Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei sutinkate, paspauskite mygtuką „Supratau“ arba naršykite toliau. Tuo atveju jei norėsite atšaukti savo duotą sutikimą, pakeiskite savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrinkite įrašytus slapukus. Plačiau »

Didysis Centrinės Azijos pažinimo ir poilsio laukinėje gamtoje ratas: Kazachstanas – Kirgizija – Tadžikija - Uzbekija 18d.

  • Bene plačiausia pažintinė ir aktyvaus poilsio programa po Centrinę Aziją. Maršrutas labai išsamus, dinamiškas ir gyvas.
  • Didinga istorija tvinksinti šilko kelio širdis – galingi istoriniai regionai ir nepamirštami vardai.
  • Išdidūs Tianšanio ir Fanų kalnai, ledinės viršūnės ir smailės – komercijos nepaliestas peizažas, prašmatni gamtos nutapyta drobė.
  • Kerinčios kalnų perėjos – įspūdingi aukštikalnių keliai, meškų ir snieginių leopardų pėdsakai...
  • Tyros žemės ašaros – vieni fotogeniškiausių pasaulyje skaidrieji kalnų ežerai, tyvuliuojantys kosminio grožio aukštumose.
  • Almata, Biškekas, Dušanbe, Taškentas, Samarkandas – senieji Rytų kraštų miestai prisikeliantys naujam gyvenimui.
  • Į kainą įskaičiuoti lankytini objektai, 3-jų kartų maitinimas (išskyrus 3 dienas).
  • Kruopščiai atrinkti viešbučiai, svečių namai, stacionariai įrengtos jurtų stovyklavietės.
  • Nakvynės jurtų stovyklavietėse, stebint klajoklių gyvenimą.
  • Paslaugus ir dėmesingas vietos personalas, kvalifikuoti gidai, patikimi partneriai.
  • Vietos žmonių svetingumas ir dėmesingumas. Jaudinanti, šilta pažintis su Centrinės Azijos gyventojais.
  • Vidurio Azijos skoniai ir virtuvė.
  • Profesionalus kelionės vadovas iš Lietuvos.
  •  Šilko kelio vingiais per Vidurinę Aziją: Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikija ir Uzbekija.

 

Kelionės aukso fondas

Kazachstanas

  • Viešpaties žengimo į dangų (Zenkovo) katedra – bene vienintelė tokia pasaulyje. Almatos Panfilovo parką puošianti cerkvė, tarsi specialiai pasakoms pastatyta, o gal iš jų nugvelbta, skatina aikčioti ne tik dėl saldaus grožio. Sunku suvokti, kad XX amžiaus pradžioje architekto Andrejaus Zenkovo projektuota medinė šventovė iškilo be nei vienos vinies! Maža to, atlaikė žemės drebėjimą.
  • Žaliasis turgus – žemiško ir jusliško Almatos miesto gyvenimo širdis. Aitrūs, intensyvūs vilnijantys kvapai vilioja į žvalgybų, degustacijų ir derybų ekspromtą, kuris pamažu Jus įleis į Vidurio Azijos skonius ir virtuvę.
  • Medeo slėnis – Almatos pietryčiuose gulintis slėnis, išnaudojamas ir sportui, ir poilsiui. Jame yra ir 8-ajame dešimtmetyje pastatyta įspūdinga užtvanka, kuri miestą apsaugo nuo iš vakarinių Tianšanio šlaitų slenkančių sniego ir purvo nuošliaužų bei smarkių kalnų liūčių sukeliamų potvynių.
  • Šimbulako slidinėjimo bazė – vieta, kurioje visada čempionė – aukštikalnių gamta, o žmogaus siela įgyja sparnus. Zailiski Alatau kalnuose kilsite lyno keltuvu į viršūnę, į 2260 metrų aukštį.
  • Koktobė – aukščiausias Almatos taškas. Nuo 1100 metrų aukščio apžvalgos aikštelės Jums atsivers daugiasluoksnis miesto vaizdas.
  • Kazachų etno kaimas – jurtų kaimas, kuriame laikas sustojo laukinėje ir mistiškoje klajoklių būtyje. Čia kazachų svetingumą pažinsite per ritualus, o pramogai stebėsite labai azartišką ir pikantišką  Kyz Kuumai (Atpen audaraspak) žaidimą. Varžybas primenantis vyro ir moters lenktyniavimas ant arklių sėkmės atveju pažymimas... bučiniu.
  • Šaryno (Čaryno) kanjonas – šiauriniame Tianšanio kalnų gale, netoli Kinijos sienos, viešpataujantis gigantiškas uolienų masyvas su giliais tarpekliais. Netvarkingos gelsvos, rusvos ar purpurinės kolonos, stačiai besileidžiančios į padžiūvusias ir smėlingas dykras, liudija, kad Žemėje esti kitų planetų paveldo ar jų atspindžio.
  • Kolsajaus ežerai – tarsi skaistūs perlų lašai, nukapsėję tiesiai iš debesų į aukštį nuo 1800 iki 2850 metrų virš jūros lygio ant alpinių pievų ir brandžių eglynų. „Mėlynoji šiaurės Tianšanio apykaklė“, „Kazachstano perlai“ ir kiti tviskantys epitetai geba perteikti vos dalelę to kerinčio ežerų žavesio – visą jį įmanoma patirti tik gyvai. Vieno žygio metu Jūs aplankysite Žemutinį (Nizhneye) ir Vidurinįjį, arba „Tūkstančio metų senumo“ (Mynzholki) ežerus.
  • Kaindi ežeras – Kolsajaus nacionaliniame parke, 2000 metrų aukštyje, tyvuliuojantis stebuklas, vietoj kurio dar XX amžiaus pradžioje plytėjo slėnis. Po žemės drebėjimo atsiradęs skaidrus, perregimas ežeras su iš dugno kyšančiais eglių kamienais – tarytum nebaigtas, tuo fantastinis, gamtos vaizdas, arba išdidintas vaikystės „sekretas“. Šis ežeras patenka į nutrūktgalviškų keliautojų ir solidžių kelionių žurnalų sudaromus įdomiausių visos planetos vandens telkinių topus. Vien dėl jo verta aplankyti Kazachstaną.

 

Kirgizija

  • Altyn Arašano slėnis –  2000–3000 metrų aukštyje plytintis didingas slėnis, kuriame ne tik leisitės į pasivaikščiojimus gyvastingais, stichiškais takais, bet ir turėsite galimybę išsimaudyti energizuojančiose karštosiose versmėse visiškai natūralaus, komercijos nepaliesto Terskei Alatau kalnų peizažo glėby.
  • Džeti Oguzas – vietovė, kurią 2400 metrų aukštyje virš jūros lygio prie šiaurinės Terskei Alatau kalnų pašlaitės rausvina neįprastų formų smiltainio dariniai. Apžiūrėsite įdomiausias Džeti Oguzo įžymybes – gūbrius, vadinamus Septyniais buliais, ir uolą, pelniusią Sudužusios (Perskeltos) širdies vardą.
  • Pasakų (Skazka) kanjonas – tai Marso ryškumo, tarytum išsiliejęs ir apvarvėjęs dykumingų uolų masyvas. Jį sudaro liepsningų atspalvių smiltainio klostės, skiauterės ir sienos, bekompromisiškai šaunančios į aukštį iki 1765 metrų. Apžiūrinėdami didžiausio Kirgizijos ežero – Isyk Kulio krantą liečiančio kanjono pavidalų šėlsmą, galėsite patikrinti, kieno vaizduotė intensyvesnė – Jūsų ar gamtos.
  • Jaiči Jailu – erelius prisijaukinusių medžiotojų kaimas. Kirgizijoje žmonės, kurie treniruoja ir augina plėšriuosius paukščius medžioklėms, vadinami berkutchi. Tai – viena seniausių pasaulyje ir sparčiai nykstanti „profesija“. Kiekvienas žmogaus ir erelio ryšį liudijantis gyvas kadras šiandien – neįkainojamai brangus.
  • Kizil Tu – jurtų gamintojų kaimas, kuriame iš arti galėsite stebėti, kaip iš medinio skeleto ir atskirų jo dalių susideda kuklus, nedidelis, bet visavertis klajoklių būstas. Jurtoje yra visko, kas reikalinga gyvulių augintojų gyvenimui laukinėmis sąlygomis.
  • Kalmak Ašu perėja – iki svaigulio vaizdingas kelias į šiaurinį Song Kulio ežero krantą. Aukščiausiai ji pakyla iki 3447 metrų virš jūros lygio. Turėsite retą progą gėrėtis atsiveriančia prašmatnia Tianšanio kalnų ir slėnių panorama. Perėją galima pravažiuoti tik vos kelis mėnesius per metus, kol jos neužkrauna putlus sniego ir ledo sluoksnis ir Song Kulio ežero pakrantės daugiau nei pusei metų neužsitveria nuo likusio pasaulio.
  • Jalgizo Karagai perėja – vienas įspūdingiausių aukštikalnių kelių, jungiančių Song Kulio ežerą ir žmonių civilizaciją. Iš jurtų stovyklavietės, įsikūrusios ant Song Kulio kranto, kilsite į 3437 metrų aukštį ir grožėsitės širdį pavergiančiu kraštovaizdžiu.

 

Tadžikija

  • Hisaras – galingos Bucharos emyrų tvirtovės ir ją aplipusių kitų statinių komplekso atminimas. Bene paslaptingiausias jų – dar senesnis, XVI amžiuje statytas, Mahdumi Azamo mauzoliejus. Mahdumi Azam – ne vardas, o titulas.  Todėl kol kas neužvertas klausimas, kas galėjo amžinam poilsiui atgulti po šiuo didingu kupolu.
  • Iskanderkulio ežeras – neblėstanti vandens žydrynės, žemės bangų ir dangaus legenda, telkšanti Gisaro kalnagūbrio šiauriniame šlaite, beveik 2200 metrų aukštyje. Tai – ekstatinė gamtos estetika.  Pats pavadinimas kildinamas  iš Aleksandro Didžiojo vardo. Laikas nutyli, ar iki Centrinės Azijos prasiveržęs Makedonijos valdovas, kuris gyveno IV amžiuje prieš mūsų erą, tikrai lankėsi prie šio žavaus vandens telkinio, tačiau sąmokslišką kalnų tylą šia tema pertraukia senos legendos.
  • Pendžikentas – senosios Sogdianos (Sogdo) valstybės miestas, per kurį perėjo daug tautų, religijų ir kultūrų. Apžiūrėsite apie Sogdo praeitį kuždančius Pendžikento griuvėsius, kurie dabar jau beveik susilyginę su uolėtu paviršiumi: buvusių namų, zoroastrų ugnies šventyklų liekanas, miesto turgaus kontūrus.
  • Rudakio muziejus – Pendžikento mieste esantis persų poezijos tėvo Rudakio garbei pavadintas muziejus, kuriame yra ne tik salė, skirta tadžikų literatūrai, bet ir turtingos skirtingų Tadžikijos regionų bei laikotarpių radinių kolekcijos.
  • Marguzoro ežerai – septyni nuostabūs, netoli vienas kito tyvuliuojantys ežerai Fanų kalnuose, aukštyje nuo 1640 metrų iki 2140 metrų virš jūros lygio: Midžgon, Saya, Gušor, Nofin, Hurdak, Marguzor ir Hazorčašma. Apie šiuos vandens telkinius pasklidusi graudi legenda atitinka jų tikrosios istorijos dvasią. Įsispraudę tarp rusvo smiltainio uolų ir akmenuotų slėnių, šie ežerai išryškėja tarytum tyros žemės ašaros, kurių kiekviena tviska vis kita spalva: tiurkio žalia, dangiškai melsva, aksomiškai mėlyna, net magiškai juoda. Vaikščiodami tarp kelių ypatingo grožio ežerų įsitikinsite, kad gamtai fantazijos niekada nepristinga.

 

Uzbekija

  • Samarkandas – tai visos pasaulio istorijos raktažodis. Šis vienas seniausių Rytų miestų dabar įtrauktas į UNESCO paveldą kaip kultūrų kryžkelė. Timūridų dinastijos įkūrėjas Tamerlanas ir jo iš skirtingų Azijos kraštų sutelkti kūrėjai bei meistrai Samarkandą pavertė prabangiu islamiškojo regiono centru, dėl kurio didybės aikčiojimai, sumišę su stebukliniais gandais, lig šiol ritasi per buvusį Šilko kelią...
  • Taškentas, Uzbekijos sostinė, – dar vienas Šilko kelio vidurkelės miestas, turintis didingą, pasakiškai gražų senųjų amžių atminimą ir saugo bene seniausią pasaulyje Korano rankraštį.

 

Su Rytu Šalna keliauju jau trečią dešimtmetį. Kartu išmaišėme beveik visą pasaulį. Drąsiai galiu teigti, jog tai vienas labiausiai patyrusių ir plačiausios erudicijos kelionių vadovų Lietuvoje. Gal jis nuobodus moksliukas? Neatspėjote. Jo vaizdingi pasakojimai užburia, verčia mąstyti, intriguoja, atveria akis, provokuoja ir stebina. Rytas daugybe talentų ir išskirtiniais gabumais gausiai apdovanotas žmogus, kuris nė akimirkos nestovi vietoje – nuolat tobulėja, labai daug skaito, mokosi kalbų, rašo knygas... Tai žmogus – orkestras, su kuriuo nepaprastai įdomu pažinti pasaulį. Kelionėje Rytas mato visus ir kiekvieną, nedvejodamas atskuba į pagalbą. Jis stengiasi suburti grupę kaip šeimą, kad visi jaustųsi komfortiškai ir patogiai.

Rytas nuo jaunystės puikiai pažįsta Tianšanio ir Fanų kalnus, ne kartą kaip kalnų vedlys vedė grupes. Neišsigąskite, alpinistinių įgūdžių šioje kelionėje tikrai neprireiks, bet pažadame ne vieną smagų pasivaikščiojimą įstabioje gamtoje. Rytui nereikia ieškoti medžiagos internete, jis puikiai skaito ir labai išradingai interpretuoja gamtos knygą, o pasakojimai apie gamtą – jo „arkliukas“. Apie gamtos reiškinius Rytas turi labai daug žinių, kurias sukaupė rengdamas geografijos vadovėlius ir rašydamas knygas.

Tad kartu įsiliekime į Vidurinės Azijos istoriją, kaip į sraunią kalnų upę, kurios vagą kreipė įvairios tautos ir dinastijos, kartu palieskime posovietinius šių šalių randus, nuspalvintus sodriomis Rytų spalvomis, kartu nusipurtykime kasdienybės dulkes ir pilna krūtine įkvėpkime gaivaus kalnų oro.

Birutė Kalkienė – keliautoja, išskirtinių kelionių ekspertė

Gera keliauti.

Gera keliauti kartu.

Karščiausia naujiena!

Tik vieną kartą metuose!

 

Klajokliškos dvasios ekspedicinė GRŪDOS kelionė laukinės gamtos, Rytų kultūrų ir istorijos gerbėjams

Dvi ar net trys kelionės vienoje!

 

KAZACHSTANAS – KIRGIZIJA – TADŽIKIJA - UZBEKIJA

DIDYSIS Centrinės Azijos pažinimo ir poilsio laukinėje gamtoje ratas,

aplankant Samarkandą – kultūrų kryžkelę – vieną žymiausių visų laikų pasaulio miestų

 

KAZACHSTANAS: Almata – Kazachų etno kaimas – Šaryno kanjonas – Kolsajaus ir Kaindi ežerai. KIRGIZIJA: Karakolis – Tianšanio kalnai - Altyn Arašano slėnis - Džeti Oguzas – Pasakos kanjonas – Isyk Kulio ežeras – Bokonbajevas – Song Kulio ežeras – Biškekas.

TADŽIKIJA: Dušanbe - Hisaras – Iskanderkulis - Pendžikentas – Fanų kalnai - Marguzoro ežerai. UZBEKIJA: Samarkandas – Taškentas

Kelionei vadovaus garsus geografas, rašytojas, leidėjas Rytas Šalna

Profesinė gido patirtis - 50 šalių

Jaučiate ilgesį kraštams, kurie skirti ne turistauti, o tyrinėti? GRŪDA sukūrė intelektinio, estetinio, juslinio ir laukinio susižavėjimo ekstazę sukelsiančią kelionę legendinių kalnų ir magiškų kanjonų išraižytu, įdomiausių pasaulio ežerų dramos užlietu, taurių slėnių išgaubtu, klajokliškos būties paženklintu ir jurtų nusagstytu, tūkstantamete praeitimi ir dailiausiomis mečetėmis pasipuošusiu Šilko keliu.

Tai – Centrinės Azijos pažinimo ratas, kuris apima net keturias šalis: Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikiją ir Uzbekiją, kelis galingus istorinius regionus, tarp jų – Sogdianą, Transoksiją, Timūridų imperijos žemes, klajoklių tiurkų ir persų kultūras. Ilgą, dinamišką, permainingą maršrutą vienija tokie didūs vardai kaip Aleksandras Makedonietis, Rudakis, Čingischanas, Timūras Šlubasis, Nikolajus Prževalskis...

Tik keli iš šios keturlypės kelionės burtažodžių: Tianšanis, Šimbulakas, Kaindi ežeras, Altyn Arašanas, Isyk Kulis, Iskanderkulis, Samarkandas... Jūsų stebukliškų išgyvenimų reljefą kurs ir stichiškai vaizdingi žygiai palei keisčiausius vandens telkinius bei kvapą gniaužiančiomis perėjomis, susitikimai su klajokliais, piemenimis, erelius prisijaukinusiais medžiotojais.

Kadaise pasaulio dokumentiką apie Šilko kelią žiūrėjote su pavydu kaip į tolimą svajonę, o dabar pavydėsite patys sau. Nes svetinga ir smalsi Centrinė Azija Jus įsileis į savo stiprią ir dosnią, amžių kovų ir gamtos stichijų užgrūdintą, arhitektūros šedevrais bei mokslo atradimais spindinčią sielą.

  • Kelionė mikroautobusu/autobusu, specialia didelio pravažumo transporto priemone Altin Arašano slėnyje.
  • 15 nakvynių turistinės klasės viešbučiuose, svečių namuose, stacionariai įrengtose daugiavietėse jurtose (su lovomis). Svečių namuose patogumai gali būti bendri keliems kambariams. Jurtų stovyklavietėse patogumai lauke.
  • Maitinimas pagal programą: 16 pusryčių, 14 pietų, 14 vakarienių.
  • Traukinio Samarkandas – Taškentas bilietai.
  • Ekskursinė – pramoginė programa, bilietai į lankytinus objektus (pagal aprašą).
  • Kvalifikuotų anglakalbių/rusakalbių gidų paslaugos turo metu.
  • Profesionalaus GRŪDOS kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos (vyksta susidarius ne mažiau 10-ties keliautojų grupei).
  • Iškvietimas Tadžikijos vizai gauti.
  • Kelionės dokumentų sutvarkymas.
  • Tarptautinio skrydžio Vilnius – Europos miestas – Almata (Kazachstanas)/ Taškentas (Uzbekija) – Europos miestas – Vilnius bilietai su oro uostų mokesčiais nuo 550 – 650 EUR (kaina priklauso nuo aviakompanijos vykdomų akcijų, bilieto pirkimo dienos, sezoniškumo).
  • Tarptautinio skrydžio Biškekas (Kirgizija) – Dušanbė (Tadžikija) bilietai su oro uostų mokesčiais nuo 150 – 250 EUR (kaina priklauso nuo aviakompanijos vykdomų akcijų, bilieto pirkimo dienos, sezoniškumo).
  • Konsulinis Tadžikijos elektroninės vizos mokestis ~ 70 Eur/asm.
  • Medicininių išlaidų draudimas užsienyje (privalomas), nelaimingų atsitikimų, bagažo ir neįvykusios kelionės draudimas (pagal pageidavimą).
  • Papildomos pramogos ir ekskursijos.
  • Asmeninės išlaidos, arbatpinigiai vietiniams gidams 3-5 USD asm. (dienai) ir vairuotojams 2-3 USD asm. (dienai), gėrimai, kitos nepaminėtos išlaidos.
  • P.S. už leidimą fotografuoti ir filmuoti tam tikruose objektuose mokama papildomai.

diena. Skrydis Vilnius – Almata

Skrydis iš Vilniaus su persėdimu Europoje į buvusią Kazachstano sostinę Almatą. Jūsų grupę, lydimą kelionių vadovo iš Lietuvos, pasitiks vietinis gidas.

Pirmą dieną Almata Jums šmėžuos tik už lango, taigi, bus paskata budinti smalsumą: atvykote į laukinį klajoklių kraštą, o gal smoge paskendusį postsocialistinį industrinį ar vis dėlto modernų miestą, dėl kurio kylančios galios nerimsta visas pasaulis? Jau rytoj pirmi atsakymai Jums ateis per ekspresyviausius senosios sostinės vaizdus ir stiprius Vidurio Azijos pojūčius.

Šį tą svarbaus apie miestą šnabžda jo pavadinimas Almaty. Jis galėjo kilti iš senosios, netoli buvusios gyvenvietės, vadintos Almatu, arba iš kurios nors tiurkų kalbos žodžių Alma Ata ar Elma Ata, kuriuos galima versti kaip „obuolių tėvynę“ ar „obuolių protėvį“. Mat miesto apylinkės nuo senų laikų buvo turtingos laukinių obelų. Įvairiausios vietinės gėrybės žadins Jūsų jusles, ir tyrinėjant aplinką, ir landžiojant tarp turgaus prekystalių, ir prie vaišių stalo, nukrauto šviežio ir sotaus klajoklių maisto: vaisių, grynos, bet mūsų lygumose neįprastos mėsos, koldūnų manti, kitokių  įdarytų pyragėlių ir bandelių, plovo, jogurto...

Apetitas kils ne tik valgant, bet ir neriant gilyn į Kazachstano būtąjį laiką, geriant jį gurkšniais nuo amžių prieš mūsų erą iki šių dienų. Pajusite, kad didžiausios Centrinės Azijos valstybės raidoje ryškų įspaudą paliko ir nomadų, ir islamo, ir krikščioniškoji kultūros. Netoli dabartinės Almatos teritorijos, Tianšanio kalnų papėdėje, gyvulių augintojai gyveno jau Bronzos amžiuje. Viduramžiais Žetysu, „Septynių upių“ regione, apėmusiame pietrytinį Kazachstaną ir šiaurinį Kirgizijos pakraštį, kūrėsi Kazachų chanatas. Trumpam ant jo buvo užėjęs Mongolijos galybę siekęs atkurti Džungarų chanatas – Rytų Turkestano valstybė. XVIII amžiuje į pietinį Kazachstano kraštą taikėsi uzbekų Kokando chanatas ir Kinijos imperija. XIX amžiaus vidury jį pasisavino carinė Rusija ir įkūrė Verno miestą, kurio vietoje dabar ir nepaliauja plėstis Almata.

Po Rusijos revoliucijos sekė ilgas sovietų periodas. 1991 metais Kazachstanas tapo nepriklausoma respublika. Jos sostine Almata buvo iki 1997 metų, tuomet šį statusą perėmė visai kitokios dvasios stepių miestas – Astana (dabar pervadinta Nur Sultanu ilgamečio šalies diktatoriaus garbei). Bet šviečianti klajoklių būtimi, Šilko kelio šimtmečiais, chanatų karais ir carinės imperijos gyvenimu Almatos, kaip svarbios Rytų tautų gyvenvietės, aureolė išliko. Jūs, patyrę keliautojai, jau pastebėjote, kad nepaslėpti ir neužglaistyti istoriniai, politiniai randai neleidžia atitrūkti nuo tikrovės. Pasiruoškite ją priimti su visomis sodriomis Rytų spalvomis, smarkiais skoniais ir įsimintiniausiomis formomis!

Nakvynė viešbutyje.
 

Almata – miesto turas – Žaliasis turgus – Medeo slėnis ir užtvanka – Šimbulako kalnų kurortas – Almata – Koktobės viršūnė – Almata

Prasideda Jūsų nepamirštama kelionė po tankią nemarios gamtos ir savitos, klajoklių būties prisisunkusios kultūros, tačiau šiuolaikinio gyvenimo perbraižomą Centrinę Aziją. Po pusryčių vyksite į išsamų ir aktyvų Almatos miesto turą. Jį pradėsite nuo netolimos praeities: pasivaikščiosite po Antrąjį pasaulinį karą menantį Panfilovo parką, kuris kazachams svarbus kaip pasipriešinimo prieš Vokietiją memorialas. Žalioji poilsio erdvė buvo įkurta dar caro laikais, XIX amžiuje. Prie sovietų ji keitėsi ir įgijo generolo Ivano Panfilovo vardą. Ar 28 gvardiečiams skirtą paminklą palydėsite graudžiu šypsniu, ar su didžiausia pagarba, ar abejingai, tas sunkus daugybei pasaulio tautų metas vis tiek jau neišplėšiamas. Jus tikrai nustebins parką puošianti Viešpaties žengimo į dangų (Zenkovo) katedra – bene tokia vienintelė pasaulyje. Per gyvenimą jau turbūt regėjote ne vieną jaudinančio grožio Dievo ir maldų buveinę, tačiau ši tarsi specialiai pasakoms pastatyta, o gal iš jų nugvelbta, cerkvė Jus paskatins net aikčioti. Sunku suvokti, kad XX amžiaus pradžioje architekto Andrejaus Pavlovičiaus Zenkovo projektuota medinė šventovė iškilo be nei vienos vinies! Maža to, gudrios konstrukcijos gali padėti statiniui atlaikyti net baisiausias stichijas. Architektas, galbūt su aukščiausiojo Kūrėjo pagalba, jas lyg ir nuspėjo: 1911 metais Almatą purtęs žemės drebėjimas Zenkovo katedros nenugalėjo. 56 metrų aukštis ją dar labiau pastiebia arčiau Dievo ir… rekordų – tai viena iš kelių aukščiausių planetoje medinių krikščioniškų šventovių. O gelsvi soboro fasado tarpsniai ir kupolus bei bokštelius išpuošę elegantiški ornamentai jai suteikia saldžios pilaitės įvaizdį. Pajutote garsiausios krikščioniškos miesto šventovės energiją, tačiau islamas Kazachstane persveria – apie 70 procentų gyventojų yra musulmonai sunitai. Šiandien vietinis gidas Jums parodys ir centrinę Almatos mečetę – didžiausią visoje šalyje: ji gali talpinti net 7000 maldininkų. Šio tūkstantmečio pradžioje atnaujintos mečetės kupolą turkų kaligrafai išdekoravo Korano tekstų ištraukomis. Skaitykite sakraliąją vietos dvasią akimis ir širdimi! Mes, patyrę kelionių organizatoriai, siūlome paprastą, bet efektyvią pilnaverčio svetimos kultūros prisijaukinimo formulę: dar nepažintame mieste svarbiausia aplankyti pagrindines jo šventyklas ir gyvas prekyvietes. Taigi, pabuvosite ne tik dvasiniuose Almatos centruose, bet vyksite ir į labai žemiško, juslinio miesto gyvenimo širdį – didžiulį Žaliąjį turgų, jei tik tą dieną jis veiks (pirmadieniais nedirba). Aitrūs, intensyvūs kvapai vilios į žvalgybų, degustacijų ir derybų ekspromtą: vaišingi ir atkaklūs prekeiviai kvies gurkštelėti kumelės pieno kumyso kymyz ar kupranugario pieno shubat, užkąsti plovo ar makaronų laghman, ragauti sūrių ir mėsos. Teks susitaikyti, kad vietiniai valgo net arklieną ir kupranugarį, nes to kadaise pati gamta išmokė stipriais be jokio kito pasirinkimo turėjusius išlikti Tianšanio ir stepių klajoklius. Būti tvirtais ir sveikais čiabuviams padeda ir liaudies medicina – turguje lig šiol galima rasti gydomųjų žolelių. Prieskoniai ir rytietiški saldumynai gal net patys Jus susiras. Jums pardavėjai į saują bers, o gal Jūsų rankos savaime tiesis link džiovintų ar šviežių, sultingų, ką tik slėniuose nuraškytų vaisių, uogų. Jokia kita vieta taip nesuartina vietinių ir svečių kaip turgus, kur galioja nerašytos  betarpiško bendravimo taisyklės.

Pakeliui į žymiausias miesto įdomybes pravažiuosite biznio ir komercijos gatvę Al Farabi, valdžios galia spindinčius Prezidento rūmus ir Respublikos aikštę su Nepriklausomybę įkūnijančia Auksinio kario statula. Aplankysite valstybinį muziejų, kur archeologiniai radiniai padės Jums dar geriau pajusti senais amžiais brendusią kazachų kultūrą. Į pastarojo šimtmečio pasaulį Jūs vėl pateksite nebūdingoje turistinėms kelionėms erdvėje – Almatos metro. Buvusios Kazachstano sostinės požeminiai tuneliai modernumu prilygsta Londonui, o dėl autentiškos prabangos dvelksmo lyginami su Maskvos metro. Tačiau tik patys atsidūrę ant vėsių marmurinių Almatos metro grindų bei tarp puošnių skliautinių sienų, galėsite susidaryti tikrą įspūdį ir sau atsakyti, ar jos išvis su kažkuo palyginamos.

Po pietų pasuksite į Tianšanio priekalnių globoje tarpstančius miesto pakraščius. Privažiuosite Almatos pietryčiuose gulintį Medeo slėnį. Dar sovietmečiu jis buvo naudojamas sportui ir poilsiui. Pavyzdžiui, 6-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje aukštyje maždaug 1700 metrai virš jūros lygio buvo pastatyta čiuožykla, kurios tribūnos talpina net 10 000 žiūrovų. Ledo arenoje vyksta sporto žaidynės, treniruojasi čiuožėjai, o laisvu nuo profesionalų treniruočių ir varžybų metu čiuožinėja miestiečiai. Sustosite apžiūrėti didžiulės užtvankos, pastatytos 8-ajame dešimtmetyje, kad miestas apsisaugotų nuo iš vakarinių Tianšanio šlaitų slenkančių sniego ir purvo nuošliaužų bei smarkių kalnų liūčių sukeliamų potvynių. Aukštikalnėse visada čempionė – gamta. Atsidūrus akistatoje su ja, pojūtis toks tyras, tarsi siela įgytų sparnus. Kad jį patirtumėte, Zailiski Alatau kalnuose kilsite lyno keltuvu į Šimbulako slidinėjimo bazės viršūnę, į 2260 metrų aukštį. Jums po kojomis liks švelnius guolius primenančios slėnių pievos, kurios žiemop pasidengia sniegu, o horizontas, jei tik bus pakankamai skaidrus, pasitiks balsvais griežtų Tianšanio smailių ir mąslių kuprų vingiais.

Grįšite į miestą, tačiau visa apimantis įstabių aukštumų jausmas dar nepaleis. Jei su GRŪDA keliavote anksčiau, jau žinote, kad stengiamės Jums miestus aprodyti iš viršaus, kad bendrą įspūdį susilipdytumėte ne tik iš atskirų vietų ir detalių, bet ir iš panoramos. Taigi, kilsite lyno keltuvu arba važiuosite mikroautobusu į aukščiausią Almatos tašką – Koktobę. Esant palankiam orui, nuo 1100 metrų aukščio apžvalgos aikštelės Jums atsivers daugiasluoksnis buvusios sostinės vaizdas: apačioje žemę dalijasi žaluma ir miesto civilizacija, kiek aukščiau atmosferą dalijasi debesys ir su jais susimaišiusios paslaptingos kalnų bangos, o virš jų – tik beribis, jau visiškai nuo žmogaus pastangų nepriklausantis dangus... Beje, dangus vietiniams turėjo didelę reikšmę. Dar iki sovietų įsibrovimo daug kur Centrinėje Azijoje paraleliai islamui klestėjo šamanizmas. Gamtišką žmonių ryšį su aplinka užtikrinančios Dangaus garbinimo ir maginės, kartu – nomadiško gyvenimo būdo, tradicijos dabar silpsta ir retėja. Jau rytoj nusikelsite į tą laukinį pasaulį, alsuojantį visai kitaip nei modernioji Almata. Po vakarienės vietiniame restorane važiuosite į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Maitinimas: Pusryčiai, pietūs, vakarienė.

diena. Klajoklių etno kaimas – Šaryno kanjonas – jurtų (bungalų) stovyklavietė

Pusryčiai. Šiandien ištrūksite iš miestiško bruzdesio ir pajudėsite link tradicinio klajoklių gyvenimo, kuris nespėja su šiuolaikiniais tempais, technologijomis ir traukiasi į praeitį. Apie 40 kilometrų nuo Almatos, ir Jūs atsidursite jurtų apsupty. Kas kelis mėnesius gyvenamąją vietą keičiantys ir savo augintiniams žalių plotų ieškantys gyvulių augintojai turi kliautis vien gamtos jėgomis, tam išmoksta skaityti jos siunčiamus ženklus ir įgunda su ja subtiliai bendrauti. Gal ir patys pastebėjote, kad kuo žmonės artimesni su žeme, tuo artimesni ir vieni su kitais. Globėjiškumas, svetingumas yra, galima sakyti, Centrinės Azijos gyventojų genas, padėjęs jiems išgyventi. Pajusite, kaip šiltai ir garbingai Jus čiabuviai priima. Vien koks žodžiais neišmatuojamas jaukumas užlieja klajoklių namuose. Apvalus kilnojamas būstas, dengtas kailiais ar audiniais, kurį lengva greitai sudėti ir išardyti, nėra didelis, neapkrautas daiktais, bet jame yra visko, ko reikia pavargusiam ar sustirusiam svečiui, svarbiausia – yra šilumos. Svetingumą kazachai įtvirtina ir ritualais, kuriuose sudalyvausite ir Jūs. Azartiška ir pikantiška Jūsų viešnagės pas klajoklius staigmena – originalusis Kyz Kuumai (Atpen audaraspak) žaidimas, vadinamas „Merginos vijimusi“. Visų smulkmenų nenupasakosime, nes procesą reikia stebėti gyvai, tik išduosime, kad varžybas primenantis vyro ir moters lenktyniavimas ant arklių sėkmės atveju pažymimas... bučiniu!

Po pietų tęsite kelionę gilyn į Kazachstano pietryčius, kol, nutolę beveik 200 kilometrų nuo Almatos, pasieksite patį šalies pakraštį netoli Kinijos sienos ir šiaurinį Tianšanio kalnų galą. Net 154 kilometrų ruože viešpatauja įspūdingas Šaryno (Čaryno) kanjonas. Šaryno upė kadaise kirto nuosėdinių uolienų masyvą ir išgraužė jame tarpeklius, kurių gylis – nuo 150 iki 300 metrų. Gamtos mainymasis sustingo į analogų pasaulyje neturinčias gigantiškas formas ir ištisas jų kolonadas. Bene išraiškingiausia dalis – Pilių slėnis, kurį užgulę grėsmingai orūs, gynybinius žmonių rankų darbo statinius primenantys įmantrūs dariniai. Tarsi efektų būtų maža, skirtingu metų ir paros laiku slėnį perspalvina saulė ir krituliai, suteikdami jo nepajudinamiems eksponatams vis kitokių – tai skaistesnių, tai blankesnių, tai sodresnių tonų. Netvarkingai dantytos ir karpytos gelsvos, rusvos ar purpurinės uolos, stačiai besileidžiančios į padžiūvusias ir smėlingas dykras, liudija, kad Žemėje esti kitų planetų paveldo ar jų atspindžio. Vakarienei ir nakvynei vyksite ne į standartinį viešbutį, o į jurtų arba nedidelių namukų – bungalų stovyklavietę, kad ir toliau būtumėte dosnios įkvepiančių erdvių Vidurio Azijos gamtos apsupty ir arčiau žvaigždžių nusagstytų visatos lubų.

Nakvynė jurtų (bungalų) stovyklavietėje.

Maitinimas: Pusryčiai, pietūs, vakarienė.
 

diena. Sati kaimas – Kolsajaus nacionalinis parkas – Kolsajaus ežerai – Sati kaimas

Pusryčiai. Jei reikėtų trumpai apibūdinti šios dienos nuotaiką ir aplinką, nusakytume ją taip: širdį tirpdanti, protą relaksuojanti ir kūną stangrinanti gamtos harmonija užburiančių Tianšanio ežerų apsupty. Pirma vyksite įsikurti į svečių namus Sati kaime, o iš ten, pasiėmę pikniko pietų davinius, judėsite į  Kolsajaus ežerų nacionalinį parką. Taip, kaip Tianšanio priekalnes ir Vidurio Azijos stepes užlieja pirmapradis būvis, taip, važiuojant keliais, regis, tarp nesibaigiančių laukų ir gyvulių ganyklų, Jus pamažu užvaldo ramybė. Kai pasieksite šiaurinius Tianšanio siluetus, vingiuojančius visai netoli Kirgizijos sienos, o Almata liks už beveik 300 kilometrų, Jūsų nelygus, kalnuotas kelionės kraštovaizdis pradės pildytis ežerais, tarytum skaistūs perlų lašai nukapsėjusiais tiesiai iš debesų į aukštį nuo 1800 iki 2850 metrų virš jūros lygio ant alpinių pievų ir brandžių eglynų. „Mėlynoji šiaurės Tianšanio apykaklė“, „Kazachstano perlai“ ir kiti tviskantys epitetai geba perteikti vos dalelę to kerinčio ežerų žavesio – visą jį įmanoma patirti tik gyvai. Šį skaistų vėrinį sudaro keturi vaizdingi gėlo vandens telkiniai: Žemutinis (Nizhneye), dar vadinamas Sati, Vidurinysis, arba „Tūkstančio metų senumo“ (Mynzholki), Viršutinis (Verkhneye) ir Kaindi ežeras.

Važiuosite į rytinę Kungei Tau tarpeklio pusę. Pirma pasivaikščiosite prie Žemutinio ežero, išsiliejusio į maždaug 1 kilometro ilgį ir 400 metrų plotį. Ši pailga ir, palyginti su nekukliais Kazachstano gamtos kūrinių mastais, nedidelė vandens „akis“ žėri tarsi Tianšanio talismanas. Tyrą tamsoką atspalvį ji keičia, derindamasi prie dangaus mėlio ir žemiškos žalumos. Kai nevėjuota, ežero lyguma būna stiklinė ir tobulai atspindi į dugną, kurio gylis vietomis siekia net 80 metrų, nugrimzdusius debesis bei pakrantę natūraliai dekoruojančius medžius.

Aštuonis, nors ir nelengvus, bet gražiausiam kelionės epui prilygstančius kilometrus apimsiantis žygis prie kito Kolsajaus ežero Jums dovanos dar stipresnių potyrių. Atsiplėšus nuo skaitmeninių technologijų ir kasdienių rūpesčių, atsigaus visos Jūsų juslės. Jus lydės ne tik fantastiški reginiai – kelyje intensyvės ir kvapai, kurių puokštes kuria skirtingi metų laikai: šviežias ozono pojūtis gali mainytis su švelniu grybų, o gal salstelėjusiu medaus ar tyru žemės ir įvairių gėlių aromatu (parke aptinkama per 700 augalų rūšių, iš kurių 12 yra itin reti). Aštrės ir Jūsų klausa, gaudydama pakrantėse ir miško tankmėje knibždančių gyvūnų garsus. Kolsajaus ežerų apylinkėse gyvena ar į jas atklysta 197 rūšių paukščiai ir apie 50 rūšių žinduolių, tarp kurių yra tokių retų šios Žemės gyventojų kaip snieginiai leopardai ir rudosios Tian Šanio meškos, o vandenyse veisiasi vaivorykštiniai upėtakiai. Jūsų šviesiausi jausmai susivienys pasiekus Vidurinįjį ežerą. Tai didžiausias Kolsajaus vandens telkinys, telkšantis 2250 metrų aukštyje virš jūros lygio. Jo gylis siekia iki 50 metrų, tačiau grožis nepamatuojamas. Jausite, kaip kartu su Tianšanio gamtos gabaritais didėja ir Jūsų įspūdžių apimtys. Pūsis jos ir kitą dieną prie Kaindi ežero. Kelionė į nakvynės vietą. Vakarienė ir nakvynė svečių namuose.

Pusryčiai, pietūs - pikniko pietų davinys, vakarienė.

diena. Sati kaimas – Kolsajaus nacionalinis parkas – Kaindi ežeras – Sati kaimas – Kegeno pasienio punktas (Kirgizija) – Karakolas

Pusryčiai. Paskutinei dienai Kazachstane palikome Jums didžiausią šios kelionės keistenybę – Kaindi ežerą, kuris patenka į nutrūktgalviškų keliautojų ir solidžių kelionių žurnalų sudaromus įdomiausių visos planetos vandens telkinių topus. Maždaug 15 kilometrų nuo Sati kaimo, Kolsajaus nacionaliniame parke, ten, kur dabar 2000 metrų aukštyje tyvuliuoja turkio ar dangaus žydrynės ryškumo stebuklas, dar pačioje XX amžiaus pradžioje plytėjo slėnis, kokių Tianšanio regione – daugybė. Tačiau per 1911 metais kilusį žemės drebėjimą akmenų nuošliauža užtvindė upę, ir slėnį apsėmė vanduo. Iš po jaunučio ežero kyšo kadaise toje vietoje žaliavusių eglių kamienai. Tarytum nebaigtas, tuo fantastinis, vaizdas toks iš žmonių atrastų gamtos kūrinių gali būti vienintelis pasaulyje ar tikra retenybė. Netipiško likimo vandens telkiniui gilaus, paslaptingo grožio teikia šaltas skaidris. Kaindi – bene vėsiausias Kolsajaus nacionalinio parko vandens telkinys. Net vasarą jo temperatūra būna vos 6 laipsniai. „Paskendusio miško“ ežero gylis siekia iki 30 metrų, bet kai jis visai lygus, vietomis kiaurai perregimas, tuomet apgaulingai atrodo, jog dugnas, nusėtas eglišakių, spyglių, akmenų, – visai čia pat. Tai tarytum išdidintas vaikystės „sekretas“.



Po nuostabių įspūdžių pliūpsnio pietums grįšite į Sati kaimą, iš čia atsispirsite naujam pažinimo etapui. Papietavę važiuosite į Kirgizijos pusę. Po geros valandos kelionės kirsite Kegeno pasienio postą. Iki Karakolo miesto Kirgizijos šiaurėje – daugiau nei šimtas nelygių, bet vaizdingų kilometrų ir apie porą valandų pirmos pažinties su dar vienu Šilko kelio kraštu.

Jame tęsiasi Tianšanio, „Dangaus kalnų“, aukštumos ir plačios stepės, per kurias karingi klajokliai ir pirkliai pernešinėjo skirtingas Rytų kultūras. XIII amžiuje Kirgizijos žemes užvaldė Čingischanas. Ir po jo eros kraštas išliko mongolų įtakoje. XVIII amžiuje teritoriją užkariavo paskutinė Kinijos imperijos – Čingų dinastija. XIX amžiaus pradžioje pietinę Kirgizijos dalį kontroliavo uzbekų Kokando chanatas. Netrukus visą Kirgiziją perėmė Rusijos imperija, o ją pakeitė sovietų valdžia. Kaip ir kaimyninis Kazachstanas, Kirgizija nepriklausomybę paskelbė 1991 metais. Kol šalis tik pradeda nedrąsiai stiebtis į turizmą, ji svečius pasitinka dar smalsiai, nesuvaidintomis šypsenomis ir su begaliniu svetingumu.



Nakvynei apsistosite prie didžiausio Kirgizijos ežero – Isyk Kulio – įsikūrusiame Karakole. Kadaise per jį driekėsi karavanų kelias iš Čiujaus slėnio į Kašgariją. Caro laikais čia įkurtas rusų karinis-administracinis centras, ir gyvenvietei suteiktas Prževalskio vardas garsaus rusų keliautojo ir geografo garbei. Juo pavadinti ir kiti keli geografiniai objektai Rytuose, augalų, gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, laukiniai arkliai Mongolijoje. Per savo gyvenimą Nikolajus Prževalskis surengė kelias pavojingas ekspedicijas į sunkiai prieinamas, tačiau pačias mįslingiausias Azijos vietoves ir šalis, tarp jų – Mongoliją, Tibetą, Rytų Turkestaną, Taklamakano dykumą, o mirė jis Karakole. GRŪDOS kelionių maršrutai neatsitiktinai aprėpia N. Prževalskio tyrinėtus laukinius kraštus. Viename jų kaip tik esate. Kelionė į nakvynės vietą. Vakarienė ir  nakvynė svečių namuose.

Pusryčiai, pietūs, vakarienė.

diena. Karakolas – Altin Arašano slėnis

Pusryčiai. Prasideda antra klajokliškos dvasios kelionės dalis. Maršrutas drieksis per žalias nomadų platybes, kurių horizonte žemės paklodė ir vandens skaidris susilieja su dangumi, o jį kai kur perskelia epiniai Tianšanio kalnai. Pirma nedideliais bet labai kinematografiškais atstumais keliausite Kirgizijos šiaurės rytuose. Jau dabar galite pradėti juoktis, bet Karakole sėsite į didelio pravažumo transporto priemonę, perdarytą iš sovietinio karinio sunkvežimio, kad, važiuojant į nuostabų Altin Arašano slėnį, būtų lengviau įveikti vietomis duobėtą, bet pasiutusiai romantišką kelią (beje, transporto priemonė patogi). Apie 30 kilometrų aprėpsianti kelionė su sustojimais įspūdingiausiose vietose truks dvi tris valandas. Sustosite ir pietų piknikui. Stiprinsitės bene sveikiausiame ir brangiausiame pasaulio restorane, kuriame užtenka vietos visiems, – gryname ore, po bekraščiu mėlynu kupolu! Išskirtinė Altin Arašano staigmena – karštosios versmės. Dėl jų vietovei ir prigijo Altyn Arashan pavadinimas – kirgizų kalba reiškia „Auksinius šaltinius“. Tiesa, auksiniu SPA pramintas slėnis, kur sovietmečiu buvo įkurtas kurortas, dovanoja kitokią poilsio ir maudynių aplinką nei sveikatinimosi centrai masinio turizmo šalyse. Čia nėra marmuru tviskančių pirčių kompleksų. Didžiausia Altin Arašano prabanga – natūralumas, kurio pasaulyje sparčiai mažėja. Akmeniniai karštųjų versmių „kubilai“ paprasti, o nedideli sieros vandenų baseinai įrengti kukliuose mediniuose namukuose. Bet jei susigundysite juose energizuotis, pasidovanosite sau papildomai tikrai šiltą ir terapišką nuotykį!


Po to trauksite į žygį. Pajusite, kaip priešais veriasi Šambala – tebūnie tai būna metafora, išreiškianti Jūsų giliausius susiliejimo su gamta jausmus. Dangop pakylėja ir amplitudė: Altin Arašano slėnis plyti 2000–3000 metrų aukštyje. Bet aukščiausia viršūnė – Palatka, debesis ji siekia maždaug 5000 metrų aukštyje. Per slėnį, palei Karakolo ir Isyk Kulio ežerus, šiaurės link iš Terskei Alatau kalnų šniokščia Arašano upė. Arašano gamtos rezervate aptinkama įvairių taikių ir plėšrių gyvų būtybių, taip pat – meškų ir snieginių leopardų, kurių pėdsakų pradėjote ieškoti dar prie Kolsajaus ežerų. Terskei Alatau kalnų glėbyje laiko tėkmė praranda įprastą skubą, o laukinėje erdvėje tikslius adresus keičia saulės, vėjo ir jo kliudomų snieguotų bei ledinių viršūnių kryptys. Tokio pasivaikščiojimo metu mes negalime suplanuoti visų Jūsų žingsnių ir prognozuoti visų atradimų ar iššūkių, bet užtikriname, kad jų šiandien bus apsčiai.



Vakarienė ir nakvynė svečių namuose.

Pusryčiai, pietūs - piknikas, vakarienė.

diena. Altin Arašano slėnis – Karakolas – Džeti Oguzo tarpeklis – Pasakų kanjonas – Bokonbajevo kaimas (Isyk Kulis)

Pusryčiai. Ar galite patikėti, kad jau ne svajonė, o realybė, jog pabudote tarytum pasaulio užmirštame Tianšanio rojuje? Šiandien paliksite Altin Arašano slėnį, kad galėtumėte pabuvoti ir prie kitų pritrenkiančio grožio Kirgizijos gamtos kūrinių. Didelio pravažumo transporto priemone važiuosite į Karakolą. Jei jausitės stiprūs ir nuo pat ryto būsite pasikūrę energijos, pasiūlysime nuo svečių namų leistis Karakolo kryptimi pėsčiomis. Eidami stebėsite, kaip nematomų gamtos jėgų burtai puošia alpines pievas, miškus ir dailias, kai kur – aštrias, kalnų linijas. Po maždaug dviejų valandų žygio privažiuos Jūsų bendrakeleivius paėmusi didelio pravažumo transporto priemonė, kuria pasieksite Karakolą. Ten persėsite į autobusą ir vyksite didžiausio ir įdomiausio Kirgizijos ežero – Isyk Kulio link. Pakeliui sustosite pasigrožėti originalių žemės reljefo formų šėlsmu. Vos už šiek tiek daugiau nei 20 kilometrų nuo Karakolo priartėsite 2400 metrų aukštyje virš jūros lygio tarp šiaurinės Terskei Alatau kalnų pašlaitės ir grakščių Šrenko eglių miškų „išsišokantį“ ugningų tonų Džeti Oguzo tarpeklį. Apžiūrėsite jo apylinkių įžymybes – Sudužusią (Perskeltą) širdį ir Septynis bulius. Dvilypė, tarsi perskelta uola iš tikro panaši į širdį. O septyni ganėtinai tvarkingai į vieną eilę išsirikiavę buki gūbriai primena nusisukusius stambiagabaričius galvijus. Nuo jų ir kilo pavadinimas Jety Oguz („Septyni jaučiai“). Milijonų metų senumo uolų nurausvintą vietovę tik XIX amžiaus vidury pirmasis ištyrinėjo rusų entomologas Andrejus Semionovas. Dar po šimtmečio įkurtas Džeti Oguzo kurortas. Po sovietmečio jis „užsnūdo“ ir kol kas nesiveržia į aktyvią komerciją, o tai – didelė privilegija ramios egzotikos ieškantiems keliautojams. Jei bus laiko ir palankus oras, palypėsite į kalvą, nuo kurios iš aukštai bus matyti Septyni buliai ir, jei dangaus neblukins debesys, tolumą balsvinančios snieguotos Tianšanio viršūnės...



Pravažiavę dar apie 80 kilometrų, t. y. po maždaug pusantros valandos, išsilaipinsite prie tikro Pasakų kanjono, kurio kraštas susiliečia su pietiniu Isyk Kulio krantu. Kirgizai šį ryškų kaip Marsas, tarytum apvarvėjusį dykumingų uolų masyvą, kontrastuojantį su ežero mėliu, taip ir vadina – Skazka. Jį sudaro liepsningų atspalvių smiltainio klostės, skiauterės ir sienos, bekompromisiškai šaunančios į aukštį iki 1765 metrų virš jūros lygio. Kad ir iš kokio taško atsistoję žiūrėsite į magišką kanjono horizontą, Jis Jus skatins ant susigarankštijusio ir suskilinėjusio žemės plutos paviršiaus įžvelgti mitų ir nežemiškos kilmės motyvus. Galbūt išvysite gulintį ir besispjaudantį ugnies liežuviais drakoną, o gal – neproporcingai išsitempusių grybų koloniją ar daugiaaukštę pilį. Patikrinkite, kieno vaizduotė intensyvesnė – Jūsų ar gamtos.

Dar maždaug dvi valandos, apie 130 kilometrų kelio, ir pavakary atvyksite į jurtų stovyklavietę, įsikūrusią Bokonbajevo kaime, pietiniame garsiojo Isyk Kulio ežero krante. Čia aplanko jūros jausmas. Kartais vietiniai jį jūra ir vadina. Šio vandens telkinio apimtys – gigantiškos: plotas – net  6236 kvadratiniai kilometrai, nuo rytų iki vakarų „jūra“ ištįsusi į 182 kilometrų ilgį, plotis – iki 60 kilometrų, visas kranto ilgis – 688 kilometrai, vidutinis ežero gylis – apie 200 metrų, bet giliausioje vietoje jis siekia 700 metrų, taigi, apsemtų aukščiausius pasaulio dangoraižius. Bene 118 upių suteka į Isyk Kulį.  Tačiau ne vien dėl dydžio ir skaičių šis tarp šiaurinio Tianšanio kalnagūbrių, Kungėjaus Alatau ir Terskei Alatau kalnų beveik 1700 metrų aukštyje telkšantis Kirgizijos vandens turtas ypatingas. Jo pavadinimas Isyk Kul reiškia „karštą vandenį“. Mat vanduo neužšąla visus metus. Pilnas gyvybės pusiau sūrus Isyk Kulio ežeras yra vienas skaidriausių telkinių visoje planetoje. Dar gausybę faktų apie jį galėtume vardyti, bet Jūs – jau ir taip po įspūdžių audros. Leiskite jai aprimti mėgaudamiesi grynu oru.



Kelionė į nakvynės vietą. Vakarienė ir nakvynė jurtų stovyklavietėje.

Pusryčiai, pietūs, vakarienė.

diena. Bokonbajevas – Jaiči Jailu – Kizil Tu kaimas – Kalmak Ašu perėja – Song Kulio ežeras

Jūs – laukinių nuotykių pusiaukelėje. Jūsų kelionės bei išgyvenimų amplitudė kils vis aukščiau. Po pusryčių pajudėsite prie kito rekordinio Kirgizijos ežero – didžiausio gėlavandenio telkinio Song Kulio. Kelią iki jo, laikantis pietinės Isyk Kulio pakrantės, užpildys turai, leisiantys Jums iš arti sekti klajoklių gyvenimą. Pirma Jaiči Jailu kaime viešėsite pas erelius prisijaukinusius medžiotojus. Kirgizijoje jie vadinami berkutchi. Tai – viena seniausių pasaulyje ir sparčiai nykstanti „profesija“, išlikusi tik Vidurio Azijos gilumoje. Tūkstantmetė ypatingo žmogaus ir plėšriojo paukščio susigyvenimo tradicija skaičiuoja paskutines dienas Žemėje, todėl kiekvienas jos paslaptis liudijantis gyvas kadras – neįkainojamai brangus.  Prisijaukinę plėšrųjį sparnuotį, vyrai jį medžioklei parengia per tris ketverius metus. Erelis tampa šeimos maitintoju ir palydovu. Jo pajėgumai – neįtikėtini: gali susidoroti net su vilku! Medžiotojas su šia protinga būtybe užmezga nepaprastai stiprų ryšį, tarytum telepatiškai su juo susikalba. Pavojai, kuriuos žmogui ir jo paukščiui tenka kartu išgyventi medžioklės tyruose, juodu dar labiau suartina. Kai bendrausite su berkutchi, pasitikslinkite, ar tiesa, kad nors erelis tampa šeimos nariu, šeimininkas turi po 20 bendro gyvenimo metų paleisti jį į ilgesingą laisvę.  

Pažintis su nykstančiu gamtišku nomadų gyvenimo būdu Jums atminty paliks vertingų ir jautrių akimirkų. Šioje kelionėje jų patirsite ir Kizil Tu kaime, kurio gyventojai – profesionalūs jurtų gamintojai. Jau žinote, kad Vidurio Azijos čiabuviai įgudę mikliai surinkti ir lygiai taip pat greitai išardyti savo namus, kai ateina metas gyvuliams ieškoti naujų, dar nenurupšnotų pievų. Kadangi kartu su visa savo manta judėti iš slėnio į slėnį tenka kelis kartus per metus, svarbu turto turėti ne per daug, kad galima būtų jį patempti, o prireikus – greitai susikrauti. Tačiau Jūs jau turbūt anksčiau pastebėjote, kad klajokliai puikiai prisitaikę prie tokio nepastovaus gyvenimo sąlygų. Kizil Tu kaime galėsite stebėti, kaip atskiros medinės dalys ir iš jų susidaręs skeletas su apvaliu kupolu virsta visaverčiu gyvenamuoju būstu. Gal ir patys išdrįsite išbandyti šį darbą, kurio klajokliai mokomi nuo mažų dienų? Į jų buitį įsijausite ir pietaudami. Jau patyrėte, kad kirgizų kasdienis maistas – mėsa ir miltiniai bei pieno produktai. Garuojantys ėrienos, avienos, arklienos, jautienos patiekalai ant stalo atkeliauja tiesiai nuo liepsnų arba iš krosnies. Kaimiečiai ir klajokliai paprastai duoną irgi kepasi patys. Jau ir anksčiau turbūt vietiniai Jus vaišino kumysu ir airanu. Ne pirmą dieną viešite Kirgizijoje, todėl jau galite palyginti giminingą kazachų ir kirgizų virtuvę.  Galbūt Jus kutena dar neatsakyti klausimai apie nomadų maistą, rutiną, papročius? Tai pats geriausias metas neatidėliojant klausti visko, kas Jums rūpi – grupę lydintis gidas padės su Jus priėmusia šeima susišnekėti.

Pažinimo aukštumos toliau Jus lydės kertant iki svaigulio vaizdingą Kalmak Ašu perėją. Kelias į šiaurinį Song Kulio krantą Naryno regione aukščiausiai pakyla iki 3447 metrų virš jūros lygio. Dėl praretėjusio aukštikalnių oro Jums gali pasikeisti savijauta, tačiau laikiną nuovargį nugalės kvapą gniaužiantis kraštovaizdis. Jame tapybiškai keičiasi ir linijos, ir tekstūra: plikos, šaltos akmens dykros mainosi su aksomiškai žalsvomis kalvomis. Po jomis likusiuose slėniuose galite pamatyti besiganančius išdidžius jakus, avis ar arklius, o gal tolumoje balsvuojančias jurtas. Jei nebus debesuota ar stiprių kritulių, gėrėtis nuo Kalmak Ašu perėjos atsiskleidžiančia panorama turėsite retą galimybę. Šį kelią galima pravažiuoti ne ištisus metus kada panorėjus, o tik nuo birželio iki spalio ar tik rugsėjo, kol jo neužkrauna putlus sniego ir ledo sluoksnis. Vakarop pasieksite jurtų stovyklavietę. Vakarienė ir nakvynė jurtų stovyklavietėje.

Pusryčiai, pietūs, vakarienė.

diena. Song Kulis – Jalgizo Karagai perėja – Song Kulis

Pusryčiai. Esate sielos sanatorijoje, maždaug 3000 metrų aukštyje. Jūsų mintis skalauja vėsus Song Kulio vanduo, kūną šildo saulė, o gaivina vėjas. Pavadinimas Song Kol iš kirgizų kalbos verčiamas kaip „kitas ežeras“ arba „paskutinis ežeras“ – tarsi pabrėžia, jog jis pagal dydį yra antras po Isyk Kulio milžino. Bendras Song Kulio plotas – 270 kvadratinių kilometrų. Jo ilgis – 30 kilometrų, plotis – 18 kilometrų. Tai nėra labai gilus telkinys – dugnas siekia iki 13 metrų. Už šiuos matmenis nepalyginamai iškalbingesnis – peizažas, kurio kontūrus vedžioja daugiaspalvės Tian Šanio kalnų keteros.

Song Kulio ežeras dėl natūralių aplinkybių užtikrinta nepritemptą, patį gryniausią ekoturizmą. Šis kosminio grožio aukštumose tyvuliuojantis gėlo vandens telkinys sunkiai pasiekiamas net galingomis transporto priemonėmis. Nuo šiuolaikinio gyvenimo, technologijų ir masinio turizmo skvarbos jį skiria stambios kalnų sienos, o saugo šiurkščios gamtos sąlygos. Arčiau ežero įmanoma patekti tik kalnų perėjomis, kurios, kaip jau žinote, tarnauja vos kelis mėnesius per metus. Ilgai šiurpęs ir stingęs nuo balto šalčio Song Kulio krantas atsileidžia ir žalumą parodo tik vėlyvą pavasarį. Šiltuoju metų laiku jo pievų juostos virsta gyvulių vasaros ganyklomis – jailoo, o žvarbstantį rudenį žmonės su augintiniais nuo ežero pasitraukia, jo viešpatijas palikę laukiniams gyvūnams ir paukščiams. Pastarųjų čia randama net 66 rūšys.

Šiandien grožėsitės vienu iš įspūdingiausių aukštikalnių kelių, jungiančių Song Kulį ir likusį pasaulį. Kilsite į 3437 metrų aukštį ir neskubėdami įveiksite Jalgizo Karagai perėją, kuri Jums padės pasiekti ir savo pačių ištvermės bei užsispyrimo viršūnes vardan širdį pavergiančio kraštovaizdžio. Apačioje pasilikę gilūs slėniai, kuriuose juoduoja jakų kaimenės ar baltuoja jurtos. Akių lygyje pasitinka jausmingos pievos, kalnai ir griežtos rusvo smiltainio kalvos bei nenušlifuoti uolų ir akmenų dariniai. Virš galvos – neišmatuojamas visatos stogas...

Pasisvečiuosite pas piemenis, kurie mielai Jums atskleis savo gyvenimą, tekantį tarp Song Kulio vand

KELIONĖS UŽSAKYMAS
Data
Keliautojų skaičius
Kaina