pusryčiai, vakarienė.

Po pusryčių laive plauksite į Komodo salą (beje, nuo Balio nutolusią apie pusę tūkstančio kilometrų...). Amerikietis D.Burdenas atvykęs į Komodo salą 1926 m. tyrinėti garsiųjų drakonų, taip apibūdino ją, plaukdamas burlaiviu: „Fantastiškų kontūrų sala su palmėmis, išsirikiavusiomis kaip sargybiniai, su ugnikalnių krateriais, žiūrinčiais į žvaigždėtą dangų, tinkama vieta gyventi didiesiems ropliams, dėl kurių mes taip toli keliavome. Karščio išdegintas ir skurdus pirmapradis kraštovaizdis pasižymi stebinančia laukinių gyvūnų bei augalų įvairove: čia tiek įvairių nuodingųjų gyvačių, kaip niekur kitur pasaulyje; daugybė ryškiaspalvių paukščių, tarp jų – geltonkuodė kakadu. Miške keistus, burkuojančius garsus skleidžia neskraidančios džiunglių vištos; galima sutikti elnių, šernų, masyviųjų vandens buivolų... ir , aišku, nuožmiųjų Komodo drakonų“.

Nuo D.Burdeno laikų tūkstančiai keliautojų apsilankė saloje, ieškodami didžiausių pasaulyje driežų. Kai kurie rinkosi galimybę stebėti drakonus dieną, besimaitinančius ką tik nudobtos aukos mėsa, tuo tarpu kiti, norėdami aptikti Komodo drakoną, su parko prižiūrėtoju vykdavo į džiungles.

Atplaukę į seniai lauktą ir išsvajotą salą, kuri iš tolo atrodo taip, kad joje turėtų kažkas keisto gyventi, apie 2 km eisite pėsčiomis link Banungulungo – vietos, kur anksčiau buvo šeriami varanai. Čia jie būdavo maitinami gyvais ožiukais, todėl būdavo galima nufotografuoti kruvinų scenų. Dabar tai uždrausta. Varanai turi prasimaitinti patys, todėl tapo aktyvesni, nors keletą „tinginių“ vis dar galima sutikti prie buvusios šėryklos (Komodo saloje GRŪDOS keliautojai pamatė dar penkis varanus). Grįžę į laivą, plauksite link Flores salos.

Pakeliui sustosite Pantai Merah („rožiniame paplūdimyje“), kurio smėlis nuo ten esančių raudonųjų koralų dalelių švelniai rausvas. Pantai Merah įlankos paplūdimys ir po vandeniu plytintys koraliniai sodai – puiki vieta maudynėms ir paviršiniam nardymui. Pietaudami laive plauksite į Labuan Badžo uostą Flores saloje. Atplaukę būsite apgyvendinti viešbutyje. Nakvynė viešbutyje.

diena. Skrydis: Labuan Badžas (Flores sala) – Denpasaras (Balio sala). Maitinimas: pusryčiai, pietūs.

Po pusryčių, pageidaujantieji, esant galimybei, pasivaikščios (o galbūt ir apsipirks) po vietos turgelį. Prieš skrydį apžiūrėsite įspūdingą kalkakmenio urvą Batu Cermin, kurio pavadinimas reiškia „Veidrodžio uola“ (būtini bateliai rantuotu, neslidžiu padu). Vėliau būsite nuvežti į Labuan Badžo oro uostą skrydžiui iš Flores salos į Balio salą.

Atskridus į Balį, toliau dienos maršrutas drieksis link garsiosios, fotogeniškosios XVa. Tanah Lot šventyklos – Balio vizitinės kortelės. Tarsi įbridusi į vandenyną šventykla stovi netoli kranto ant neaukštos stačios uolos, į kurią galima patekti tik atoslūgio metu. Tikima, kad šventyklą saugo nuodingosios jūros gyvatės, atbaidančios piktąsias dvasias ir nepageidaujamus įsibrovėlius. Potvynio metu uolą daužo bangų muša, o šventykla, apšviesta tekančios arba besileidžiančios saulės spindulių, atrodo ypač graži ir paslaptinga. Siurrealistinis uolėtos pakrantės peizažas atoslūgio metu, paslaptingi urvai, putotos bangų keteros ir saulės spindulių blyksniai, dingstantys už horizonto – argi galima praleisti tokį vaizdą? Pasigrožėję charizmatiškąja šventykla, važiuosite į Ubudą, salos kultūrinę širdį, amatų, menų, tradicinių šokių ir muzikos sostinę. Keliautojai mėgsta šiame egzotiškai elegantiškame ir spalvingame kurorte praleisti ne vieną dieną, lankydami meno galerijas, dirbtuves, ieškodami originalių dirbinių, arba tiesiog mėgaujasi bohemiška atmosfera.  Nakvynė viešbutyje.

P.S. Ubude nakvosite net 3 naktis, todėl pamažu galėsite įsilieti į jo intelektualų šurmulį. Iš čia važinėsite į ekskursijas po salą – iš Ubudo lengvai pasiekiami net ir atokiausi Balio kampeliai.

diena. Ubudas – Goa Gajah – Klungkungas (Kerta Gosa paviljonas) – Tengananas – Besakih šventykla – Ubudas. Maitinimas: pusryčiai, pietūs.

Po pusryčių, kartu su vietiniu gidu ir kelionės vadovu pradėsite visos dienos ekskursiją po šią menininkų salą. Pirmiausia stabtelėsite prie šventyklėlės Goa Gajah – „dramblių urvo“, skirto dievui Ganešui. Maždaug prieš tūkstantį metų iš akmens kalta šventovė išpuošta dramblius vaizduojančiomis skulptūromis. Joje rasta Budos statula, taip pat svarbios hinduistinės dievybės, tarp jų – drambliagalvis Ganešas. Šventykloje būta meditacijai skirtų nišų, o visiškai netoli čiurleno šventas šaltinis. Ideali vieta apmąstymams apie mums taip neįprastas ir naujas religijas.

Pasiekę Klungkungo miestą, lankysite įmantriai dekoruotą Kerta Gosa paviljoną – XVIIa. teismo rūmus, garsius lubų piešiniais, kuriais atpasakojamas žymus hindų epas. Vėliau judėsite toliau į rytus link Kandidasos kurorto. Esant galimybei, vandenyno pakrantėje stebėsite, kaip išgaunama druska.

Kelionę tęsite į Tengananą – seniausią tradicinį Balio kaimą, kuriame laikas tarsi sustojęs. Vietiniai čia ypač puoselėja ir saugo savo tradicijas ir kultūrą. Dabar čia klestintis tekstilės ir amatų centras. Tradiciniai tekstilės dirbiniai yra plačiai naudojami ritualiniams tikslams įvairių ceremonijų metu, todėl jų paklausa nemažėja, kaimo gyventojai turi darbo ir toliau tobulina senąsias technikas.

Pasisvečiavę svetingajame Tenganane, vėliau važiuosite į pagrindinę Balio šventyklą Besakih, kuri primena nedidelį miestelį. Čia daugiau kaip 22 įvairiausių dievų ir dvasių šventyklos, kuriems nusilenkti suvažiuoja visi Balio gyventojai. Šventyklos kompleksas prisiglaudęs ugnikalnio Agungo papėdėje. 3142m aukščio Agungo ugnikalnis yra aukščiausias ir švenčiausiu Balyje laikomas kalnas, dar vadinamas „motinos kalnu“ arba „pasaulio bamba“. Baliečiai tiki, jog dievai gyvena kalnuose, o demonai – vandenyne (todėl nesimaudo jame ir pataria to nedaryti kitiems).

Įdomu, kad galingi vulkanų išsiveržimai neatvėsino vietos gyventojų meilės ir pagarbos ugnikalniams. Anot baliečių, vulkanai saugo nuo ligų, todėl salos gyventojai miega galva į didįjį Agungą, o jų šventyklų altoriai žiūri vulkano pusėn. Agungas – iki šiol veikiantis vulkanas, iš jo kraterio dažnai kyla baltas dūmelis. Paskutinio išsiveržimo metu (1963m.) žuvo apie 2000 žmonių, 100 000 liko be pastogės, visoje saloje buvo nuniokoti pasėliai, žuvo derlius, prasidėjo badas. Besakih šventyklos lavos liežuviai nesuniokojo, todėl vietos žmonės priėmė tai, kaip po dievų rūstybės sekusią malonės apraišką. Agungas galbūt yra ta viršukalnė, į kurią daugiausia kopiama Indonezijoje. Kopimas nėra sudėtingas, bet labiau varginantis negu į Baturą. 

Didžiuliame Besakih šventyklos komplekse, kuris tęsiasi apie 3 km, visada šurmuliuoja didelė maldininkų ir turistų minia, todėl čia užtruksite netrumpai apžiūrinėdami atskiras šventyklas, jų puošybą ir stebėdami vietinius žmones. Grįžimas į Ubudą. Vakare rekomenduojame  pamatyti  ritualinį ugnies šokį Kecak (už papildomą mokestį). Jį atliekantiems šokėjams akomponuoja vyrų choras, skirtingus ritmus kuriantis hipnotizuojančiais garsais „cak cak cak cak“. Pamažu įeidami į transo būseną, šokėjai užburia visus žiūrovus. Reginys unikalus ir nepakartojamas! Nakvynė viešbutyje.

diena. Ubudas – Tampaksiringas (Gunung Kavi ir Tirta Empul) – Kintamanis – Kavos Plantacija – Tegalalango ryžių terasos – Ubudas. Maitinimas: pusryčiai, pietūs.

Pusryčiai. Dar viena diena, praturtinsianti Jus nepamirštamais potyriais. Šiandien, lankydami šventyklas, judėsite šiaurės kryptimi link įspūdingo Baturo ežero, ir dar daugiau sužinosite apie Balio religiją - adaptuotą hinduizmą. Pagrindiniai dievai yra trys – Brahma, Vyšnu ir Šyva, aukščiausias dievas – Sanghyang Vidi. Kartu baliečiai garbina daugybę gamtos dievybių ir dvasių. Jie tiki, kad dvasios yra visur – tai senosios animistinės religijos palikimas. Jau vakar sužinojote, kad gerosios, nešančios žmonėms sėkmę, gyvena kalnuose, o blogosios – demonai – jūroje. Šiandien pratęsite pažintį su Balio dievybėmis lankydami viena už kitą įspūdingesnes šventyklas.

Link kalnų ir šaltinių apsupto Tampaksiringo kaimelio veda smagus kelias, įrėmintas smaragdinių ryžių terasų. Pirmoji stotelė – žaliame tropiniame lietaus miške pasislėpęs – Gunung Kavi kompleksas, kurį sudaro 10 antkapinių paminklų išskaptuotų uoloje ant kalnų upės kranto. Manoma, kad jie skirti XI a. karališkosios šeimos nariams. Legenda byloja, kad visus paminklus uoloje išskaptavo mitinis milžinas Kebo Iwa  savo nagais vos per vieną naktį. Kompleksą rado europiečiai palyginti neseniai – 1920 metais.

Aplankius Gunung Kavi, būtina užsuktį į Tirta Empul šventyklą. maždaug nuo X a. garsėjančią šventuoju šaltiniu. Piligrimai iš visų salos kampelių traukia čia pasimelsti, o šventajame šaltinyje apvalyti ne tik kūną, bet ir sielą.  Šaltinio vanduo pripildo raudonų plytų baseinus, kuriuose švarinimosi ritualą atlieka moterys, vyrai ir jų vaikai. Vieta fantastiška – čia labai gera, nuostabi aura, norisi pabūti ilgiau.

Po Tirta Empul judėsite dar šiauriau – link 1500m aukštyje įsikūrusio Kintamanio kaimelio, iš kurio atsiveria puikiausias vaizdas į Baturo ugnikalnį (1717m). Tai veikiantis ugnikalnis, nors iš tolo atrodo kaip visai nekalta kalva. Kaskart jis išsiveržia vis kitoje vietoje ir nusineša ne vieną gyvybę. Į Baturo ugnikalnį turistams yra organizuojami kopimai. Žygis nesudėtingas, tik išeinama labai anksti, kad kopėjai saulėtekį pasitiktų viršūnėje (P.S. kopimus į ugnikalnius pageidaujantieji gali užsisakyti poilsio dienų metu). Pietūs.

Didžiausias Balio kalnų ežeras (8 km ilgio ir 3 km pločio) yra ne mažiau garsus už savo bendravardį vulkaną. Baturo ežero pakrantėse prisiglaudė ne viena šventyklėlė, o aplinkiniai kaimeliai, skaičiuojantys jau trečią tūkstantmetį, yra seniausi Balio saloje. Pietauti (už papildomą mokestį) pasiūlysime restorane su ypač gražiu panoraminiu vaizdu į Baturo vulkaną bei ežerą. Papietavę, pasigėrėję Baturo vulkano ir ežero panorama, stabtelėsite nedidelėje Balio kavos plantacijoje, čia iš arti išvysite kavamedžių ir kakavmedžių sodus ir sužinosite, kaip pasaulį pakerėjusios pupelės iš Pietų Amerikos pasiekė net atokias Indonezijos salas. Beje, pasiteiraukite, kaip baliečiai gamina taip vertinamą kopi luwak kavą. Galite labai nustebti išgirdę, kad laukinių gyvūnų – palminių musangų apvirškintos pupelės išrenkamos iš jų išmatų! Ir čia turėsite puikią progą paragauti šios, taip vertinamos kavos (už papildomą mokestį). Be jos paragausite ir įvairių skonių arbatų, vietinės kakavos ir kavos. Tad pasirenkite gurmaniškiems atradimams.

Po kavos/arbatos pertraukėlės važiuosite link įspūdingų smaragdinio žalumo Tegalalango ryžių terasų (UNESCO pasaulio paveldas). Ryžių augintojų darbas reikalauja tiesiog pragariškos kantrybės – kepinant saulei, valstiečiai iki kelių braidydami po purviną pliurzą sodina į ją po vieną daigelį... Be abejo, saloje ryžiai vertinami, todėl čia ypač garbinama ryžių deivė Devi Sri.

Paskutinė šios dienos stotelė – šventasis Beždžionių miškas. Patariame ypač akylai saugoti savo daiktus, kol vaikštinėsite po šį mišką, nes beždžionės čia ypatingai drąsios.

Grįžę į Ubudą, galėsite pasilepinti tradiciniu masažu - Balio sala garsėja gausybe SPA paslaugų. Nakvynė viešbutyje.

 

dienos. Poilsis ir pramogos kurorte prie Indijos vandenyno. Maitinimas: 2 pusryčiai.

Po pusryčių pajudėsite link Sanure (Nusa Dua, Džimbarane, Kutoje) ar kitame kurorte prie Indijos vandenyno esančio viešbučio.

Jūsų laukia net 2 dienos nepamirštamo poilsio pasirinktame viešbutyje. Šių dienų scenarijus priklauso tik nuo Jūsų. Poilsio metu galėsite mėgautis SPA centrų, masažo bei grožio salonų teikiamomis paslaugomis. Mėgausitės natūraliu Balio pakrančių grožiu ir grynu oru. Galėsite dar giliau pasinerti į Balio mistiką ir išmėginti jogos užsiėmimus. O jei vis dėlto pasyvus poilsis Jūsų nedomina, galėsite kopti į ugnikalnius arba plaukti kalnų upe. O jei norėsite ypatingo nuotykio, galimas kelionės pratęsimas drąsiausiems – 5 dienų turas į Vakarų Papua (Naujosios Gvinėjos sala) pažinčiai su papuasų Dani genties papročiais ir gyvenimo būdu (būtina užsisakyti iš anksto Lietuvoje). Linkime subtilių pojūčių. Nakvynė viešbutyje kurorte prie Indijos vandenyno.

Ekskursijos ir pramogos (už papildomą mokestį) pasirinktinai:

  • Išvyka į piečiausią Balio salos tašką apžiūrėti Uluvatu šventyklos pačioje uolos viršūnėje, ritualinis saulėlydžio ugnies šokis ir vakarienė Džimbarano jūros gėrybių restorane (užsakoma poilsio viešbutyje). Kaina apytiksliai nuo 45-50 USD/asm. (vykstant 2 ar daugiau asmenų).
  • Kruizas katamaranu į Lembongano salelę. Ekskursija pas jūros dumblių augintojus. Paviršinis ir giluminis nardymas (užsakoma poilsio viešbutyje). Kaina apytiksliai nuo 100 USD/asm. – už giluminį nardymą mokama atskirai (vykstant 2 ar daugiau asmenų).
  • Kopimas į Baturo ugnikalnį (užsakoma poilsio viešbutyje). Kaina apytiksliai nuo 65 USD/asm. (vykstant 2 ar daugiau asmenų).
  • Kopimas į Agungo ugnikalnį (užsakoma poilsio viešbutyje). Kaina apytiksliai nuo 85 USD/asm. (vykstant 2 ar daugiau asmenų).
  • Ayung upe (užsakoma poilsio viešbutyje). Kaina apytiksliai nuo 50 USD/asm. (vykstant 2 ar daugiau asmenų).
  • Apsilankymas tradicinių Balio šokių spektaklyje (užsakoma poilsio viešbutyje). Kaina apytiksliai nuo 15 USD/asm. (vykstant 2 ar daugiau asmenų).

dienos. Pusryčiai. Išsiregistravimas iš viešbučio. Nuvežimas į Denpasaro oro uostą. Skrydis: Denpasaras – Azijos miestas – Europos miestas – Ryga/Vilnius.

Kelionės kaina asmeniui 2-čiame kambaryje nuo:

Kelionės kaina nuo: 2459 EUR.

Priemoka už vienvietį kambarį (kaina tikslinama).

Minimalus keliautojų skaičius – 10 turistų.

 

 

Įskaičiuota į kelionės kainą

  • Vietinių skrydžių bilietai: Surabaja – Makasaras – Denpasaras, Denpasaras – Labuan Badžas – Denpasaras.
  • Pasitikimai oro uostuose ir visi pervežimai patogiu autobusu pagal programą.
  • Traukinio bilietai Džogdžakarta – Surabaja arba Džogdžakarta – Džombango (Modžokerto).
  • 13 nakvynių 3*-4* (pagal šalies kategoriją) viešbučiuose (iš jų net 3 nakvynės charizmatiškajame Ubude), charakteringuose kaimo viešbučiuose, kolonijinio stiliaus bungaluose arba svečių namuose.
  • 1 romantiška nakvynė laivo kajutėse.
  • 2 nakvynės kurorte prie Indijos vandenyno 4* viešbutyje (pagal šalies kategoriją) – už priemoką galima rinktis 5* viešbučius.
  • Maitinimas pagal programą: 16 pusryčių, 13 pietų, 8 vakarienės.
  • Ekskursijos pagal programą ir įėjimo mokesčiai į programoje nurodytus objektus, nacionalinių parkų mokesčiai.
  • Išvyka džipais į Bromo ugnikalnio saulėtekio turą.
  • Vietinių angliškai kalbančių gidų paslaugos (3-15 kelionės dienomis).
  • Profesionalaus kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos.

Neįskaičiuota į kelionės kainą

  • Tarptautinių skrydžių bilietai: Vilnius/Ryga – Helsinkis/Stambulas – Singapūras/Kvala Lumpūras – Džakarta/Džogdžakarta; Balis – Azijos miestas – Europos miestas – Ryga/Vilnius. Kaina vidutiniškai svyruoja: nuo 750 EUR – 900 EUR (kaina priklauso nuo aviakompanijos vykdomų akcijų, bilieto pirkimo dienos, sezoniškumo).
  • Ramayanos baletas ir vakarienė prie Prambanano hinduistinės šventyklos komplekso nuo ~50 USD/asm. (užsakoma iš anksto Lietuvoje).
  • Ritualinis Balio salos ugnies šokio spektaklis Kecak nuo ~ 15 USD/asm. (vykstant 2 ar daugiau asmenų).
  • Medicininių išlaidų draudimas užsienyje (privalomas), nelaimingų atsitikimų, bagažo ir neįvykusios kelionės draudimas (pagal pageidavimą).
  • Arbatpinigiai vietiniams gidams ir vairuotojams (privalomi Indonezijoje). Rekomenduojama palikti arbatpinigių vairuotojams ~2-3 USD/dienai, vietiniams gidams ~4-5 USD/dienai, kambarinėms ~1 USD/dienai, viešbučio nešikams ~1 USD/už lagaminą.
  • Asmeninės išlaidos, gėrimai, papildomos išlaidos, mokestis už fotografavimą ir filmavimą (kai kuriuose objektuose).

Pasiūlymas drąsiems!!!

Kelionės pratęsimas – 5 dienų turas į Vakarų Papua (Naujosios Gvinėjos sala) pažinčiai su papuasų Dani genties papročiais ir gyvenimo būdu. 

Vakarų Papua kertančios kalnų grandinės, šaunančios ledinėmis smailėmis į 4-5 km aukštį, gilūs akmeningi slėniai, vešlūs lietaus miškai ir mangrovės paslepia daugybę papuasų genčių ir izoliuoja jas nuo išorinio pasaulio įtakos. Dėl atskirties papuasai kalba maždaug 300 skirtingų kalbų, nors kai kurias vartoja tik keli šimtai žmonių. 1996 metais dviejų nežinomų genčių pasiuntiniai išlindo iš Asmat džiunglių. Viena gentis tęsė bendravimą ir pradėtą nedrąsią pažintį su išoriniu pasauliu, kita grįžo atgal į džiungles ir iki šiol apie ją nieko daugiau nežinoma.

Vakarų Papua dar laukia savo tyrėjų, galbūt ir Jūs norėtumėte pasinerti į visai kitokį pasaulį, pa

KELIONĖS UŽSAKYMAS
Data
Keliautojų skaičius
Kaina