Profesionalus kelionės vadovas Ignas Gintutis - istorikas, Kinijos ir kitų Azijos šalių ekspertas
Kelionių vadovo karjerą pradėjau tolimojoje Indijoje prieš aštuonerius metus. Nuo to laiko be kelionių gyventi nebegaliu, tai tapo mano aistra, mano kasdienybe. Nuo Šiaurės Amerikos iki Tolimųjų Rytų vedžiau daugiau kaip 100 grupių. Ir žadu nesustoti.Daug kas sako, kad kelionių nekolekcionuoja, o aš – atvirkščiai. Su nekantrumu laukiu kiekvieno naujo nuotykio, naujo bilieto savo rankoje. Mano manymu, kiekviena kelionė yra lyg maža dalelytė, kurias renku į kolekciją tam, kad galėčiau sudėti vieną didelę, nepaprastai gražią ir spalvotą dėlionę.
Pritariu posakiui, jog „pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmąjį puslapį.
Jeigu tavo širdyje žaliuos medis, tikriausiai ant jo nutūps giedantis paukštis
Kinų patarlė
Skrydžių laikai*:
Vilnius – Helsinkis 14:20 – 15:30; Helsinkis – Pekinas 18:05 – 07:50 (+1)
Šanchajus – Helsinkis 10:05 – 14:20; Helsinkis – Vilnius 16:25 – 18:05
* Skrydžių laikai gali keistis.
1 diena
Skrydis: Vilnius – Helsinkis – Pekinas.
diena. Pekinas.
Kinijos sostinė Pekinas nuo pat įkūrimo vaidino svarbų vaidmenį šalies gyvenime. Nors XIIIa. pradžioje Čingischano vadovaujamos mongolų ordos, persiritę per Didžiąją kinų sieną, jį nušlavė nuo žemės paviršiaus, atstatytas miestas vėl suklestėjo. Nuo to laiko Uždraustajame mieste pasikeitė daug valdovų ir nuolat keitėsi pats miesto vaizdas. Dabar čia apie 20 mln. gyventojų, judėjimas vyksta 10 eismo juostų, siauras senamiesčio gatveles labai greitai keičia biurų pastatai, prašmatnūs viešbučiai, viadukai. Pekinas pritrenkia savo didumu ir žmonių gausybe.
Atvykimas į tarptautinį Pekino oro uostą. Oro uoste sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus vykstame į ekskursiją su kvalifikuotu vietos gidu ir profesionaliu kelionės vadovu iš Lietuvos į senąją Pekino dalį Hutongą. Čia gyvenantys žmonės mažąsias gatveles su pasididžiavimu vadina „tikruoju Pekinu“. Praskleidžiame Pekino istorijos metraštį ir rikšų traukiamais vežimėliais leidžiamės į nepakartojamą kelionę po Hutongą, kuriame dar ir šiandien galima pamatyti senąją – tarsi laiko nepaliestą Kiniją: vienaaukščius gyvenamuosius namus su uždarais vidiniais kiemais, iškabintus popierinius žibintus, senukus, sėdinčius medžių pavėsyje ir geriančius arbatą bei žaidžiančius kinų šaškėmis ar kortomis, moteris, čia pat gatvėje gaminančias maistą, dūkstančius vaikus.
Vėliau aplankysime vieną garsiausių Kinijoje Dangaus (Tiantan) šventyklą, skirtą dangaus garbinimui. Šventyklą pastatė Kinijos imperatorius Mingas III 1420m. Visa šventyklos komplekso kompozicija ir kiekvienas atskiras statinys bei elementas simbolizuoja nenutrūkstamą ryšį tarp Dangaus ir Žemės. Tarpininkas tarp Dangaus ir Žemės visada buvo imperatorius. 1998m. Dangaus šventykla buvo įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Įdomu, kad šios šventyklos architektūra ir planavimas ilgą laiką stipriai veikė Tolimųjų Rytų architektūrų vystymąsi. Šventyklos teritorija įsikūrusi didžiuliame parke, kuriame galite pamatyti, kaip vietos gyventojai makštinasi, darydami įvairius pratimus, žaisdami judrius žaidimus, šokdami.
Toliau vykstame į didžiausią pasaulyje Dangiškosios ramybės aikštę (Tiananmenio), kurios plotas didesnis nei 400 000 m² ir joje vienu metu gali tilpti milijonas žmonių. Ši aikštė yra Kinijos simbolis ir žmonių masinio susirinkimo vieta. Aikštę supa daugybė pastatų: Kinijos liaudies susirinkimo ir kultūros rūmai, nacionalinis muziejus, Uždraustasis miestas, ant kurio įėjimo vartų puikuojasi milžiniškas buvusio šalies diktatoriaus Mao Dzedungo portretas.
Ekskursija į Uždraustąjį miestą – imperatoriaus rūmus. Tai didžiausias rūmų kompleksas pasaulyje ir reikšmingiausias Kinijos dinastinės praeities simbolis, Mingų ir Čingų imperatorių dinastijų rezidencija (XV – XXa.), kurią sudaro priėmimo salės, paviljonai, šventyklos, bibliotekos, parkai: „Stogas už stogo, jie stovėjo lyg apversti laivai, atskiri, karališkai švytintys saulėje“ (Cecilis Levisas). Uždraustasis miestas – tai Pekino širdis, kurioje „susitinka žemė ir dangus... surenkami vėjai ir lietūs, kur egzistuoja in ir jang harmonija“. Čia gyveno imperatorius, kuris buvo tarsi pasaulio centras ir turėjo vienyti bei valdyti tautą. 1987m. Uždraustasis miestas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Perlai – nesudylantis ir per amžius keliaujantis prabangos simbolis. Nuo pat gilios senovės perlai buvo laikomi tobulumo įsikūnijimu. Tai yra seniausias žinomas brangakmenis ir iki pat šių dienų išlikęs vienu iš labiausiai vertinamų. Kinija garsėja jūriniais ir upiniais perlais. Keliaujame į perlų gamyklą, kur akį džiugins perlų grožis, o įmonės darbuotojai papasakos apie perlų rūšis, apdirbimą, parodys, kaip atskirti upinį perlą nuo jūrinio, dirbtinį nuo tikro. Pageidaujantieji galės įsigyti jiems patikusių papuošalų gamyklos kainomis. Aišku, nepamirškite derėtis. Čia Jums padės patyręs „GRŪDOS“ kelionių vadovas.
Vakare Jūsų lauks gurmaniška vakarienė „Pekino anties” restorane. Sakoma, kad „tikros“ Pekino anties galima paragauti tik pačioje Kinijoje. Dar daugiau – Pekino gyventojai teigia, kad tikros Pekino anties galima paragauti tik šiame mieste. Pekino anties gaminimo tradicijos siekia kelių šimtų metų istoriją. Iškepta antis patiekiama ant stalo ir profesionalo (virėjo) pjaustoma tiesiai prieš valgytojų akis. Tad anties patiekimas – savotiška pramoga. Anties gabalėliai (riekelės) dedamos ant plonų blynelių, pagardinamos pjaustytais šviežiais agurkais, morkų šiaudeliais ir specialiu padažu, blynelis gražiai sulankstomas ir toks „vyniotinis“ valgomas rankomis.
Jei po vakarienės dar norėsite išbandyti kažką labai neįprasto ir išskirtinio, vakarą pasiūlysime praleisti Wangfujing pėsčiųjų gatvėje, kur galėsite paragauti egzotiškų patiekalų: keptos gyvatės, skorpionų, laumžirgių, jūros tarakonų, o tie, kurių nežavi toks egzotiškas maistas, galės pasimėgauti keptais vištų sparneliais, ananasais, bananais šokolade, braškėmis karamelės padaže bei kitais kinų virtuvės gardumynais. Čia nenusivils ir lauktuvių „medžiotojai“. Jūsų laukia gausybė šilko, arbatžolių, porceliano, laikrodžių ir kitų parduotuvių. Pervežimas į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.
diena. Pekinas – Didžioji Kinų siena – Luojangas.
Pusryčiai. Po pusryčių kartu su gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos keliaujame prie Didžiosios Kinų sienos, vieno žinomiausių pasaulio stebuklų, dar vadinamo „tūkstančio li ilgumo siena“. Didžioji kinų siena yra vienas nuostabiausių visų laikų didžiųjų statinių. Legendinė siena, tarsi gyvatė vingiuojanti per penkias Kinijos provincijas, buvo pradėta statyti dar IV-III a.pr.Kr. Daugiau negu 2000 metų skaičiuojanti siena, sudaryta iš fortų, gyvenamųjų pastatų, bokštų, buvo stipri karinės apsaugos sistema. Šiuo metu tik apie 30 proc. sienos dar išlaiko savo pirmapradį vaizdą, likusioji dalis, veikiant atšiaurioms sąlygoms, yra gerokai apirusi. Siena yra 8m aukščio, 7m storio ir viršuje apie 5m pločio, tačiau atrodo siauresnė, nes visą laiką kyla į kalną. Ji buvo nutiesta kalnuotomis vietovėmis ir eina kalnų keteromis, kad priešui būtų sunku ją įveikti. Pasivaikščiojimas siena, nuo kurios atsiveria įspūdingas panoraminis kalnų ir slėnių vaizdas.
Apžiūrėję Didžiąją Kinų sieną, grįžtame į Pekiną. Pietūs. Po pietų važiuojame į 2008 metų Olimpinių žaidynių kaimelį, kuris kinams tapo šalies ekonominio šuolio simboliu ir pasididžiavimo objektu. Apžiūrime modernios architektūros šedevrus: įspūdingų formų olimpinį stadioną “Paukščio lizdas”, olimpinį baseiną, pramintą „Vandens kubu“, šalia esančius viešbučius – dangoraižius, kuriuose gyveno olimpinių žaidynių dalyviai.
Vykstame į Pekino traukinių stotį, iš kurios greituoju traukiniu keliaujame į Luojangą. Pasitikimas Luojango traukinių stotyje, pervežimas į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.
diena. Luojangas – Šaolinio vienuolynas – Longmeno grotos - Lotoso kalnai (Huašanas)
Senoji Kinijos sostinė Luojangas didžiuojasi beveik penkių tūkstančių metų istorija. Miestas laikomas seniausia Kinijos sostine, atstovaujančia daugiausiai dinastijų ir išbuvusia ja ilgiausiai. Karališkasis Luojango didingumas neturi sau lygių visoje šalyje po Siano ir Pekino. Tai apipintas legendomis kinų civilizacijos lopšys, garsėjęs poetais ir mokslininkais. Čia buvo padaryta daug senovės mokslo išradimų – sukurtas kompasas, seismografas, astroliabija, pradėtas gaminti popierius.
Pusryčiai. Po pusryčių kartu su vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos keliaujame į rytų kovos menų lopšį – Šaolinio vienuolyną, pastatytą Sunšano kalnuose. Šaolinio vienuolyno šventykla yra žinomiausia budistų šventykla Kinijoje. Šį vienuolyną įkūrė indų dzenbudistų vienuolis Boddhidarma. Vienuolyne be šventyklos yra ir garsus kovų menų centras, kuriame gimė Ušu kovos stilius, dabar vadinamas Kung Fu. Kung Fu Šaolinio vienuoliams – tai budizmo tikėjimo išraiška. Pasivaikščiojame po greta Šaolinio vienuolyno esantį budistinių „Pagodų mišką“. Pagodos iš tikro savo formomis primena gelsvo smiltainio mišką. Čia stovi daugiau nei 220 savitos konstrukcijos, įvairaus amžiaus pagodų – paminklų, pastatytų mirusiems Šaolinio vienuoliams.
Pietūs (už papildomą mokestį). Po pietų kartu su gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos keliaujame į Longmeno grotas. Kinų poetas Bo Dziui kadaise pasakė: „iš visų kraštovaizdžių Luojango mieste Longmenas yra gražiausias“. Čia, smiltainio uolose, 494m. buvo įkurtas vienas didžiausių budizmo vienuolynų Kinijoje. Šiose grotose iki mūsų laikų išliko 43 pagodos, 150 tūkstančių šventųjų paveikslų ir skulptūrų. Valdant Tangų ir Sungų dinastijoms, kinų meistrai šią vietovę pavertė milžiniška budistine šventykla. Uolose iš akmens buvo išskaptuotos įvairaus dydžio Budos skulptūros. Urvai ir juose įrengtos nišos driekiasi beveik kilometrą. Apžiūrime olose įsikūrusį vienuolyną.
Vykstame į Luojango traukinių stotį, iš kurios greituoju traukiniu keliaujame į Lotoso kalnus (Huašaną). Pasitikimas Huašano traukinių stotyje, pervežimas į viešbutį Lotoso kalnų papėdėje. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Lotoso kalnų papėdėje.
diena. Lotoso kalnai (Huašanas).
Lotoso kalnai – vieni gražiausių visoje Kinijoje. Kiniškai „Hua Shan“ reiškia „gėlės kalnas“ – pažvelgę iš viršaus pamatytume, kad penkios kalnų viršūnės išsidėstę tarsi milžiniškos šventos gėlės – lotoso – žiedlapiai. Kalnus sudaro net 48 raudonos spalvos kalvos, iš kurių didžiausia siekia 108 m. Nuo neatmenamų laikų šių kalnų sunkiai pasiekiamose atokiose olose savo dvasią grynindavo atsiskyrėliai.
Pusryčiai. Po pusryčių su kvalifikuotu vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos kylame keltuvu į šiaurinę kalnų viršūnę, nuo kurios atsiveria nuostabūs vaizdai. Pakilę lyno keliu, toliau keliaujame pėsčiomis siaurais bei vingiuotais kalnų takeliais, stabtelsime panoraminėse aikštelėse pasigrožėti kvapą gniaužiančiais vaizdais, atsiveriančiais į kalnų didybę. Mėgstantys aktyvų sportą, čia tikrai turės ką veikti, o ramybės ieškantys keliautojai galės pasirinkti trumpą pasivaikščiojimą arba tiesiog pasimėgauti arbata vienoje iš daugelio kalnų kavinukių. Vaišės gamtoje su lengvais užkandžiais. Pasivaikščioję kalnuose keliaujame apžiūrėti Xiyue šventyklos, įsikūrusios Lotoso kalnų papėdėje. Ši didinga šventykla, savo architektūra ir išplanavimu primenanti Imperatorių rūmus Pekine, buvo skirta aukoms Lotoso kalnų dievui, kad šis užtikrintų šalies gerovę. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Lotoso kalnų papėdėje.
diena. Lotoso kalnai (Huašanas) – Lintongas – Sianas.
Pusryčiai. Po pusryčių, atsisveikinę su Lotoso kalnais, kartu su vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos keliaujame į Lintongą. Pažintis su garsiąja imperatoriškąja moline Terakotos armija, kurią Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas pavadino aštuntuoju pasaulio stebuklu. Apsilankius viename garsiausių pasaulio muziejų ir pamačius stovinčią natūralaus dydžio molinę imperatoriaus armiją, užima kvapą. Sakoma, kad senovės Kinijoje gyvavo paprotys kartu su mirusiu valdovu laidoti gyvus berniukus ir mergaites, kurie turėjo tarnauti valdovui jo pomirtiniame gyvenime. Vietoj to karingasis imperatorius Čin Ši Huangdi pasistatė didingą kapavietę, kuri priglaudė ne tik jo paties palaikus, bet ir apie 8000 natūralaus dydžio kareivių ir arklių figūras, bronzinius kovos vežimus bei ginklus. Terakotos armija – vienas garsiausių XXa. archeologinių radinių, pribloškiantis kiekvieną čia apsilankiusį. Pasigėrėję šiuo žmogaus rankų darbo stebuklu, išvykstame į Sianą.
Sianas – senoji Kinijos sostinė, nuo kurios ir prasidėjo garsusis Šilko kelias. Tai miestas, kurį galima pavadinti gyva istorijos knyga, įamžinusia kinų tautos vargus ir likimo vingius. Sianas yra ir viena garsiausių senovės sostinių pasaulyje – kaip Atėnai, Kairas ar Roma. Ji gyvavo valdant net trylikai dinastijų, o ypač suklestėjo Tangų dinastijos laikotarpiu (618 – 907m.). Tuomet Sianyje gyveno daugiau kaip milijonas gyventojų ir jis buvo didžiausias pasaulio miestas.
Keliaujame į Siano kinų musulmonų kvartalą, kuriame apžiūrime Didžiąją Siano mečetę – garsiausią Kinijos musulmonų šventovę, kuri buvo pastatyta VIIIa. Joje persipina islamiškosios ir budistinės architektūros motyvai. Pasivaikščiojame judria prekybine senamiesčio gatve, kurioje galima pajusti rytietiško gyvenimo ritmą – čia apstu suvenyrų, rytietiškų saldumynų ir kitų prekių. Tai puiki vieta pirkti lauktuves namiškiams. „GRŪDOS“ kelionių vadovas patars ir padės jums nepasiklysti prekių gausybėje.