Slovakijos respublika yra Vidurio Europoje. Ji ribojasi su Čekija vakaruose, Lenkija šiaurėje, Ukraina rytuose, Vengrija bei Austrija pietuose. Respublikos plotas - 48,845 kvadratiniai kilometrai. Gyventojų skaičius - 5,4 mln. Dauguma gyventojų slovakai, taip pat gyvena vengrai, ukrainiečiai, čekai. Teritorija labai kalnuota, daug dirbtinių vandens telkinių, upių, augmenijos, gyvūnijos. Slovakijoje yra penki nacionaliniai parkai, labiausiai turistų mėgiamas yra Slovakijos rojus (Slovensky raj.). Jame gausu pasakiško grožio krioklių, upelių, tarpeklių, urvų, daubų. Geizeris Herlanas ištrykšta iki 40 m. aukščio. Didžiausi urvai yra Demenovo, kuriuose galima pamatyti natūraliai susiformavusius įvairiausių spalvų bei formų stalaktitus, stalagmitus.
Istorija
Slavai dabartinėje Slovakijos teritorijoje apsigyveno V-ame amžiuje, VII a. Slovakija buvo dalis Samo imperijos centro. IX a. Slovakijoje egzistavo Didžiosios Moravijos valstybė, kuri suklestėjo karaliaus Svatopluko laikais. Vėliau XI-XIV a. Slovakija tapo Vengrijos karalystės dalimi ir kartu su Vengrija - Austrijos-Vengrijos valstybės dalimi. 1918 m. Slovakija susivienijo su Bohemijos ir Moravijos regionais į Čekoslovakijos valstybę, kuri buvo suskaldyta po Miuncheno susitarimų 1938 m. Slovakija tapo atskira valstybė, griežtai kontroliuojama nacistinės Vokietijos. Po Antrojo pasaulinio karo Čekoslovakija buvo atkurta ir pateko Tarybų Sąjungos ir jos įkurtos Varšuvos sutarties organizacijos įtakon. Po komunistų valdymo Čekoslovakijoje žlugimo 1989 m. ir po taikios Aksominės revoliucijos Čekoslovakija 1993 m. sausio 1 d. vėl buvo padalinta į dvi valstybes - Čekiją ir Slovakiją. 2004 m. gegužę Slovakija įstojo į Europos Sąjungą.
Politinė sistema
Slovakijos valstybės vadovas yra prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Didžioji dalis vykdomosios valdžios įgaliojimų suteikta vyriausybės vadovui, premjerministrui, kuris paprastai yra parlamento daugumos arba daugumos koalicijos lyderis ir skiriamas prezidento. Kabineto nariai skiriami prezidento pagal premjerministro teikimą.
Aukščiausia įstatymų leidžiamosios valdžios institucija yra slovakijos Respublikos Tautinė Taryba (Národná rada Slovenskej republiky). Delegatai renkami 4-rių metų kadencijai pagal proporcinę rinkimų sistemą. Aukščiausios teisminės valdžios institucija - Konstitucinis Teismas (Ústavný súd), kuris nagrinėja konstitucinius klausimus. 13 šio teismo narių skiria prezidentas pagal parlamento pateiktas kandidatūras.
Administracinis suskirstymas
Administraciškai Slovakija skirstoma į 8 kraštus (kraje, vns. kraj, dažnai verčiami kaip "regionai"), kurių kiekvienas vadinasi pagrindinio miesto vardu:
Banska Bystricos kraštas (Banskobystrický kraj)
Bratislavos kraštas (Bratislavský kraj)
Košicės kraštas (Košický kraj)
Nitros kraštas (Nitriansky kraj)
Prešovo kraštas (Prešovský kraj)
Trenčino kraštas (Trenčiansky kraj)
Trnavos kraštas (Trnavský kraj)
Žilinos kraštas (Žilinský kraj)
"Kraje" skirstomi į apylinkes (vns. okres, gali būti verčiamos kaip apskritys). Iš viso Slovakijoje yra 79 apylinkės.
Geografija
Slovakija yra centrinėje Europoje. Geografiniai tyrimai rodo, kad kalnų viršūnėje Krahule (centrinėje Slovakijoje, netoli istorinio miesto Kremnica) yra geografinis Europos centras. Vietovės reljefas labai skirtingas: nuo 95 m virš jūros lygio Slovakijos rytuose (Streda nad Bodrogom) iki 2 655 m virš jūros lygio Aukštuosiuose Tatruose (Gerlachovský štít). Slovakijos kraštovaizdyje dominuoja kalnai. Karpatų kalnai išsidėstę per visą šiaurinę šalies dalį. Tarp jų yra ir aukščiausios Tatrų viršūnės, kurios yra populiarūs slidinėjimo kurortai ir pasižymi nuostabiais ežerais ir slėniais. Pietryčiuose ir pietvakariuose (palei Dunojų) yra žemumos. Be Dunojaus didžiausios Slovakijos upės yra Váh ir Hron.
Slovakijos klimatas yra vidutinis, su santykinai vėsiomis vasaromis ir šaltomis, debesuotomis ir drėgnomis žiemomis.
Demografija
Slovakijos respublikoje gyvena 5 367 790 gyventojų (1996 m.), iš jų 51,3 proc. sudaro moterys. Vidutinis moterų gyvenimo amžius - 77, vyrų - 68 metai. 1995 m. Slovakijoje registruotos 2 865 gyvenamosios vietovės, iš jų - 136 miestai. Vidutiniškai vienai gyvenamajai vietovei tenka 1 874 gyventojai. Vidutinis gyventojų tankumas 109 žm./km². Slovakija pagal gyventojų tankumą užima beveik dvidešimtą vietą Europoje.
Daugiausia – slovakų (85,7%), vengrų (10,6%), čigonų (1,5%), čekų (1%). Esama ir kitų tautybių gyventojų: rusų, ukrainiečių, vokiečių, lenkų, žydų. Daugelis etninių grupių gyvena palyginti kompaktiškai ir šiek tiek izoliuotos nuo kitų, tačiau „ribos“ vis labiau nyksta.
Įdomybės
Aukščiausia viršūnė:
Gerlachovský štít - 2 655 m virš jūros lygio
Žemiausia geografinė vieta:
Bodrog upės lygis - 95 m virš jūros lygio
Seniausias ir aukščiausiai virš jūros lygio esantis ledo urvas Europoje:
Dobšinská ľadová jaskyňa
Aukščiausias bažnyčios bokštas:
Spišská Nová Ves - 87 m
Didžiausia iš 170 Slovakijos pilių ir tvirtovių:
Spišský hrad
Seniausias saugojamas augalas:
edelveisas (Leontopodium)
Ilgiausia upė:
Vag - 403 km
Aukščiausiai esanti gyvenvietė:
Štrbské Pleso - 1 355 m
Aukščiausia vietovė, kurioje veikia paštas:
Lomnický štít - 2 634 m
Didžiausia Europoje upės sala:
Gyvenamoji sala pietų Slovakijoje - 123 612 ha
Didžiausias draustinis:
Žemųjų Tatrų - 81 000 ha
Pirmoji spausdinta knyga:
Lukaso Fabinuso lotynų kalbos vadovėlis, išleistas 1573 m. Prešove
Pirmasis laikraštis:
Prešporoko laikraštis, išleistas 1783 m. birželio mėn. Prešporoke (Bratislava)
Didžiausias XVI a. pr. medinis altorius pasaulyje:
Šv. Jokūbo bažnyčios altorius Levoča mieste (autorius - Meistras Pavolas iš Levočo) - aukštis 18,6 m, plotis 6,3 m
Seniausia nepertraukiamai veikianti gamykla:
Valstybinė monetų kalykla Kremnica mieste, įkurta 1328 m.
Sostinė - Bratislava (0,5mln)
Piniginis vienetas - Slovakijos kronos (SKK) 100 SKK=9,0725 LT (Pastaba: 2005.12.13 VB banko duomenimis, todėl kursas šiandien gali buti pasikeites)
Artimiausia Lietuvos ambasada Austrijoje: Lowengasse 47/4, 1030, Viena Austria. Tel.: (43 1) 6644510073. E-mail: amb.at@urm.lt
|
