ISTORIJA

Manoma, kad Pietų Amerika pirmiausia buvo apgyvendinta žmonių atvykusių į Ameriką per Beringo sąsiaurio vietoje buvusią sausumą. Per ilgą laiko tarpą žmonės pasklido po visą žemyną. Nors dauguma archeologų seniausia žmonių kultūra Amerikoje laiko Clovis kultūrą paplitusią prieš 13 000 metų, kai kurie tyrinėtojai tuo abejoja. Taip Tom Dillehay radinius iš Čilės kapinyno Monte Verde datuoja mažiausiai 14 000 metų. Jis spėja, kad į Pietų Ameriką pirmieji gyventojai galėjo patekti jūrų keliu. Tai galėjo vykti iš Sibiro per Ramiojo vandenyno šiaurinę dalį į šiaurės Ameriką arba per Polineziją į Pietų Ameriką. Kai kuriose teorijose minima ir europiečių persikėlimo į Ameriką galimybė. Šios teorijos nėra įrodytos. Gali būti, kad kontinento apgyvendinimas vyko keliomis bangomis.

FLORA IR FAUNA

Pietų Amerika anksti atsiskyrė nuo senojo planetos žemyno. Po to ilgai neturėjo ryšio su kitais žemynais, todėl joje susiformavo savita augalija ir gyvūnija. Čia nėra daugelio gyvūnų, būdingų kitiems žemynams, pavyzdžiui, kurmių, ežių, hienų, bebrų ir kt.; labai nedaug kanopinių žvėrių rūšių. Patagonijos ir Ugnies Žemės augalija artimesnė Afrikai ir Australijai, nes su šiais žemynais vėliausiai nutrūko ryšiai. Didesnei žemyno daliai būdingos tokios augalų šeimos, kurių niekur kitur nėra, pavyzdžiui, ąsotinių šeima. Ąsotinių augalų žiedus apdulkina patys mažiausi pasaulio paukščiai — kolibriniai. Pietų Amerikoje atsirado kaktusai. Vėliau jie pasiekė Meksiką ir išplito ten.

Pusiaujo miškai Pietų Amerikoje vadinami selva. Juose daugybė gyvūnų ir augalų rūšių. Čia auga įvairiausios palmės, amerikinės papajos, kakavmedžiai, hevėjos, tarp jų raizgosi daugybė lianų. Ant medžių daug augalų, galinčių augti be dirvožemio (vadinamų epifitais). Žinomiausi epifitai — gražiai žydinčios orchidėjos. Daugelis augalų teikia vertingą medieną, vaisius, sultis, žieves, naudojamas technikoje ir medicinoje. Amazonijoje augalai auga keliais aukštais, arba ardais. Aukščiausiame arde kyšo šviesiamėgiai medžiai, kurių viršūnės nedaug iškilusios virš šakų. Jų lapai kieti ir standūs, lyg padengti vašku; silpnus ir gležnus lapus lengvai nuniokotų gausios liūtys bei vėjai, nudegintų aštrūs Saulės spinduliai. Žemesniuose arduose auga kiti medžiai, pakenčiantys šešėlių prietemą. Jų lapai jau gležnesni ir švelnesni. Tarp medžių gausiai išsiraizgiusios lianos. Jų stiebai ploni ir labai ilgi (iki 300 m). Toks stiebas savo svorio išlaikyti negali, todėl vyniojasi apie medžius. Keliauti tokiu mišku be kirvio neįmanoma. Medžiai nemeta lapų vienu metu. Vienos medžio šakos puošiasi sunokusiais vaisiais, kitos šakos žydi. Pomiškio beveik nėra, nes žemai miške tvyro prietema. Nukritę lapai, šakelės, žuvę gyvūnai labai greit supūna. Mineralinės medžiagos dirvožemyje nesusikaupia, todėl jis nėra derlingas. Tačiau didelis drėgmės ir šilumos kiekis sudaro palankias sąlygas augalijai vešėti. Dirvožemiuose daug geležies ir aliuminio junginių, todėl jie yra geltonos ar raudonos spalvos. Gyvūnija labai įvairi ir turtinga. Čia gyvūnai prisitaikę gyventi medžiuose. Yra daug beždžionių, tinginių. Gausu roplių, vabzdžių, varliagyvių, daugybė skruzdėlių rūšių (kai kurios jų 3 cm ilgio). Prie upių ir pelkėtose vietose šliejasi tapyrai ir didžiausi Žemėje graužikai — kapibaros. Iš paukščių paplitę jau minėti kolibriai, mintantys žiedų nektaru, tukanai, papūgos ir kt.

Pietų Amerikos savanos išplitusios į šiaurę ir į pietus nuo pusiaujo miškų. Savanų yra ir žemumose, ir plokščiakalniuose. Gausi žolinė augalija. Tarp žolių auga reti medžiai. Brazilijos plokščiakalnio centre veši žemaūgiai medžiai, mediniai kaktusai. Iš gyvūnų savanoms būdingi smulkūs elniai, laukinės kiaulės pekariai, šarvuočiai, skruzdėdos. Būdingiausias paukščių atstovas — strutis nandu.

Įpiečiau savanų plyti subtropinės stepės, vadinamos pampa (indėnų kečujų kalba — „bemiškė lyguma“). Drėgno subtropinio klimato sąlygomis susidarė derlingi raudonį dirvožemiai. Augalija - žolinė. Vyrauja ašuotės, laukinės soros. Pampoje, kaip ir vidutinių platumų stepėse, gyvena rausiantieji urvus labai greiti gyvūnai: pampos elniai, pampos katės, iš kanopinių — lamos. Veisiasi stručiai nandu.

Patagonijoje iškrinta mažai kritulių, todėl susidarė pusdykumių zona. Dirvožemiai — nederlingi pilkžemiai, augalija — skurdi. Veši varpinių žolių ir dygių krūmų sąžalynai. Gyvūnams atstovauja graužikai ir rausiantieji urvus, tarp jų: viskašos, nutrijos (prie vandens telkinių), šarvuočiai. Anduose ryškus vertikalusis zoniškumas.

Pietų Amerika yra daugelio kultūrinių augalų tėvynė. Iš jos yra kilę ananasai, žemės riešutai, pomidorai, medvilnė, bulvės, kukurūzai. Pietų Amerikoje buvo prijaukintos lamos, alpakos, šinšilos ir nutrijos.