Keliautojus Indija vilioja ne tik savo istorija, vaizduotę audrinančiomis šventyklomis, aštuntuoju pasaulio stebuklu, tigrų ir krokodilų draustiniais, egzotiškais gamtovaizdžiais ir nuostabiausiais auksinio smėlio paplūdimiais paties švariausio vandenyno pakrantėje.

Indija – milžiniška valstybė, kurios valstijoje pripažįstama 17 oficialių kalbų, o gyventojai kalba 844 dialektais. Tai nepakartojama šalis ir mėgstantiems išskirtinį komfortą (tik Indijoje rasite prabangiausiais viešbučiais paverstų buvusių maharadžų rūmų).

Šiame pasakiškame krašte nepaprastai atsakingai imamasi valgio gaminimo (laikantis senovinių papročių, kiekviename patiekale turi derėti šeši skoniai: saldus, sūrus, kartus, aitrus, rūgštus ir aštrus).
Be abejonės, iš kelionės verta parsivežti ką nors indiško, tarkim, perregimą muslino skarelę arba amatininko, kuris kartu yra ir menininkas, kūrinį. Indai įsitikinę, kad auksas “ramina ir gerina regėjimą”, o bronza – “palanki mąstymui”.

Geriausia kelionę Indijoje pradėti nuo Delio (Delhi). Šis miestas ne visada buvo Indijos sostinė, bet amžiais vaidino svarbiausią vaidmenį šalies istorijoje. Delis – tai ekskursija ir po praeitį, ir po ateitį. Pirmieji gyventojai savo pėdsakus jame paliko prieš 3000 metų. Induistai mano, kad būtent Delyje rutuliojasi daugelis įvykių, įamžintų senojoje epinėje poemoje “Mahabharata“. Didesnio svorio įgijęs tik XII a., britų valdomos Indijos sostine Delis tapo 1911 m. Miestą sudaro dvi atskiros dalys: Senasis Delis su savo spalvingais turgumis, siauromis gatvelėmis bei šventyklomis ir Naujasis Delis su plačiomis gatvelėmis, parkais, restoranais ir prabangiais viešbučiais. Senojo Delio “širdis” – Raudonasis fortas (Lal Qila), įtvirtinta valdovų rezidencija, didingiausias XVII a. paminklas. Delis neįsivaizduojamas be Džama mečetės, Radž Gato arba Triumfo arkos. Kitos lankytinos įžymybės: Lakšmi Narajanos šventykla, Qatab minaretas, Indijos vartai ir Prezidento rūmai.

Turistai ypač mėgsta “Rausvuoju miestu” vadinamą Džaipūrą (Japur), kuris XVIII a. buvo pastatytas pagal griežtai taisyklingą geometrinį planą ir apjuostas 6 km ilgio mūro žiedu su 7 vartais. Nuo viduramžių beveik nepasikeitusiame Džaipūro senamiestyje septintadalį ploto užima Miesto rūmai (City Palace) – buvusioji maharadžų rezidencija. Visai šalia stūkso Jantar Mantar observatorija, kurią XVIII a. įrengė aistringas astronomas – radža Jai Singh II. Lankantis Džaipūre verta pasiduoti pagundai pamatyti už 11 km esančius Amber rūmus bei pajodinėti drambliais.

Maharadžos, brahmanai... Reikia nuvykti į Indiją, kad suprastum, kad tai – ne pasakų herojai. Kelionė po Indiją – kelionė laike.

Indija – daugianacionalinė šalis, kuri per visą savo istoriją sutiko ne vieną perėjūnų ir užkariautojų bangą. Kai kurie jų apsistojo indų žemėje ir susiliejo su vietos gyventojais – dėl to Indijoje gimė daugybė kultūrų. Tai nepaprasta šalis, joje yra visko – ir purvo, ir šviesos, ir fanatizmo tamsos.

Indijos sostinė Delis 500 metų eigoje buvo vienos kitą keičiančių imperijų – Delio sultonato, Didžiųjų Mogolų ir kitų – sostinė. 1803 m. Delis buvo užgrobtas anglų Ost-Indijos kompanijos.

Delis – ne vienas, o du skirtingi miestai: Senasis Delis kupinas rytietiškos egzotikos, o Naujasis Delis yra šiuolaikiškas miestas, apstatytas bankų, viešbučių, prekybinių centrų, kompanijų atstovybių. Senojo Delio širdimi laikomas Raudonasis Fortas – Didžiųjų Mogolų dinastijos, valdžiusios šalį apie 300 metų, sustiprinta valdovų rezidencija. Delis ne visada buvo Indijos sostinė, bet visada vaidino svarbiausią vaidmenį šalies istorijoje.

Agra ilgą laiką buvo Didžiųjų Mogolų imperijos sostine. Dabar – tai senas, gražus miestas, į kurį atvyksta turistai iš viso pasaulio pasižiūrėti, kaip atrodo „ašara ant amžinybės veido”. Taip garsiausią Indijoje architektūrinį ansamblį – Tadž Mahalą – pavadino indų rašytojas R.Tagorė. Tadž Mahalas – paminklas Meilei; tai mogolų valdovo Džakano žmonos mauzoliejus. Iš toli mauzoliejus atrodo baltas, tačiau iš tikrųjų jo balto marmuro sienos yra išpuoštos mozaikomis iš brangių ir pusbrangių akmenų. Tadž Mahalo proporcijos yra tobulos.

Indijos amžiaus masteliais Džaipuras yra visiškai jaunas miestas, kuris statėsi XVIII amžiuje. Beveik visas miestas pastatytas iš vietoje kasamo kalkakmenio. Šviesiai plytinė namų fasadų spalva miestui suteikia rožinį atspalvį. Rožinė spalva Indijoje reiškia svetingumą. Pačiame miesto centre – didžiulė observatorija, priklausanti maharadžos rūmų kompleksui. Čia yra didžiausias pasaulyje Saulės laikrodis.

Europiečiai Indiją nuo seno laikė prieskonių šalimi, pasaulinėje rinkoje šiandien ji – stambiausia prieskonių tiekėja. Šalies viduje prieskoniai irgi yra paklausi prekė. Net džiunglės Indijoje kartais kvepia kaip konditerijos fabrikas – reiškia čia auga cinamono medžiai, kvepiantys lyg tortai. Kai pirmą kartą paragauji nacionalinių indų patiekalų, negalima suprasti – karštas patiekalas ar šaltas. Burnoje nuo prieskonių kyla gaisras.

Apie betelį visi žino iš R.Kiplingo knygų. Betelis – tai kramtomoji „guma”, daroma iš betelio palmės lapų, gesintų kalkių ir prieskonių – muskato riešuto, šafrano, kardamono. Pakramčius betelio, sako, žmogus lengvai apsvaigsta kaip ir nuo alkoholio.